Naujas iššūkis: kinologinis švietimas

Tarptautinėje šunų parodoje solidžiai pristatyta LKD Mokymo centro veikla.

„Išsiruošiau į Tarptautinę šunų parodą Vilniuje sužinojusi, kad ten galėsiu susipažinti su Lietuvos kinologų draugijos Mokymų centro veikla, apie kurią sužinojau palyginti neseniai. Išduosiu paslaptį: Kinologų draugijos dėka, dar būdama moksleivė, keliavau į pirmąsias pamokas su savo močiutės šunimi. Bendravau su moksleiviais, pasakojau apie atsakingą šunų auginimą. Prisimindama šią „pionierišką“ veiklą, džiaugiausi Mokymo centro įkūrimu ir jo šviečiamąja veikla, organizuojamais seminarais, pamokomis“, – pasakojo šeštadienį į Mokymo centro stendą Litexpo rūmuose užsukusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė, būsimoji veterinarijos gydytoja Rūta Kudelytė.

Ji manė parodoje išvysianti nedidelį kinologinio švietimo stenduką, bet savo nuostabai 3-ioje Litexpo salėje rado atitvertą didelę teritoriją, kurioje 2 dienas vyko edukacinė programa „Mokomės kartu – pažinti, mylėti, auklėti ir saugoti“.

Viena zona buvo skirta vaikams bei šeimoms, kur visi galėjo piešti, spalvinti, karpyti ir čia pat eksponuoti savo kūrinius.

Kitame erdvaus stendo šone buvo paruoštas projektorius paskaitoms vesti, kėdės lankytojams, kurie rinkosi pasiklausyti iš anksto paskelbtų pranešimų.

„Neapsiėjome be ekspromto – Mokymo centro koordinatorė Jonaistė Jusionytė, žinodama apie Kaune mano organizuojamas pamokas, pasiūlė vieną jų pristatyti susirinkusiai publikai. Taip ir pasielgiau. Buvau sužavėta šio centro nuveiktais darbais – gera matyti žmones, kurie su užsidegimu daro viską, kad  visuomenės, o ypač vaikų, požiūris į gyvūnus gerėtų, kad mažėtų žiaurumo atvejų, o juos keistų pagarba, atsakomybė ir šiltas tarpusavio ryšys“, – švietimo svarbą pabrėžė R. Kudelytė.

„Tądien, kovo antrąją, Lietuvos kinologų draugijos Mokymų centro stendas buvo tikra priebėga nuo šurmulio visiems parodos lankytojams. Buvo smagu darbuotis šioje barikadų pusėje ir bendrauti su žmonėmis, ypač vaikais, kurie visada atviri tam, ką mato ir girdi (tuo labiau, jei mato begalę šunų ir girdi smagų jų erzelį), – šypsojosi stende dirbusi savanorė Viktorija Šeikienė. – Piešdami savo svajonių šuniuką kai kurie vaikai klausinėjo apie šunų veisles, kiti – apie priežiūrą, o treti paprasčiausiai norėjo papasakoti apie savo augintinį. Labai šviesų įspūdį paliko į parodą atvykę SOS vaikų kaimo bendruomenė – smagu, kad jų vadovai skatina vaikus domėtis viskuo, bendrauti. Skleisti žinią visuomet įkvepia. Ypač, jei ši žinia vertinga ir aktuali“.

Vilnietė studentė Asta Skopaitė abi parodos dienas savanoriškais pagrindais taip pat talkino Mokymo centro stende, o pasibaigus renginiui pasidalijo nauja patirtimi: „Šunų parodoje dalyvavau pirmą kartą. Viskas įdomu, nauja. Manau, žmonėms prieš planuojant įsigyti šunį, būtina apsilankyti šunų parodoje, iš arti susipažinti su įvairiomis veislėmis. Mokymo centre buvo rodomi filmukai apie šunų priežiūrą, drauge su lankytojais jie buvo aptariami ir komentuojami. Jaunieji parodos lankytojai taip pat nenuobodžiavo – veikė „Kūrybinės dirbtuvės“, kuriose aš praleidau visą savaitgalį.

Tai vertinga patirtis, nes teko bendrauti su įvairaus amžiaus vaikais. Jie tokie skirtingi, bet tuo pačiu panašūs, gerai nusiteikę ir, svarbiausia, juos vienija meilė šunim… Vaikai piešė, karpė ir lankstė šuniškus origamius. Sprendė kryžiažodžius ir spalvino Mokymo centro išleistas knygeles. Piešinius galėjo įsirėminti ir parsinešti namo prisiminimui. Čia pat, vietoje, turėjome  biblioteką – kas norėjo daugiau sužinoti apie šunis, vartė enciklopedijas. Sekmadienį jaunieji parodos lankytojai net atsinešė namuose pieštų savo piešinėlių, specialiai sukurtų parodai. Kas dar įsiminė? Įsiminė tai, kaip mažieji bendrauja su šunimis, kaip juos myli ir elgiasi su gyvūnais labai pagarbiai“.

Mokymo centro vadovės Jonaistės Jusionytės nuomone, kaskart centro stendas tampa vis turtingesnis ir turiningesnis: „Šį kartą pristatėme naujovę – pačių parengtą (originalūs tekstai ir nuotraukos) 2013 m. mokomąjį kalendorių, skirtą mokytojams ir mokiniams: https://archyvas.kinologija.lt/?p=18539&lan=ltu. Kalendoriuje yra užduotys, kurias atlikę vaikai daugiau sužinos apie šunų priežiūrą, gyvūnų poreikius. Stende turėjome ir kitokių naujovių, stengėmės, kad paroda sudomintų įvairias visuomenės grupes, ir mums tai pavyko. Visuomet žavėdavausi didelėmis šunų parodomis užsienyje, kur būdavo pristatomos tos šalies kinologų draugijos, edukacinė veika. Dabar ir Lietuvoje visa tai yra, o kai kurie parodoje teisėjavę tarptautiniai ekspertai net stebėjosi, kiek daug mes nuveikėme, prašė išversti kalendorių į anglų kalbą, ką galbūt ir padarysime. Stende apsilankė Austrijos ambasadorius dr. Helmut Koller su žmona Gudrun, kuri daug rūpinasi Lietuvos gyvūnų gerove. Taigi Mokymo centras tampa erdve diskusijoms, svarbių sprendimų priėmimo vieta.

Parodos lankytojus supažindinome ir su nauju tarptautiniu  „Geltonojo kaspino“ projektu. Po centro stogu buvo susirinkę Lietuvos kaniterapijos asociacijos nariai. Džiugu, kad prie mūsų veiklos po truputį prisideda šunų mylėtojų klubai – parodoje savo programas rodė kurtų, Berno zenenhundų, amerikiečių Stafordšyro terjerų mylėtojai. Klubų atstovai išnaudojo šią erdvę savo veiklai viešinti ir populiarinti“.

A. Staskevičienė

J.Jusionytės ir A.Staskevičienės nuotr.