Ibisos šuo

Yra šunų veislių, kurios tarsi gyva istorija. Ibisos šunys būtent tokie, jie laikomi viena seniausių šunų veislių, nors jų kilmės datą iki šiol gaubia paslaptis.

Lietuvoje kol kas tik devyni…

Ibisos šunys kilo iš Balearų salų (Maljorka, Ibisa, Minorka, Formentera), kur buvo žinomi kaip „Ca Eivissec” šunys. VIII-IX amžiuje šių šunų protėvius finikiečių prekybininkai atgabeno į Balearų salas.

Analizuojant jų kilmės istoriją, įžvelgiama daug panašumų ir su Egipto freskose pavaizduotais šunimis bei dievu Anubiu. Šie šunys tarsi vilko ir šakalo poros archetipas.

Ir iš tiesų, atidžiau įsižiūrėję, rasime nemažai panašumų tarp Ibisos šunų ir šakalo kūno proporcijų.

Pirmasis Ibisos šuo buvo registruotas 1911 metais Ispanijoje, o 1931 m. iš Maljorkos du šunys atgabenti į Angliją, kur  „padėjo pagrindus“ šiuolaikiniams Ibisos šunims.

Ir vis dėlto jie tebėra retenybė – pasaulyje užregistruota vos 5 tūkstančiai Ibisos šunų. Palyginti su kitomis populiariomis šunų veislėmis, šis skaičius labai mažas. Lietuvoje jų tėra devyni!

Ibisos šuns portretas: koks jis?

Ibisos šunys priskiriami 5 FCI grupei (špicai, primityvieji  medžiokliniai šunys).

Grakštūs, atletiški šunys pasižymi stipriu medžioklės instinktu, naudojami kiškių ir didesnių žvėrių medžioklėje, yra puikūs pėdsekiai.

Iki šiol Ispanijoje su jais medžiojama be ginklų, dienos ir nakties metu. Medžiojama gaujomis, su 8-10 šunų. Sumedžiotą kiškį Ibisos šuo atneša sveiką ir gyvą. Medžiodamas vadovaujasi ne tik rega, bet ir uosle, klausa, taip pat pasižymi didele ištverme, judrumu ir greičiu.

Tvirtinama, jog per parą gali sumedžioti net kelis šimtus laukinių triušių.

Įdomus faktas: Ibisos šuo gali nušokti 7 metrus į tolį ir pašokti 2,5 metrų į aukštį, tuo pačiu ore apsisukdamas 90 laipsnių kampu.

Svarbu fizinė ir protinė veikla

Tai savarankiški, nepriklausomi, aukšto intelekto šunys. Jie imlūs dresūrai, bet jų paklusnumą, pasitikėjimą žmogui reikia užsitarnauti.

Nelinkę pataikauti šeimininkui, bet puikiai manipuliuoja, žino, kaip apvynioti žmogų aplink pirštą…

Šie temperamentingi šunys reikalauja nuolatinio, didelio fizinio krūvio ir protinės veiklos.

Šeimininko pastangos ir šuns prigimties pažinimas šiuo atveju labai svarbu, nes priešingu atveju gyvūnas gali tapti nevaldomas.

Tinkamai auklėjamas ir auginamas šuo tampa prieraišiu, švelniu, be saiko mylinčiu, ištikimu žmogaus bičiuliu, patikimu kompanionu.

Ibisos šunims visiškai nebūdinga agresija, savo romumu jie panašūs į kates.

Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad pirmiausia tai yra medžiokliniai šunys, kuriems reikia išsilakstyti laukuose, patenkinti savo instinktus.

Tai tikras laukinės gamtos „gidas“, adrenalino mėgėjas, nuotykių ieškotojas.

Ibisos šuns judesiai grakštūs, lengvi, kupini elegancijos, primenantys stirnos risnojimą.

Cituojant standartą…

Tai pakankamai dideli šunys – patinų ūgis gali siekti 66-72 cm ties ketera, kalių – 60-67 centimetrų. Stipri, aiškiai matoma kaulų struktūra. Išraiškingi, stiprūs, tvirti raumenys.

Jie trumpaplaukiai, lygiais arba šiurkščiais plaukais, neturi šunims būdingo kvapo.

Apie kailio spalvą senuose raštuose rašoma, jog šie šunys yra „baltieji šunys su raudonais ženklais”. Šis pasakymas išties teisingas, juk Ibisa buvo žinoma kaip Balta sala (la Isla Blanca).

Vadovaujantis FCI standartu, šunys būna dviejų spalvų:  raudonos ir baltos arba bet kokios šių spalvų kombinacijos (juoda spalva nepriimtina).

Galva siaura, primena dievo Anubio galvą, kaklas liesas, raumeningas tarsi gulbino.

Krūtinė gili, siaura ir ilga, tačiau nesiekia alkūnių. Priekinė krūtinės dalis smaila, ryškiai atsikišusi. Šonkauliai plokšti.

Lankstūs pečiai, vidutinio pločio juosmuo, o kojų jiems galėtų pavydėti net „Victoria secret” modeliai – kojos ilgos, tvirtos, tiesios, stiprūs riešai.

Uodega išaugusi žemai, ilga, plona. Ibisos šuns uodega yra viena pagrindinių „komunikacijos“ įrankių medžiojant gaujoje, o šiokiadieniais „gyvena“ savo nerūpestingą gyvenimą. Dinamiška, kupina  džiugesio, šuniui pamačius grobį, tampa aukštai iškelta vėliava.

Nosis visiškai pigmentuota, kūno spalvos. Žandikauliai tvirti, sankanda žirkliška. Akys gintaro spalvos.

Ausys didelės, stačios, tarsi du radarai gaudo kiekvieną garsą.

Šis šuo kaip gyva skulptūra, kaip anatomijos vadovėlio paveikslas.

Ibisos šunys vidutiniškai gyvena 10-14 metų.

Gyvenimas nuotykių ritmu!

Judrus, žaismingas, nenuspėjamas, nenustygstantis vietoje – toks yra Ibisos kurtas, o dienos su šia nuostabia būtybe visada kupinos nuotykių.

Jie nepriklausomi, mėgsta išdaigas ir humorą, užsitarnavus šių šunų meilę ir pagarbą, jie padarys viską ir dar daugiau.

Tačiau nereikėtų manyti, jog tai universali šuns veislė. Jie retokai sutinkami šunų sporte, bet canicross’as, rally obedienc‘as, lure coursing‘as, racing‘as, agility jiems gali patikti.

Dešimčių kilometrų žygiai į gamtą, ilgiausios distancijos bėgant šalia dviračio – šiam „avantiūristui“ pats tas!

O pabaigai paprastas patarimas, kaip paįvairinti savo gyvenimą: įsileiskite į savo šeimą „šunį – vakarėlį” ir gyvensite Ibisos ritmu!

Marta Jankūnė
Dainiaus Stankaus, Sandros Štabokaitės, Kate Grishakova, Bernadetos Petronytės, Inesos Klimavičienės nuotr.