„Rotary vasara“ pakvietė vaikus
Vilniaus tarptautinis Rotary klubas jau šeštus metus organizuoja vasaros stovyklą vaikams iš nepasiturinčių daugiavaikių šeimų ir globos namų.
Nuo Vilniaus 25 kilometrus nutolusiame Guopštos kaime, poilsiavietėje prie ežero, kasmet savaitę laiko ilsisi ir turiningai leidžia laiką per 60 vaikų ir jau antrą kartą šiems stovyklautojams Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras organizuoja edukacinę pramoginę programą su šunimis.
Birželio 25-ąją Mokymo centro darbuotojos Daiva Kvedarienė ir Ugnė Nedzinskaitė kartu su kinologijos savanoriais ir šunimis pasakojo stovyklautojams apie saugų bendravimą su šunimis. Ir ne tik apie tai – užsiėmimų metu vaikai daug sužinojo apie šunų, kaip rūšies, ypatybes. Pasitelkus gyvus keturkojus „pavyzdžius“, buvo aptarti šunų veislių skirtumai, jų paskirtis ir istorija.
Smagiausia buvo tai, kad vaikai galėjo liesti šunis ir palyginti įvairių veislių skirtumus: kailio ilgį, struktūrą, ausų, galvos, kūno formą, dydį. O lyginti buvo ką – „modeliais“ stovykloje dirbo net septynetas keturkojų pagalbininkų – niūfaudlendas, samojedas, pora auksaspalvių retriverių ir trejetas anglų kokerspanielių.
šunis vaikai galėjo liesti tik išmokę saugiai pasisveikinti su gyvūnais.
Taip pat vaikai pramoko ir „šunų kalbos“ – mokėsi suprasti, ką sako šuns poza, elgesys ar išraiška. Šios žinios būtinos, norint saugiai bendrauti su gyvūnais.
Kadangi didelė užsiėmimo dalis buvo skirta saugiam bendravimui su šunimi, o kartu su vaikais buvo prieita prie išvados, kad saugu bendrauti tik su tuo šunimi, kuris yra valdomas, vaikai turėjo galimybę stebėti, kokias pagrindines komandas privalo mokėti toks šuo.
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro savanorė Rūta Šukytė su auksaspalviu retriveriu Grotu pademonstravo, kaip turėtų elgtis išauklėtas ir valdomas šuo, taip pat parodė šuns valdymo būdus balsu, gestais ir švilpuku. Pastarasis šuns valdymo būdas ypač sužavėjo vaikus.
Taip pat užsiėmimo metu buvo diskutuota apie šunų veislių skirtumus, kalbėta ne tik apie skirtingą išvaizdą, bet ir paskirtį bei temperamentą, tad praktinėje užsiėmimo dalyje savanorė Dalia Mickienė su samojedu Duniu vaikams pasakojo apie šios veislės kilmę ir išskirtinumą, kailio ypatybes ir jo panaudojimo būdus bei tiesioginę paskirtį – traukti roges. Taip pat dalijosi su vaikais patirtimi apie samojedų priežiūrą ir ypač akcentavo aktyvų sportą su šunimi bei pabrėžė, kad nors samojedai atrodo labai mieli, puošnūs ir gražūs, šis šuo – ne bet kam ir dar kartą patikino, kad šunį reikia rinktis labai atsakingai.
Šiek tiek vėliau pristatyta auksaspalvių retriverių veislė puikiai iliustravo, kokie skirtingi yra šunys. Savanorė Rūta Šukytė su auksaspalviu retiveriu Grotu ne tik pasakojo apie paukštšuniams būdingas savybes, bet čia pat jas pademontravo. Vaikai noriai mėtė „žaisliukus“ po pievą, o Grotas juos vieną po kito nešė. Dar smagiau buvo žaisti „slėpynių“ – vaikai užgniaužę kvapą stebėjo paslėpto „žaisliuko“ ieškantį Grotą ir audringomis ovacijomis pasitikdavo grįžtantį su „laimikiu“.
Nepamirštamą įspūdį vaikams paliko aportavimas iš vandens bei „žaisliuko“ ieškojimas vandens augmenijoje. Su nerimu akyse jie stebėjo melduose tai dingstantį, tai vėl išnyrantį Grotą ir džiugiai sveikino, puikiai atlikus darbą.
Užsiėmimo pabaigoje vaikai turėjo galimybę pabendrauti su šunimis – juos glostyti, pavedžioti, atlikti įvairias komandas – tiesa, tai reikėjo daryti taisyklingai, netempiant pavadėlio, neverčiant šuns, o pasitelkiant komandas, gestus ir skanėstus.
Iki soties su šunimis prisilakstę po nuostabų pušyną stovyklautojai nuskubėjo į „kūrybines dirbtuves“, kurioms, kaip įprasta, vadovavo Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos technologijų mokytoja ir Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro savanorė Jolita Stapurevičiūtė, daryti atvirukų su šuns atvaizdu . Ji pabrėžė, kad vaikai dirbo užsidegę ir susikaupę, juk tai liks šios stovyklos prisiminimui… Dalis vaikų savo darbelius paliko eksponuoti įvairiuose renginiuose.
O Mokymo centro komanda turėjo progos dar kartą įsitikinti, kad šviečiamasis darbas labai reikalingas – kai kurie stovyklautojai jau buvo girdėję mūsų paskaitėles apie saugų elgesį su šunimis kituose renginiuose. Ir be galo smagu, kad žinios, kuriomis dalijamės, nenueina veltui – vaikai nepamiršo, ką išmokę, o išmoko pačių svarbiausių dalykų – ne tik pasirūpinti savo saugumu, bet atsižvelgti ir į tuos, kuriuos kažkada žmonės prisijaukino.
Išties smagu į klausimą „kodėl negalima daryti to ar ano?“ iš vaikiškų lūpų išgirsti: „nes tai nemalonu šuniui“. Tai reiškia, kad auga žmogus, kuris gyvenimo kelyje atsižvelgs ir į kitų poreikius.
Ar jaunieji stovyklautojai ir vadovai liko patenkinti Mokymo centro organizuotais užsiėmimais su šunimis, paklausėme „Rotary vasara“ stovyklos direktorės Ritos Sinkevičienės.
„Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda mūsų stovykloje lankosi jau antrus metus. Kviečiame jus ne vien dėl pramogos, nors vaikams žaisti su šunimis ir stebėti jų gebėjimus išties smagu, bet pirmiausia dėl to, kad užsiėmimų metu vaikai daug sužino ir, remdamiesi tomis žiniomis, bando paaiškinti vienokį ar kitokį šuns elgesį. Vaikams labai svarbu ne tik žinoti, kad kažko daryti negalima, bet ir suprasti, kodėl. Sąmoningas ir saugus bendravimas su gyvūnais lavina vaikų socialinius, bendravimo įgūdžius, suteikia vaikams pasitikėjimo savimi ir moko juos tolerancijos. Susitikimas su šunimis tikrai paliko įspūdį tiek stovyklautojams, tiek stovyklos organizatorių komandai. Vos išvykus šuniukams iš vaikų sulaukėme klausimų, ar jie atvyks ir rytoj. Šuniukų apsilankymas stovykloje taip pat buvo paminėtas ir jau tradicija tapusioje kasmet kuriamoje būrių vadovų dainoje stovyklos uždarymo dieną“, – sakė stovyklos vadovė R. Sinkevičienė.
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.