Vilniečiams – „Atsakingo šeimininko akademijos“ pažymėjimai
Lapkričio 26-ąją po darbo dienos ištuštėjusios Vilniaus savivaldybės fojė šurmuliavo šunų mylėtojai.
Gavę „Atsakingo šeimininko akademijos“ (AŠA) diplomus, jie fotografavosi su paskaitų organizatoriais ir lektoriais, kartu nusifotografuoti jie pakvietė vėlų vakarą darbus pabaigusį miesto merą Remigijų Šimašių.
Visą lapkritį, kiekvieną antradienio vakarą, gyvūnų mylėtojai rinkosi klausytis paskaitų apie šuns pasirinkimą, kasdienę ir veterinarinę priežiūrą, mitybą, auklėjimą, gerovę – apie tai, iš ko ir susideda laimingo šuns gyvenimo ABC.
Paskutinę paskaitą skaitė du lektoriai. Vilniaus VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rūta Bajorūnaitė išaiškino gyvūnų gerovės reikalavimus bei taisykles, keliaujant su naminiais gyvūnais augintiniais, kalbėjo apie komercinį ir nekomercinį gyvūnų vežimą.
Vėliau ją keitė Vilniaus m. savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.
„Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją“, – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54-ąjį straipsnį pacitavęs G.Leperskas apgailestavo, jog apie žmonių pareigas ir atsakomybę, valstybės dėmesį naminiams gyvūnams augintiniams Konstitucijoje nerašoma.
G.Lepersko nuomone, vis dar stinga dėmesio gyvūnų gerovei, todėl esamų ir būsimų gyvūnų šeimininkų pareiga – ne tik nenusikalsti gyvūnų globos įstatymui ar gyvūnų laikymo taisyklėms, bet rūpintis gyvūnu kaip savo šeimos nariu. Prižiūrėti ir auklėti augintinį taip, kad jis nekeltų problemų kaimynams ir teiktų visiems džiaugsmą.
„Atsakingo šeimininko akademijos“ paskaitas lankė įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir profesijų žmonės. Dominavo jaunimas, jaunos šeimos.
Pasak AŠA klausytojos, savivaldybės darbuotojos Ievos Pakarklytės, tokius mokymus reikėtų organizuoti dažniau: „Iš jų populiarumo ir dalyvių gausos matyti, kaip labai to reikia. Planuoju pirkti standartinį pudelį. Internete, žinoma, galiu susirasti informacijos, bet paskaitose ji buvo pateikta labai koncentruotai ir, kas svarbiausia, lektoriai – savo srities žinovai, specialistai, jų patirtimi bei žiniomis gali neabejoti“.
Visą gyvenimą turėjusi ir šunį, ir kačių, AŠA klausytoja Danutė sakė dabar laikanti tik katę, bet apie šunis vis tiek svajoja.
„Gyvenu nuosavame name, turiu nedidelį kiemelį. Dabar turiu daugiau laiko, norėčiau jį skirti geriems darbams“, – sakė 65-erių vilnietė. Paklausta, kokie tai galėtų būti darbai, atskleidžia, jog galbūt ateityje imsis pagloboti kitų žmonių augintinius: „Kodėl negalėčiau prižiūrėti pažįstamų ar draugų šunelio, kai jie išvykę? Galėčiau! Tik turiu tam iš anksto pasiruošti, o šitos paskaitos – kaip tik! Ypač išskirčiau dresuotojos Vilmos Jazukevičiūtės paskaitą ir patarimus. Jeigu prieš keletą dešimtmečių būčiau tokius mokymus išklausiusi, kaip man būtų buvę naudinga!“
Kinologijos savanorė, AŠA paskaitų fotografė Agata Mulerovaitė sakė, kad žmonės vis labiau suvokia, kas yra šuo: „Šuo reikalauja iš žmogaus pastangų, kelia nemažai rūpesčių. Tai ne šiaip užgaida. Jeigu visa tai žinai iš anksto, labiau atsižvelgi, pasirinkdamas šunį ar šuns veislę, o gal išvis nusprendi: dar nesu pasirengęs laikyti augintinį“.
Po Naujųjų metų „Atsakingo šeimininko akademija“ keliaus į kitus Lietuvos miestus. Šį švietėjišką projektą vykdo Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras kartu su partneriais – Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybe bei didžiausiu gyvūnų prekių parduotuvių tinklu KIKA.
Paskaitos vyko Vilniaus savivaldybės patalpose, jas skaitė šunų elgsenos specialistai, veterinarijos gydytojai, kinologai, VMVT, zoologijos verslo ir savivaldybės atstovai.
Agatos Mulerovaitės nuotr.