Švietimas: šuns auginimo kultūra

„Nėra tobulų šunų. Žmogaus pareiga padėti šunims tapti tobulais“, – sakė šunų elgsenos specialistė iš Lenkijos H.Wojciechowska.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro surengtuose 2 dienų mokymuose dalyvavo per 40 šunų mylėtojų. Patyrusių ir pradedančiųjų šunų veisėjų, besidominčiųjų kaniterapija ir kt.  šunų augintojų.

„Kinologija neturi ateities, jeigu nėra susijusi su švietimu. Ne vien su pačių kinologų, bet ir su  plačiosios visuomenės švietimu. Todėl sveikinu jūsų kinologų organizaciją, kuri tuo rūpinasi“, – šitaip mokymų pradžioje į auditoriją kreipėsi Hanna Wojciechowska.

Lektorės nuomone, LKD demonstruoja  šiuolaikinį požiūrį, nes toli gražu ne visos, net ilgametę patirtį sukaupusios didelės kinologų organizacijos, užsiima švietimu.

Kinologų mokymuose Vilniuje rugpjūčio 6-7 dieną daug dėmesio buvo skirta šunų auginimo kultūrai, o ypač mažų šuniukų socializacijai. Pradedant tinkamu partnerių parinkimu veisiant šunis ir pirmosiomis dienomis užsimezgus gyvybei, baigiant šuns gyvenimo saulėlydžiu.

Lektorė dažnai pabrėžė: nuo to, kaip mažas šuniukas buvo socializuotas šunų veislyne, priklauso jo ateitis, sėkmingas gyvenimas tarp žmonių ir kitų gyvūnų.

Kursų klausytojams H.Wojciechowska kalbėjo: „Didžiausias turtas – ne išdresuotas, o  natūralus šuns elgesys, vidinė šuns paskata elgtis taip, kaip nori šeimininkas. Elgdamasis natūraliai šuo yra džiugus ir jaučia stiprų vidinį ryšį su savo žmogumi“.

Antrąją mokymų dieną, kai daugiau dėmesio buvo skirta ne teorijai, o praktikai (dalyvavo papijonė, auksaspalvis retriveris, ryzenšnaucerė ir samojedas), buvo įdomu stebėti, kaip H.Wojciechowska analizuoja šunų elgseną, būsenas, kaip gudrumu ir švelnumu nukreipia juos tinkama linkme.

„Nėra tobulų šunų, mūsų pareiga jiems padėti tapti tobulais“, – tvirtino kinologė. Jos įsitikinimu, iš prigimties šuo yra socialus, bene pats socialiausias gyvūnas. Jis puikiai perpranta pasaulį iš kvapų, garsų, vaizdų. Taigi žmogaus pareiga padėti šuniui suvokti bendravimo taisykles. Deja, savo netinkamu elgesiu, nemokšiškumu dažnai sugadiname šį protingą gyvūną.

Mokymuose dalyvavę klausytojai sakė daugelį dalykų žinoję, tačiau neteikę tam reikšmės, ne taip vertinę. Kiti prisipažino, jog kai ką buvo primiršę, todėl buvo naudinga atgaivinti atmintį. Nusivylusių nebuvo. Atvirkščiai, klausytojai išreiškė pageidavimą mokymus tęsti, todėl pasakėme Hannai ne „viso labo“, o „iki pasimatymo“.

Norintieji daugiau sužinoti apie kaniterapiją rugpjūčio pabaigoje kviečiami į mokymus Lenkijoje.

Daugiau informacijos svietimas@kinologija.lt