Pirmiausia žinoti, tik po to – turėti

Atsakingiems šunų veisėjams, sulaukusiems šuniukų vados, rūpi ne vien šuniukų mityba, higiena, sveikata, bet nuo pirmųjų mažylių gyvenimo dienų – tinkama socializacija.

Šuo iš prigimties yra labai socialus, turbūt pats socialiausias naminis gyvūnas augintinis, tačiau vien įgimtų savybių nepakanka, kad jis nugyventų laimingą, visavertį gyvenimą ir kad žmonėms teiktų ne rūpesčių, o džiaugsmo.

„Šuns socializacija prasideda dar jam negimus, motinos kalės įsčiose, – sako šunų elgsenos specialistė Hanna Wojciechovska. – Ir ši socializacija turi tęstis visą šuns gyvenimą, atsižvelgiant į labai skirtingus šuniuko raidos laikotarpius, brandos amžių ir senatvę“.

Vasario 9-11 d. Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro organizuotuose veisėjų, dresuotojų, visų šunų mylėtojų mokymuose tokių minčių ir siūlomų sprendimų buvo tikrai daug.

Ilgam savaitgaliui į Vilnių iš Bydgoščio (Lenkija) su savo augintine – Labradoro retrivere Lara atvykusi lektorė H.Wojciechowska dalijosi ilgamete šunų dresūros patirtimi. Ne tik savo patirtimi, bet ir tuo, ką yra sukaupę įvairių šalių gyvūnų elgsenos specialistai.

Šių mokymų moto būtų galima apibrėžti trumpai: pirmiau – žinoti, tik po to – turėti šunį!

H.Wojciechowska išsamiai kalbėjo apie tai, kad šunų veisėjai, norėdami parinkti savo šuniukams pačius geriausius šeimininkus, turi atlikti labai daug namų darbų. Pradedant tinkama kalės priežiūra, sėkmingomis parodomis, nėščios kalės priežiūra, gimusių šuniukų sensorine integracija, baigiant „paskaitomis“ būsimiesiems šunų savininkams ir nuolatinio ryšio palaikymu su šuniukų šeimininkais.

Ar neįmanoma kinologinių žinių rasti internete, paklausėme kursų klausytojos Jolantos Norvaišienės, juodojo rusų terjero savininkės.

„Gal ir galima rasti internete, bet tam prireiks daug laiko, be to, kaip žinoti ir atsirinkti, kas patikima, o kas ne?, – klausimu į klausimą atsakė telšiškė Jolanta. – Aš pasitikiu specialistais ir jų patirtimi. Labai gerai, kad lektorė pateikė įvairių specialistų, ne vien savo patirtį. Patiko praktiniai pavyzdžiai, tyrimų citavimas, filmuota medžiaga, diskusijos. Ar visa tai rasčiau internete?“.

Pašnekovė nesigaili visą savaitgalį praleidusi mokymuose, tik apgailestauja, kad Žemaitijos regione mažoka šunų elgsenos specialistų, nors iškart pasidžiaugė, kad požiūris į šunis ir jos krašte darosi šiltesnis, bendruomenė labiau tolerantiška šunims.

„Telšių verslo inkubatorius, Telšių turizmo informacijos centras buvo vienos pirmųjų įstaigų, ant kurių durų atsirado lipdukai „Draugiški gyvūnams“, – pasakojo Jolanta. – O aš po šių mokymų dar labiau pajutau, kad nėra ko laukti, kad kažkas iš kažkur ateis ir mums viską pateiks. Mes, šunų augintojai ir veisėjai, galime būti tie, kurie patys imsis iniciatyvos“.

Kad tai ne tušti žodžiai, netrukus įsitikinsime – Telšiuose jau nuo kovo 18-osios startuos Lietuvos kinologų draugijos inicijuotas visuomenės švietimo projektas „Atsakingo šeimininko akademija“ (nemokamų 5 paskaitų ciklas šunų mylėtojams).

Jolanta Norvaišienė sutiko prisidėti prie šio socialinio projekto – Žemaitijos sostinės ir aplinkinių gyvenviečių šunų mylėtojai netrukus galės klausytis paskaitų apie šuns pasirinkimą, gyvūnų gerovę, sveikatą bei priežiūrą.