Broholmeris

Broholmeris (Danish Broholmer) yra sena Europos šunų veislė. Šių šunų gerbėjai sako: iš anglų mastifų broholmeriai perėmė karališką galią, o iš vokiečių dogų – aristokratiškas manieras…

 
Broholmeriai yra nacionalinė danų šunų veislė, todėl birželio viduryje vykusioje Pasaulinėje šunų parodoje Herninge (Danija) buvo specialus šios veislės pristatymas.

Kad tai sena šunų veislė, rodo archeologiniai kasinėjimai. Prieš keletą dešimtmečių danų archeologai rado panašių į broholmerius šunų palaikų senoviniame vikingų kaime Fiune. Ištyrinėję skeleto likučius ir senuosius metraščius, priėjo prie išvados, kad vikingai galėjo atsigabenti iš Didžiosios Britanijos senųjų anglų mastifų ir juos sumišrinti su vietiniais šunimis.

Vėliau broholmeriai tapo miestų ir didelių dvarų šunimis.  

XIX a. pabaigoje Danijos uostuose ir miestuose, kur vyko gyva prekyba, jų buvo šimtai. Šios veislės šunys tiko medžioklei, krovinių pervežimui, jie saugojo turtą ir žmones. Su broholmeriais didikai medžiojo stambius miško žvėris. Broholmeriai visada sukiojosi didikų dvaruose, juos laikė ir karališkoji šeima. Iki šių dienų išliko karaliaus Frederiko VII ir jo žmonos portretas, kur prie sutuoktinių kojų pirmame plane guli didingas geltonos spalvos broholmeris.

1859-1929 m. broholmeriai ėmė nykti, todėl juos įkurdino zoologijos soduose. Garsiame ir dabar veikiančiame Kopenhagos Tivolio sode ir Danijos zoologijos sode gyvūnų mylėtojai galėjo pasigėrėti šiais galiūnais. Broholmerių kalės net padėdavo išmaitinti liūtų jauniklius.

1886 m. šunų parodoje Danijoje, pristatant broholmerių veislę, visuomenei buvo pristatytas ir išsamus veislės standartas. Už šį darbą kinologai dėkingi veislės entuziastui Nielsui F. Sehestedui, kuris maždaug nuo 1850-ųjų dėjo visas pastangas, kad sustiprėtų broholmerių pozicijos. Vienu metu šios veislės šunys net vadinti Sehestedo broholmeriais. Broholmas – tai didelė dvarvietė, kur nuo senų laikų stovėjo karališkos pilys. Ir dabar šią vietą kaip protėvių palikimą valdo Sehestedo provaikaičiai. Minėtas dvaras laikomas broholmerių gimtine, rūmų muziejuje jiems skirta ekspozicija.

Broholmeriai dar vadinti Gammel Dansk Hund, Old Danich Dog. Lietuviškai būtų galima vadinti ir Broholmo dogais arba Broholmo šunimis.  

Du pasauliniai karai smarkiai išretino broholmerių gretas, nes stambiems šunims reikėjo nemažai ėdalo ir tinkamų gyvenimo sąlygų. Po karo juos laikė pavieniai entuziastai, tačiau tarpusavyje jie nesikeitė informacija, nedalyvavo šunų parodose. Broholmerių veislė visai sunyko.

1974 m. iniciatyvos atkurti broholmerių veislę ėmėsi Danijos kinologų klubas. Į klubo raginimą išsaugoti nacionalinę veislę atsiliepė nemažai entuziastų, tačiau trūko dokumentų, įrodančių išlikusių šunų kilmę (nuo 1910 m. broholmeriai nebuvo registruojami).

Broholmerių veisimo komitetas iš kelių kokybiškesnių šunų atrinko du patinus (geltoną ir juodą), deja, nepavyko surasti standartą atitinkančios kalytės. Todėl patinus sukergė su mišrūne, kuri buvo labai panaši į broholmerių kalę. Veislės atkūrimo darbas buvo nelengvas, bet danų užsispyrimas nugalėjo ir Tarptautinė kinologų federacija 1982 m. pripažino broholmerius, patvirtino jų standartą (2 gr.).

Nuo 1999 m. broholmeriai pradėti išvežti į kitas šalis, manoma, kad pasaulyje šiuo metu jų yra apie 700.

Broholmeriai daugiausia buvo geltoni, dabartiniuose šunų dokumentuose ši spalva vadinama auksine. XVIII a. viduryje – XIX amžiuje  naktinei sargybai labiau naudojo juodus broholmerius, kad tamsoje piktavaliai juos sunkiau įžiūrėtų. Atkuriant veislę, susidurta su sunkumais sulaukti juodo kailio šuniukų. Kinologai net pasitelkė juodą, į mastifą panašų patiną.

Broholmerių patinų ūgis ties ketera yra apie 75, kalių – 70 cm. Svoris atitinkamai: 51-69 ir 41-59 kg.

Šios veislės šunys labai draugiški savo šeimos nariams, kantrūs ir tolerantiški su vaikais. Protingi ir imlūs naujiems dalykams, todėl broholmerius dresuoti įdomu ir nesunku. Šiems šunims, kaip visiems tokios konstitucijos gyvūnams, reikia didelių fizinių krūvių, bet juos skiriant reikia tartis su patyrusiais dresuotojais, nepersistengti (ypač, kol šuo jaunas). Broholmeriai yra vėlyvos brandos šunys, subręsta būdami 2,5-3 metų. Kaip dauguma stambių veislių šunų, išgyvena 7-12 metų.

Mūsų šalies parodose taip pat galima pamatyti broholmerių, po keletą šunų vis atveža suomių kinologai.

http://www.mamut.net/broholmer/subdet15.htm
www.broholmer.nl

S.Valujevos nuotraukose – 2010 m. Pasaulinės šunų parodos broholmeriai