Vaikų sauga ir sužalojimų prevencija

Seminaras „Vaikų sauga ir sužalojimų prevencija“ vyko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre Trakuose.

Gruodžio 20 d. iš visos respublikos į šį seminarą rinkosi sveikatos ir ligų prevencijos specialistai.

Organizatoriai į seminaro dienotvarkę įtraukė ir Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro (MC) pranešimus.

Pranešimą tema „Atsakingas šeimininkas. Socialus šuo. Saugi visuomenė“ pristatė MC vadovė Jonaistė Jusionytė. Jai talkino savanorė Rūta Šukytė ir trys auksaspalviai retriveriai: Guta, Grotas ir Eta. Prezentacija buvo iliustruojama gyvais pavyzdžiais, skaidrėmis, nuotraukomis, filmukais.

Su seminaro dalyviais buvo pasidalinta patirtimi, ko ir kaip mokomi vaikai, MC savanoriams pristatant programą „Saugus šalia šuns“.

Panaši programa yra vykdoma daugumoje ES šalių.

Pranešėja papasakojo, kaip pasirengiama išvykoms į mokyklas (pradedama nuo raštiškų mokyklos vadovybės ir tėvų leidimų), kaip vaikai supažindinami su „šunų kalba“, kokias užduotis atlieka.

Ką daryti, kai šeimoje, atsiradus vaikui, šuo pavyduliauja ir net kerštauja? Kodėl vienus žmones šunys puola, o kitų net nepastebi? Kokį šunį vadinate socialiu? – seminaro dalyviai uždavė pačių įvairiausių klausimų.

Mokymo centro atstovės supažindino klausytojus ir su dogoterapijos pradmenis, vystymosi perspektyvomis mūsų šalyje. Jos papasakojo apie neseniai įvykusį dogoterapijos seminarą, kolegų iš Lenkijos patirtį. Buvo akcentuota, kad dogoterapijos seansų metu nesiekiama gydyti.

Tai tik pagalbinė priemonė, unikalus reabilitacijos būdas, taikomas individualiai ir labai atsakingai.

J.Jusionytė akcentavo 3 svarbius dogoterapinės veiklos faktorius: reabilituojamasis pacientas (pavyzdžiui, specialių poreikių turintis vaikas) turi būti absoliučiai saugus; su juo gali dirbti tik testuotas, pagal specialią reabilitacijos programą parengtas terapinis šuo ir specialius mokymus baigęs, egzaminą išlaikęs, kvalifikacijos pažymėjimą turintis dogoterapijos specialistas.

Bet kokie bandymai, pasiėmus ramų šunelį (dar blogiau – visą tuntą šunų), eiti į vaikų ugdymo įstaigas arba raidos centrus rodo šių įstaigų vadovybės ir vadinamųjų „dogoterapeutų“ neatsakingumą.

„Kol kas Lietuvoje nėra nė vieno atestuoto dogoterapeuto (specialisto), taip pat kol kas nėra nė vieno mokymus baigusio terapinio šuns. Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras dar tik žengia pirmuosius žingsnius šia linkme“, – pabrėžė kinologė.

„Užmezgėme naudingų kontaktų ir sulaukėme naujų kvietimų apsilankyti mokymo įstaigose, – seminaro įspūdžiais dalijosi J.Jusionytė. – Taigi bendradarbiavimą pratęsime. Tokios programos, kaip mūsų vykdoma „Saugus šalia šuns“, naudingos ne tik vaikams, bet ir visiems. Netrukus planuojame išvyką į Nemenčinę, kur taip pats vyks seminaras mokytojams apie žmogaus saugą – stengsimės suteikti teorinių ir praktinių žinių apie saugų bendravimą su gyvūnais augintiniais bei žmogaus atsakomybę“.

MC nuotraukos