Šunų veislių pavadinimai. Kaip rašyti?

Kaip taisyklingai rašyti šunų veislių pavadinimus? Didžiąja ar mažąja raide? Pateikiame pagrindines rašybos taisykles.

Norėtųsi, kad šunų mylėtojai rodytų tinkamą pavyzdį ne tik auklėdami ir mylėdami savo šunis, bet ir taisyklingai rašydami šunų veislių pavadinimus.

Štai pagrindinės taisyklės, kaip taisyklingai rašyti šunų veislių pavadinimus.

1. Šunų veislės turi būti rašomos MAŽĄJA raide, nes šuns veislės pavadinimas – bendrinis lietuvių kalbos žodis (auksaspalvis retriveris, cvergšnauceris, taksas, pudelis, kolis, čiau čiau, senbernaras ir t.t. ).

2. DIDŽIĄJA raide šuns veislė rašoma tik tais atvejais, kai yra susijusi su aiškia geografine nuoroda (dažniausiai tai yra veislės kilmės vieta): Jorkšyro terjeras, Labradoro retriveris, Šveicarijos piemenų šuo, Overnės brakas, Veimaro trumpaplaukis paukštšunis). Atkreipkite dėmesį: šuns veislės pavadinime dominuoja tikrinis žodis – šalies arba regiono pavadinimas.

3. Kai šunų veislės pavadinimas susijęs su tautos, kuri šią veislę suformavo, vardu, pavadinimą taip pat rašome MAŽĄJA raide: lietuvių skalikas, vokiečių aviganis, australų šilkinis terjeras, airių volfhaundas, čekoslovakų vilkšunis, italų brakas, valų korgis pembrukas, suomių laika.

• Būkite dėmesingi ir kitais atvejais: ne Lietuvos ar lietuviškas, o lietuvių skalikas; ne Amerikos Stafordšyro terjeras, o amerikiečių Stafordšyro terjeras.

Iškilus neaiškumams dėl rašybos, visada galite rasti atsakymą Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje: www.vlkk.lt.

Apie bendrinius ir tikrinius žodžius: http://ualgiman.dtiltas.lt/bendriniai_ir_tikriniai_zodziai.html

S.Valujevos nuotr.