Pudelis

Pudeliai įrašyti gabiausių šunų lentelės viršuje. Jie visada traukia akį, yra artistiški,  dažnai laimi šunų parodose. Pudeliai atrodo įspūdingai – grožį ir protą, pasirodo, įmanoma suderinti…

Vokiška ar prancūziška kilmė?

IQ testas, pagal kurį buvo vertinami šunų protiniai gebėjimai, pateikė tokią protingiausių šunų seką: 1. borderkolis, 2. pudelis, 3. vokiečių aviganis. Galėtų įvykti ir kitoks konkursas – kokius šunis dažniausiai tapė dailininkai. Tikėtina, kad ir čia pudeliai būtų tarp pirmaujančių (jis buvo Diurerio ir Rembrandto „modelis“). Garsusis kompozitorius Liudvikas van Betchovenas net sukūrė elegiją savo pudeliui. XVII amžiuje, klestint Barokui, pudeliai išgyveno aukso amžių, gana populiarūs jie ir šiais laikais.

1936 m. pudeliai buvo oficialiai paskelbti prancūzų išvesta šunų veisle, nors į šį titulą pretendavo ir vokiečių, ir rusų kinologai. Pudelių kilmės istorija iki galo vis dar neišnarpliota, vis dar lieka daug neaiškumų. Tikra tik tai, kad pudelių gyslomis teka daugelio šunų veislių kraujas, matyt ši „kraujomaiša“ lėmė sėkmingą pudelių proto ir grožio derinį. O dėl veislės pavadinimo, pirmenybė atitenka vokiškiems žodžiams pudel-nass (kiaurai permirkęs) arba pfudel (pelkė, bala). Prancūzai šiuos šunis vadina caniche.

Pudeliai buvo išvesti medžioti, darbuotis vandenyje. Vėliau jie tapo klajoklių artistų palydovais, nes lengvai išmokdavo triukų. Lydėdami cirko artistus, jie išmaišė Europą ir paplito visuose kraštuose.

Seniau neturtingi vokiečių studentai susimesdavo ir visa korporacija nusipirkdavo bendrą pudelį. Maištingasis jaunimėlis labai žavėjosi Gėtės „Faustu“, kuriame Mefistofelis būtent ir apsireiškia žavingo bei gudraus pudelio pavidalu.

Zoro, o gal ristūno įsikūnijimas?

Šunų dresuotojas airis Gerard O‘Shea, gyvenantis Švedijoje, nekart skaitęs paskaitas ir mūsų kinologams, štai ką pasakė apie pudelius: „Pudelių šuniškumą  tarytum slepia prašmatni šukuosena. O juk istoriškai pudeliai yra medžiokliniai šunys. Išvesti darbuotis bet kokiu oru, bet kokiomis sąlygomis. Kartą manęs paklausė apie šunų vyriškumą ir moteriškumą. Kas neturėjo pudelio, tvirtintų, kad tai moteriškos natūros šuo. O aš manau, kad pudelis yra Zoro įsikūnijimas. Standartinį pudelį dar palyginčiau su arabų ristūnu. Tai toks pat vyriškumas“.

Kaip teigia pudelių gerbėjai, šis šuo yra smalsus, vikrus, turi puikią atmintį, greitai ir lengvai mokosi, visada yra pasirengęs žaidimams ir linksmybėms. Jam patinka ir ilgi pasivaikščiojimai miške, ir ramus poilsis namie, nes lengvai prisitaiko prie šeimininko gyvenimo būdo. Labai jaučia žmonių nuotaikas, „perskaito“ jų norus. 

Dideli ir maži

Pudeliai nuo kitų šunų skiriasi dar ir tuo, kad jų veislę sudaro skirtingi atstovai: didysis – 45-48 cm, mažasis – 35-45 cm, nykštukas – 28-35 cm, žaisliukas – iki 28 cm aukščio ties ketera. Pudelių kailis gali būti juodas, rudas, baltas, pilkas ir abrikoso spalvos.

Tai vienintelė šunų veislė, kuri gali rinktis šukuoseną, kuri turi savo madas. Užtat jie visada gražūs ir elegantiški. Vien šukuosenų pavadinimai daug ką pasako: klasikinis liūtas, skandinaviškas liūtas, modernas, kontinental… Patogu tai, kad pudeliai beveik nesišeria ir neturi specifinio kvapo.

Be abejo, pudeliai yra labai temperamentingi šunys, todėl su jais reikia užsiimti, vystyti šių šunų protinius gabumus, nukreipti jų energiją tinkama linkme. Tai šeimos šunys, linksmi vaikų žaidimų draugai. „Pudeliai yra geri iš prigimties. Jeigu ir turi ką nors bloga, tai tik tai, ką perėmė iš žmonių”,– dažnai pabrėžia pudelių augintojai.

Moka grybauti

Nedaug kas žino, jog pudeliai grybaudami uždirba savo šeimininkams tūkstančius eurų. Gaila, mūsų krašte neauga delikatesiniai triufeliai, kuriuos šunys renka Prancūzijoje bei Italijoje. Anksčiau šių kraštų žmonės triufelius rinkdavo su kiaulėmis. Kai mokyti šunys išstūmė kiaules grybautojas, surenkamų grybų kiekis išaugo. Šunys ištvermingesni, įveikia didelius atstumus, grybaudami nesuėda gėrybių. Prancūzas Jean-Henri Fabre rašo: „Grybavimo su pudeliu nenupasakosi. Tai reikia pamatyti. Šuo sustingsta. Uodžia orą. Gaudo menkiausią dvelktelėjimą. Ir staiga įbeda nosį į žemę. Dešine letena atsargiai paliečia miško paklotę. Susikaupęs žiūri į mane ir duoda ženklą…“

Pudeliai Lietuvoje

Nėra duomenų, ar ikikarinėje Lietuvoje būta pudelių. Tik 1974 m. pasirodė pirmieji šios veislės šunys, o vėliau pudelių augintojai Kaune subūrė pudelių mėgėjų susivienijimą. Dabar mūsų krašte išvesti pudeliai sėkmingai konkuruoja prestižinėse tarptautinėse šunų parodose. Ne pirmą dešimtmetį su šios veislės šunimis nesiskiria kaunietės Jolita Marmaitė, Inesa Sokolovaitė, Inga Voloskevičiūtė, Rūta Merkevičienė, vilnietės Julija Dijakovskaja ir Julija Kondratjeva, klaipėdiškė Galina Panfiorova.

S. Valujevos nuotr.