Dratharai

Jei medžiojate dažnai ir įvairiais būdais, jei medžioklės plotuose praleidžiate 3 ir daugiau dienų per savaitę, jei jūsų medžioklės sezonas tęsiasi nuo balandžio iki kovo, jums reikėtų universalaus vokiečių vižlo – dratharo. Jeigu jūs ieškote patikimo šeimos šuns, tai irgi dratharas… 

Balandžio mėnesį dratharas paduos visas sumedžiotas ar sužeistas slankas, iš šalto pavasarinio vandens ištrauks sumedžiotus gaigalus.
Gegužę, birželį, liepą suras sužeistus, po šūvio (net iki 40 val.) toli nuėjusius šernus ir stirninus.

Rugpjūtį pakels šūviui ir iš tankios vandens augmenijos surinks visas sumedžiotas ar sužeistas antis.

Be tokio šuns neįmanoma kurapkų, fazanų, perkūno oželių medžioklė. Turėdamas puikią uoslę jis šaudykle apieškos lauką. Suradęs paukštį, padarys tilktį ir ramiai sulauks, kol priartės vedlys, po to pakels jį šūviui. Po šūvio ir komandos suras ir paduos sumedžiotus ar sužeistus paukščius.

Rugsėjį, prasidėjus tauriųjų elnių ir briedžių patinų medžioklei, ramiai lauks automobilyje ar po bokšteliu, kol prireiks jo pagalbos.
Spalį prasidėjus medžioklėms varant, kartu su varovais varys žvėris, „iškrapštys“ juos iš tankumynų, tačiau toli jų nepersekios, tik iki šaulių linijos. O jei ne vedlio eilė varyti, ramiai tupės kartu ant linijos numerio, laukdamas, kol reikės surasti sužeistą.

Prasidėjus kiškių medžioklėms Suvalkijoje, eis prie vedlio kojų linijoje ar katile. O po šūvio persekios sužeistą kiškį, kol pagaus ir po to atneš jį vedliui.
Beje, dratharai pasižymi piktumu ne tik žvėriui, bet ir sargumu svetimam žmogui. Taigi jis apsaugos jus, jūsų šeimą ir nuosavybę.

Be puikių medžioklinių savybių, dratharai yra ir šeimos šunys, jie ypač sutaria su vaikais, yra vaikų žaidimų draugai.

Kam ir kodėl išveisti?

Ši veislė išvesta įvairiapusei medžioklei pačiomis sunkiausiomis, rūsčiausiomis gamtos ir atmosferos sąlygomis, kuriomis kitos veislės dirbti atsisako. Jų eksterjeras buvo kuriamas toks, kad maksimaliai atitiktų tokios medžioklės reikalavimus. Kuriant dratharų veislę, veisėjai laikėsi koncepcijos „Durch Leistung zum Typ“ – nuo panaudojimo prie eksterjero.

Jėga ir ūgis, sudėjimo ir skeleto stiprumas, tobulas judėjimo aparatas, konstitucijos ir nervų sistemos tipas, mokymo ir panaudojimo lengvumas, šiurkšti plaukų danga – visi šie elementai tarpusavyje susiję, teisingas jų santykis šios veislės šunis leidžia optimaliai panaudoti įvairiose medžioklėse.

Dratharų veislė pradėta kurti XIX a. pabaigoje. Pagal vokiečių medžiotojų reikalavimus (matyt, tai susiję su šios tautos praktiškumu ir taupumu), vienas dratharas turėjo atlikti tai, ką britams atlieka 2-3 skirtingų veislių ir paskirties medžiokliniai šunys.

Britų pointeris suranda paukštį, tilktimi parodo, kur jis yra, spanielis pakelia iš tankumynų, retriveris suranda sumedžiotus ar sužeistus paukščius, žvėrelius ir atneša juos medžiotojui.

Vokiečių pradėta kurti veislė turėjo būti vižlas: daryti tilktį, turėti piktumo žvėriui, būti sargiam svetimam žmogui. Jos pagrindą sudarė geriausių šiurkšiaplaukių vižlų veislių atstovai: grifonų, pudelpointerių, stihelharų. Norint pagerinti dratharų savybes medžiojant lauke (paiešką ir tilktį), jiems buvo įlieta ir kurtsharų kraujo.

Labai didelę įtaką kuriant veislę turėjo Sigismundas von Zedlitz und Neukirch (1838–1903), žinomas Hegevaldo slapyvardžiu. Jis suformavo pagrindinius dratharų veislės kūrimo principus. Hegevaldo atminimui Vokietijoje kasmet rengiami dratharų bandymai, kuriuose dalyvauja geriausi šios veislės atstovai.

1902 m. gegužės 11 d. Šutcenhause (Vokietija) dratharų veisėjai ir augintojai susibūrė į Vokiečių dratharų susivienijimą. Susibūrimo metu buvo priimtos tezės, kuriuos aktualios ir dabar:

1. Medžioklė be šuns yra tik apgailėtinos pastangos. Medžioklinių šunų veisimas ir atranka nėra išsigalvojimas, o tikros medžioklės įgyvendinimo priemonė.
2. Vokiečių dratharų susivienijimas turi vienintelį tikslą – įvairiapusei medžioklei sukurti šunį, kurio plaukų danga ir fizinės savybės leistų išlikti darbingam bet kokiomis klimato sąlygomis.
3. Šis tikslas pasiekiamas tik griežta ir teisinga atranka.

Veislės kūrėjai kur kas daugiau dėmesio skyrė medžioklinėms darbinėms savybėms, nei išvaizdai. Buvo atliekami įvairūs, ne visada sėkmingi, kryžminimai. Dėl to dratharai iki šiol nėra galutinai susiformavusi, nusistovėjusi veislė. Palikuonys ne visada paveldi tėvų savybes ir išvaizdą, ypač tai pasakytina apie plaukų dangą. Vadose pasitaiko šuniukų su skirtinga plaukų danga: vieni apaugę ilgais švelniais plaukais, kiti vidutinio ilgio šiurkščiais, o dar kiti trumpais. Tuo tarpu pagal eksterjero standartą plaukai turi būti prigludę, šiurkštūs, 2–4 cm ilgio. Virš akių – ryškūs antakiai, su labai šiurkščiais plaukais. Šiurkštūs ūsai ir barzda yra būtini dratharų požymiai.

Vokietijoje – populiarūs

Vokiečių šiurkščiaplaukių vižlų veislė buvo sukurta ilgo ir kantraus selekcinio darbo dėka. Darbinių savybių bandymai parodė, kad atranka vykdoma teisinga linkme. Šiuo metu tai viena iš gausiausių medžioklinių šunų veislių Vokietijoje. Čia kasmet užregistruojama per 3500 gimusių šios veislės šuniukų.

Visos savybės, reikalingos įvairiapusiškai panaudojant šunį, subalansuotos. Lengvumas ir greitis, reikalingi medžiojant laukuose, tenkina pačius didžiausius reikalavimus, tačiau nesumažina šuns jėgos, sudėjimo ir skeleto stiprumo. Puiki uoslė lemia didelį paieškos greitį lauke. Prieštaravimai tarp šuns naudojimosi viršutine uosle dirbant lauke ir apatine uosle, dirbant miške, įveikiami lengvu šios veislės dresavimu ir paklusnumu. Medžiotojai, daug medžiojantys miške, labai vertina šios veislės savybę skalyti persekiojant žvėrį karštais pėdsakais (kaip skalikai).

Pirmieji dratharai mūsų krašte

1961 m. į Vilnių iš Krymo buvo atvežta pirmoji dratharų kalytė Fortūna. Į Krymą ją atgabeno jūreiviai iš Vokietijos Demokratinės Respublikos. Kalė buvo puikaus eksterjero ir darbinių savybių. Pirmieji šuniukai atsirado kergiant su Rygos dratharais. Po to ši kalė buvo kergta su garsiais Maskvos dratharų veisėjos V.Ušakovos šunimis Gepardu I ir Gepardu II.

Pamažu atsirado medžiotojų, kuriems dratharai tapo nepamainomi padėjėjai medžioklėje. D.Venskūnienė (Vilkaviškis), A.Muchinas (Kaunas), V.Krotovas (Vilnius), E.Gomalickaja (Šalčininkai). Po truputį dratharų veislė tapo žinoma ir populiari.

Tačiau nežinant veisimo kriterijų, nebuvo laikomasi griežtos atrankos pagal plaukų dangą. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kinologinė komisija, vadovaujama A.Kuzavinio, 1977 m. į specialiai organizuotą dratharų ir jagdterjerų parodą, kurioje buvo surinkti dauguma Lietuvos dratharų ir jagdterjerų, pasikvietė patyrusius ekspertus iš Vokietijos Demokratinės Respublikos. Po parodos buvo surengtas seminaras.

1987 m. Šumskuose prie Marijampolės įvyko pirmieji dratharų ir kurtsharų bandymai, kuriuose buvo vertinama, kaip jie tinka visapusiškai medžioklei.

Trumpa dratharų charakteristika

Vokiečių dratharas yra vidutinio dydžio šuo šiurkščia, tvirta, prie kūno prigludusia plaukų danga, kurios ilgis 2-4 cm. Vidinę kojų dalį, krūtinę ir pilvą dengia trumpesnis plaukas. Trumpesniais plaukais taip pat apaugusi galva ir ausys. Dėl tamsių akių, išraiškingų antakių ir tankios, bet ne per ilgos, pageidautinai šiurkščios, barzdos snukio išraiška labai energinga.

Dratharo judesiai energingi, plastiški ir harmoningi. Idealus aukštis ties ketera: šunų 61-68 cm, kalių- 57-64 cm. Aukštis ties ketera ir kūno ilgis privalo būti vienodi. Pagrindinė spalva nuo šviesios iki tamsios kavos su žilomis dėmėmis.
Paklusnus, lengvai dresuojamas. Piktumas ir bailumas yra ydos.

Darbinių savybių bandymo pakopos

Vokietijoje, taip pat ir kitose Europos šalyse vykdoma trijų pakopų darbinių dratharo savybių bandymų sistema.

Pirmoji pakopa – Verbandjugendprüfung (VJP) jaunimo bandymai. Bandomi praėjusių metų gimimo šunys, bandymų tikslas:
1. patikrinti įgimtas medžioklines savybes jaunų šunų, gimusių praėjusiais metais;
2. pagal bandymų rezultatus nustatyti tėvų vertingumą pagal palikuonių paveldėtas medžioklines savybes.
Vertinama: sekimas pėdsaku (kiškio), uoslė, paieška, tilktis, kontaktas su vedliu.

Antroji pakopa – Verbandsherbstzuchtprüfung (HZP), rudeniniai bandymai. Jų rengimo tikslas:
1. patikrinti įgimtas medžioklines savybes jaunų šunų, gimusių praėjusiais metais;
2. nustatyti pagal bandymų rezultatus tėvų vertingumą pagal palikuonių paveldėtas medžioklines savybes;
3. nustatyti šunų tinkamumą selekcijai;
4. patikrinti įgytas šunų medžioklines savybes medžiojant lauke ir vandenyje.
Vertinama: sekimas pėdsaku (kiškio), uoslė, paieška, tilktis, kontaktas su vedliu, darbas vandenyje, paukščių aportas, žvėrelių aportas, aporto maniera, dresavimas (paklusnumas), noras dirbti.

Trečioji pakopa – Verbandgebrauchsprüfung (VGP), tinkamumo visapusiškai medžioklei
bandymai. Jų tikslas:
1. nustatyti šuns pasirengimą visapusiškai medžioklei lauke, miške, vandenyje;
2. nustatyti pagal bandymų rezultatus šunų vertingumą veisimui.
Vertinama 30 medžioklinių savybių dirbant lauke, miške, vandenyje. Kai kurie bandymų pratimai reikalauja iš šuns aukščiausio fizinio parengimo laipsnio.
Nors dratharai nepaprastai lengvai mokomi, nesunkiai valdomi, tačiau norint, kad šuo išlaikytų bandymus, reikia ilgai ir sistemingai mokyti. Visapusiškas medžioklinis šuo rengiamas apie 2–3 metus, tačiau juk ne dievai puodus lipdo…

Dratharai priklauso FCI VII gr. 1 sekcijai (kontinentiniai pointeriai), standarto Nr. 98. Išsamus standarto aprašas www.fci.be

Georgijus Jefremovas ir Vytautas Tamošiūnas