Stalo serviravimas „pagal šunis“
Tie šuns „bliūdai“ kartais atrodo nekaip: apgraužti, purvini, seilėti. Voliojasi kažkur pastalėj ar patvory…
Kam ta estetika? Svarbiausia, kad šuo būtų sotus ir sveikas, sako šunų augintojai.
Iš dalies jie teisūs, nes labai svarbu šunis maitinti sveikai ir reguliariai. Bet kodėl, netikėtiems svečiams užsukus, viena koja stumiam tą seilėtą „bliūdą“ pastalėn?
Plastmasiniai. Metaliniai. Keraminiai. Dubenėlių pasirinkimas pats įvairiausias. Jau nekalbant apie spalvas, formas, dizainą.
O dizaino pasitaiko visokio: pradedant senu puodu prie būdos, baigiant moderniu „maitinimo kompleksu“ turtuolių sodyboje.
Kaip ir kuo serviruoti stalą savo augintiniui?
Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į šuns amžių, veislę, snukio formą.
Kodėl skirtingoms šunų veislėms – skirtingi dubenys? Kurtams, seteriams, spanieliams – konuso formos, nes jų snukeliai siauresni ir ilgesni. Buldogams – plokštesni, apvalūs dubenys. Šunims, kurie gausiai seilėjasi ir lakdami daug taškosi (dogai, bladhaundai, niūfaundlendai, bulmastifai) – dar gilesni, apvalūs dubenys.
Visais atvejais, kad dubuo neslidinėtų, reikia guminio pagrindo arba nedidelių kojelių. Šuns dubenį patartina dėti ant specialaus guminio kilimėlio – jums patogu valyti, o šuo žino savo „valgomojo“ vietą.
Antsvorio turintiems gyvūnams, kad lėčiau ir mažiau ėstų, ilgiau kramtytų, pajustų sotumą – specialūs „išmanieji“ dubenys (kad išsikrapštytų sauso ėdalo granulę, šuo turi pasidarbuoti).
Išmanieji arba interaktyvūs dubenys naudingi šuns proto mankštai, nasrų srities nujautrinimui, laikui užimti. Kai ėsdamas šuo ilgiau užtrunka, greičiau pavargsta, o pasimaitinęs būna ramesnis, ilgiau snaudžia.
Šunų šeimininkai išties išradingi. Štai vienoje kaimo sodyboje teko matyti į dviejų nupjautų kelmų vidų įleistus metalinius dubenėlius vandeniui ir maistui. Gyvūnas negali jų apversti ar bežaisdamas kur nors nukišti. Šuniukų vadai maitinti mačiau ilgame storame medžio rąste įleistus dubenis – visą „serialą“ mažų metalinių indelių.
Apskritai, augančius šunis sveika ir patogu maitinti, įsigijus pagal šuns ūgį reguliuojamą stovelį su metaliniais dubenimis.
Šuo būtinai turi turėti ne vieną, o du dubenis – atskirą vandeniui ir atskirą maistui. Taip pat rekomenduojama iš jo dubens nešerti kitų gyvūnų.
Pasitaiko, kad išrankius, palepintus augintinius šeimininkai šeria iš saujos. Nederėtų taip elgtis. Leiskite šuniui išalkti, o kai išalks, ės ir iš savo dubenėlio.
Išvykoms, kelionėms į parodas šunų augintojai įsigyja specialių kelioninių indų. Jie gaminami iš standžios gumos, yra kompaktiški, neužima daug vietos, dažnai būna su dangčiu.
Ir vis dėlto, koks dubuo geriausias?
Plastikiniai – pigesni, bet greičiau susibraižo, ilgiau išlieka nemalonūs kvapai, juose greičiau veisiasi bakterijos. Nerūdijančio metalo indus lengviau plauti ir dezinfekuoti, jie ilgai tarnauja, nors ir kainuoja brangiau. Keraminiai – sunkūs, patogūs, šuo jų nepajudina, tačiau pats šeimininkas gana lengvai gali juos sudaužyti.
Pasitaiko, kad, įsikandęs savo dubenį, šuo laksto po namus ar kiemą. Visiems daug juoko – kaip smagiai žaidžia! Tačiau taip elgtis nederėtų, nes šuo nebeskirs, kas yra žaislas, o kas – ne.
Protingiausią gyvūną – šunį gražių manierų turi išmokyti ne kažkas, o pats šeimininkas.
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.