2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Šuns elgsenos testas: gera išeitis

Vilniaus miesto Taryba 2010-ųjų spalio pradžioje patvirtino naujas Gyvūnų laikymo taisykles. Ankstesnės taisyklės numatė: nori laikyti šunį, gauk laiptinės ir  kaimynų, su kuriais ribojasi tavo butas, raštišką sutikimą. Dabar tokio sutikimo nebereikia. Tarybos nariai pritarė ir kitai taisyklių nuostatai: galima vedžiotis šunis be antsnukių. Galima, tačiau privalu gauti pažymą, kad tavo augintinis – socialus.

Antsnukiai problemų neišsprendė

Jeigu kur nors užsienyje pilietis vestųsi šunį su antsnukiu, iškart atkreiptų aplinkinių dėmesį. O užsegęs antsnukį retriveriui ar pudeliui, sulauktų gyvūnų globėjų protestų.

Mūsų krašte buvo atvirkščiai – nori pasivaikščioti su šunimi, pirmiausia ieškok antsnukio, pavadio ir veskis šunį kuo toliau nuo žmonių.

Sostinės Savivaldybės Taryba įsiklausė į kinologų argumentus. Kinologų pozicija buvo aiški: ne šuo kaltas, kad atsitiko nelaimė, ne antsnukiai sprendžia gyvūnų auklėjimo ir šeimininkų atsakomybės problemas.

Palikę antsnukius namuose, privalome įgyti visuomenės pasitikėjimą – dresuoti augintinius ir laikyti su jais socializacijos testus.

Elgsenos testas „Šuo mieste“

„Šuo mieste“, taip vadinasi elgsenos testas, kurio metu tikrinamas šuns elgesys miesto sąlygomis. Išsamiau paaiškinti šio testo esmę paprašėme vilniečio dresuotojo Viktoro Avtuško. Daugiau kaip du dešimtmečius dresuojantis šunis kinologas sako, kad minėtas socializacijos testas nei lengvas, nei sunkus: „Lengvas tiems, kas dresuoja ir auklėja savo šunis, kas jaučia atsakomybę ir moko augintinį bendrojo klusnumo komandų. Tačiau socializacijos testas gali būti neįkandamas nedresuotiems, mažai auklėtiems šunims“.

Vilniaus mieste šunis testuos 4 kinologai: Livija Zizevskė, Neda Volkova, Igoris Avtuška ir Viktoras Avtuško. „Dviračio neišradinėsime,– sakė V.Avtuško.– Kaip įprasta, remsimės tradiciniu šuns socializacijos testu. Jau pats testo pavadinimas „Šuo mieste“ nusako jo esmę.

Šuo turi paklusti komandoms nepaisydamas nei praeivių, nei dviratininkų, nei automobilių ar kitokių trukdžių. Šuo turi būti sutelkęs dėmesį į šeimininką. Jis turi ramiai išlaukti tam tikrą laiką paliktas vienas, atbėgti pakviestas, ramiai prasilenkti su praeiviais, kitais šunimis (testuojant būtinai dalyvauja ir „pašalinis“ šuo)“.

Dresuotojo nuomone, nedresuotas šuo testo neišlaikys, todėl gyvūnų savininkai pagal savo gyvenamąją vietą arba pasirinkę jiems priimtiną dresuotoją pirmiausia turi lankyti dresūros užsiėmimus, kurie taip pat  vadinasi „Šuo mieste“.

Išlaikiusieji testą gaus atitinkamos formos pažymą.

Dėmesio: pažyma galioja tik tam šuniui, kuris išlaikė testą ir tik tam asmeniui/šeimininkui, kurio pavardė įrašyta pažymoje /kiti šeimos nariai šia pažyma naudotis negali/.

Kaip vyks egzaminai, pasidomėjome Vilniaus šunų mylėtojų bendrijoje. Bendrijos atsakingoji sekretorė Natalija Avtuško sakė, kad laikantis testą šuo būtinai turi būti registruotas (mikroschema arba tatuiruotė). Suformavus 10 šunų grupę, numatytą dieną bus laikomas testas ir 3 metams išduodamas „socialaus šuns“ pažymėjimas. Egzamino kaina – 25 Lt. Neišlaikiusieji pasitobulins ir po kurio laiko vėl galės perlaikyti testą. Grupes formuos ir išsamią informaciją teiks Lietuvos kinologų draugija.

Mokomasis LKD ir operatoriaus Z.Gružinsko (VšĮ „Trečias skambutis“) filmas ŠUO MIESTE: http://www.youtube.com/watch?v=_nbW_pmkjU0

Socialus ir nesocialus

Šuns vieta jau seniai ne prie būdos. Pagaliau atrišome! Atrišę, turime prisiimti didesnę atsakomybę. Socialus arba asocialus, sakome apie žmones. Šie žodžiai tinka ir mūsų augintiniams.

Kokį šunį laikytume socialiu? Socialus šuo yra prisitaikęs gyventi su žmogumi ir tarp žmonių. Ir visai nesvarbu, ar kaime, ar mieste jis gyvena. Socialus šuo yra lengvai valdomas, vykdo komandas. Niekam nekelia grėsmės. Socialus šuo neskalija paliktas vienas, yra stabilios psichikos. Išvestas į kiemą, nepersekioja kitų gyvūnų. Jis yra draugiškas žmonėms, gyvūnams ir visai aplinkai. Socialus šuo, gyvūnų mylėtojų nuomone, yra bendruomeniškas.

Įstatymo raidė

Belieka priminti įstatymo raidę – trumpą ištrauką iš naujųjų gyvūnų laikymo Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje taisyklių IV skyriaus:

25. Viešosiose vietose šunys gali būti vedžiojami be antsnukio, esant bent vienai iš šių sąlygų:
25.1. tam tikros veislės šunims antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina;
25.2. šuo registruotas Vilniaus mieste ir kompetentinga įstaiga ar organizacija (Lietuvos kinologų draugija) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą.

Taigi įstatymai gyvūnų augintojams tapo palankesni, nors visų problemų neišsprendžia. Sostinės gyventojai vis dar priversti laviruoti tarp taisyklių, varžančių augintinių laisvę (laisvai pabėgioti bet kur nepaleisi, į paplūdimį ar skverą nenusivesi), o gyvūnai nori ir jiems būtina išeikvoti susikaupusią energiją. Seniūnijų suręstose šunų vedžiojimo aikštelėse nei judėjimo laisvės, nei tvarkos. Sako, Kauno mieste tėra vos viena tokia aikštelė…

Raginimai vedžioti šunis ten, kur nėra žmonių, skamba absurdiškai. Kaip šuo taps socialus ir nebijos arba nepuldinės žmonių, jeigu jam bus draudžiama bendrauti su žmonėmis? Tik su mumis bendraudami jie ir tampa socialūs.

2010 m. birželio mėn. informacija

S. Valujevos nuotr.