Mandala kaip priesakas MC savanorėms

Baigiantis mokslo metams, LKD Mokymo centro savanorėms pats darbų įkarštis.

Kvietimų atvykti į vaikų ugdymo įstaigas nors vežimu vežk, net sunku visur suspėti.

Tai džiugina, bet tuo pačiu įpareigoja: šunys ir į susitikimus vykstantys savanoriai turi būti tinkamai pasirengę.

„Būtų klaidinga manyti, kad pažaisim, palakstysim su vaikučiais ir visi bus patenkinti“, – įsitikinusi Mokymo centro vadovė Jonaistė Jusionytė.

Jos teigimu, per trumpą laiką, dažniausiai per 45 minutes, tenka susiorientuoti, ko iš kinologų tikisi vaikai ir pedagogai. Kas jiems aktualu, o ką atidėti kitam kartui. Be to, nors ir būdami to paties amžiaus, vienoj ar kitoj mokykloje vaikai labai skiriasi.

Parengus tam tikrą medžiagą, numačius dėstymo tempą, vis tiek dažnai tenka improvizuoti ir pradėti dėstyti sudėtingesnius dalykus, kurie įtrauktų vaikus, juos sudomintų.

Pašnekovė teigė, kad po kiekvieno susitikimo MC savanoriai įgyja vis daugiau patirties, todėl labiau sutelkia dėmesį į šiuos dalykus: vaikų klausimus – jie padeda orientuotis, kur link kreipti pamokėlę; mokytojų elgesį bei požiūrį į gyvūnus – kiek drąsiai galima kalbėti apie įvairius dalykus.

Be abejo, svarbu ir grįžtamasis ryšys. Štai Vilniaus Antakalnio progimnazijoje MC savanoriai su šunimis šiemet pabuvojo net tris kartus – čia jais pasitikima.

„Saugus bendraudamas su šunimi“ – tokia buvo balandžio 29-osios užsiėmimo su dviem dešimtimis Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos antrokų tema. Susitikimas išsiskyrė ypatingu geranoriškumu ir šventiška atmosfera.

„Trys mūsų auksaspalviai retriveriai – Gutta, Grotas ir Etta – antrokų buvo labai laukiami. Patys geriausi keturkojai mokytojai, – po susitikimo sakė vaikai“, – pasakojo J.Jusionytė.

Vaikai ruošėsi susitikimui, sukūrė mandalas, kuriose užrašė padėkas ir linkėjimus: „Geros kloties įdomiame ir reikalingame jūsų darbe“.

Praėjus keletui dienų po susitikimo, Laima Urbonienė persiuntė keletą mokinių ir jų tėvų atsiliepimų:

„Susitikimas su šuniukais labai patiko. Papasakojo daug naudingų dalykų. Pasirodo, ir pati dariau kai kurių klaidų – dabar jau žinosiu, kaip elgtis tinkamai”, – rašo vieno antroko mama. „Ačiū organizatoriams už puikią idėją ir jos įgyvendinimą, ačiū šuniukams už tokias šiltas ir teigiamas emocijas mūsų vaikams“. „ …labai patiko glostyti šunį ir ieškoti jo širdies. Namuose net pravedė taisyklingo šuns glostymo pamokėlę. Ačiū organizatoriams”. „Labai ačiū už tokią puokštę teigiamų emocijų ir naudingų žinių bagažą. Labai tikiuosi, kad įgytos žinios suformuos naują kartą, kuri atsakingai žvelgs į augintinius, gerai apgalvos jų įsigijimą ir tinkamai juos prižiūrės“.

Jau kitą dieną, balandžio 30-ąją, MC savanorių laukė Vilniaus vaikų ir jaunimo dienos centro lankytojai.

Į susitikimą atvyko niūfaundlendas Perė, Lietuvos niūfaundlendų ir landsyrų klubo prezidentė Margarita Racinienė, savanorė Asta Skopaitė (MRU trečiakursė, būsimoji socialinė darbuotoja, atliekanti profesinę  praktiką LKD Mokymo centre).

„Mus pasitiko įvairaus amžiaus jaunimo auditorija. Dar prieš vykdamos į susitikimą apgalvojome scenarijų: akcentuosime šeimininko atsakomybę ir šuns kūno kalbą. Rodysime filmukus apie saugų pasisveikinimą su šunimi bei higieną. Viskas pavyko, nors nebuvo lengva“, – pasakojo J. Jusionytė.

Vilniaus vaikų ir jaunimo dienos centro veikla yra plėtojama savanoriškais pagrindais, čia dirba Socialinės tarnystės savanoriai (www.sotas.org). Taigi savanoriavimo daigai mūsų krašte vis labiau prigyja – tai rodo ir SOTO, ir LKD Mokymo centro savanorių darbai.