„Medžioklinės laikos“, parengta laikų parodų ir lauko bandymų nacionalinės kategorijos teisėjo Gintaro Dilinskio, yra pirmoji lietuviška knyga apie laikų veisles.

Knygoje rašoma apie veislių kilmę, standartą, laikos pasirinkimą, auklėjimą, paruošimą medžioklėms, bandymams bei parodoms, pateiktos bandymų ir parodų taisyklės,  taip pat aprašoma laikininkystės istorija Lietuvoje.

Gediminas Žiūkas, laikų veislių parodų ir bandymų tarptautinės kategorijos teisėjas, parašė atsiliepimą apie šią knygą.

„Skaitydamas ilgamečio medžiotojo, medžioklių su laikų veislių šunimis entuziasto bei šių veislių puoselėtojo Gintaro Dilinskio knygos „Medžioklinės laikos“ puslapius džiaugiuosi ir didžiuojuosi: pagaliau turime lietuvišką, profesionaliai parengtą knygą apie universaliausius bei populiariausius Lietuvoje medžioklinius šunis, mūsų medžioklių pagalbininkus – laikas.

Autorius, remdamasis daugiau nei ketvirčio amžiaus asmenine patirtimi bei laikų veislių tyrinėtojų, iš jų kilmės šalies – Rusijos, darbais, moksline literatūra, nuosekliai ir išsamiai aprašo medžioklinių laikų atsiradimo istoriją, nuo pirmykščių šunų iki šiandieninių, laiko ištobulintų, tarptautiniais standartais įteisintų, laikų veislių.

Net niekada su kinologija ar su laikomis nesusidūręs skaitytojas knygoje ras daug įdomios ir naudingos informacijos apie tai, iš kur atsirado šiuolaikinės šunų veislės, kaip jos keitėsi pagal žmonių, ypač medžiotojų, poreikius. Sužinos, kaip atšiauriomis, tolimojo Sibiro sąlygomis vystėsi ir tobulėjo laikų medžioklinės savybės, keitėsi išvaizda, kiek daug žmonių, prisidėjo prie to, kad turėtume laikas tokias, kokios jos yra šiandien. Susipažins, kaip atsirado (išsiskyrė) 4 pagrindinės  šiandieninių laikų veislės: Vakarų Sibiro, rusų europinė, Rytų Sibiro ir karelų-suomių laikos. Koks yra jų eksterjeras, konstitucija, veislių standartai.

Daug dėmesio knygoje skirta veisimo metodikai bei pagrindinėms veisimo „priemonėms“ – parodoms ir lauko bandymams. Aprašyti esminiai jų rengimo principai, reikalavimai, publikuojamos galiojančios parodų ir bandymų taisyklės. Nereikėtų stebėtis, kad knygoje rasite ir Lietuvoje nemedžiojamų gyvūnų rūšių paminėjimą ar bandymų aprašymus. Laikos yra kilusios iš Rusijos, kur tokios medžioklės (ar bandymai) vyko ir vyksta, todėl nepaminėti meškų, voverių, kurtinių bei kitų žvėrių ar paukščių medžioklių (ir bandymų su jais), kurios laikoms yra būdingiausios ir įdomiausios, buvo neįmanoma.

Plačiai aprašytos ir išaiškintos visiems pradedantiems medžiotojams, o ypač šunų mylėtojams aktualios temos: šuniukų pasirinkimas, auginimas, auklėjimas, paruošimas medžioklei.

Remdamasis ne tik moksline, bet ir asmenine patirtimi autorius pateikia daug įdomių pastebėjimų, pasakojimų, nepakartojamų įspūdžių  iš savo ar savo draugų medžioklių praktikos.

Nemažai vietos skirta laikininkystės Lietuvoje istorijai, jos pradžiai ir pradininkams, pateikiama daug dokumentinės medžiagos, pirmųjų Lietuvos laikų bei jų šeimininkų nuotraukų. Nuodugniai nagrinėjama Lietuvos laikų kilmė, raida, pristatomi pirmųjų mūsų laikų palikuoniai ir jų pasiekimai medžioklėse.

Malonu, kad autorius nepamiršo ir išsamiai aprašė Lietuvos laikų savininkų klubo, šiemet švenčiančio 25-erių veiklos metų jubiliejų, įsisteigimą ir istoriją.

Ši knyga vertinga ir naudinga ne tik kaip pažintinis leidinys, bet ir kaip metodinė mokomoji medžiaga besirengiantiems siekti aukštesnio kinologijos lygio – būsimiesiems laikų  parodų, bandymų ar varžybų asistentams ir teisėjams“.

Leidinį bus galima įsigyti 2018 m. gruodžio 21-23 d. Vilniuje vyksiančiose tarptautinėse šunų parodose (Laisvės pr. 5, Litexpo, Vilnius).

Kai kalbama apie displaziją, žmonės dažniausiai įsivaizduoja šlubčiojantį senyvą šunį. Ar galima tokiam šuniui padėti ir, apskritai, ar displazija – labai sunkus susirgimas, pokalbis su veterinarijos dr. Jakovu Šengaut.

– Nagrinėdamas Lietuvos kinologų draugijos Šunų veisimo nuostatus, negali nepastebėti specialaus priedo – šuns sveikatos tyrimų. Ar jų tikrai reikia? Ar nepakanka, kad  šeimininkas ateitų su savo augintiniu pas veterinarą ir šis nustatytų – galima ar negalima šuniuką veisti?

– Vien veterinarijos gydytojo konsultacijos nepakanka. Veislinius gyvūnus per šimtmečius kūrė šunų veisėjai, genetikai, veterinarijos specialistai. Tuo rūpinamės ir dabar, kad gyvūnai susilauktų sveikų palikuonių. Todėl ir laikomės tarptautinių veislinių gyvūnų veisimo standartų, kuriais mes, veterinarijos specialistai, ir didžiausia šalies kinologų organizacija – Lietuvos kinologų draugija (LKD) esame įpareigoti vadovautis. Vienas tokių reikalavimų yra privalomieji displazijos tyrimai, trumpiau, HIP ir ED ekspertizė.

– Displazija: ar tai išties labai sunkus susirgimas?

– Kalbėdami apie sąnarių displaziją, mes turime prisiminti, kad tai paveldimas susirgimas, kuris sergančiam gyvūnui sukelia nuolatinį diskomfortą, o sunkesniais atvejais – nuolatines fizines kančias bei skausmą. Šio susirgimo gydymas gali kainuoti ne vieną tūkstantį eurų (sunkiais atvejais reikalinga sąnario keitimo operacija, lengvesniais – nuolatinis nepigių priedų bei vaistų vartojimas arba pigesnės chirurginės gydymo priemonės). HD/ED displazijų ekspertizė buvo sugalvota kaip išsigelbėjimas nuo bėdų, kurias šis susirgimas atneša ne tik gyvūnams, bet ir jų šeimininkams. Dabartinis kinologijos jaunimas jau nebesusiduria su labai sunkia šunų klubo sąnarių displazija ir jos padariniais, nes per 23 metus, kuriuos veisliniai šunys kryptingai tiriami dėl šio susirgimo, mes beveik nebeturime klinikinių displazijos atvejų! Tuo tarpu pas mūsų kaimynus baltarusius, kur displazijos kontrolė nėra būtina ir tyrimai pradėti atlikti tik prieš 2 metus, situacija yra visiškai kitokia. Sunkios displazijos atvejai šios šalies veterinarijos gydytojams yra kasdienybė. Todėl noriu pabrėžti, kad be etinio aspekto, būtina nepamiršti teisinių dalykų: veislinių šunų veisėjų atsakomybė už jų išveistų šuniukų sveikatą yra labai griežta, ir tai nurodo ES teisės aktai. Kovos su sąnarių displazija programos vykdymas davė labai gerų rezultatų, vadinasi, programos reikalingumas yra neabejotinas.

– Ar displazijos ekspertizė privaloma visame pasaulyje?

– Taip! Mes į šį „klubą“ įstojom palyginti neseniai – tik 1995 metais Lietuvoje pradėjome šunims daryti HD displazijos tyrimus, o nuo 2001 m. ir ED tyrimus. Visa tai startavo Veterinarijos akademijoje Kaune, o nuo 1997 m. ir mūsų klinikoje. Pirmieji tokius tyrimus kaip privalomus 1959 m. inicijavo Švedijos kinologai, jie pirmiausia pradėjo tirti vokiečių aviganių veislės šunis. 1960 m. tyrimus pradėjo atlikti ir Didžiosios Britanijos kinologų klubas, 1965 m. prie jų prisijungė šveicarai. Tarptautinė kinologų federacija (FCI) sukūrė HD displazijos standartą 1978 metais ir nuo to laiko visos šalys, šios didžiausios pasaulinės kinologų organizacijos narės, jo laikosi.

– Ką reiškia trumpiniai HIP ir ED?

– HIP – klubo sąnarių displazija. Sakau daugiskaita „sąnarių“, nes tai gali būti arba vieno, arba abiejų sąnarių susirgimas. Terminą displazija galime paaiškinti kaip netvarką. Šios netvarkos priežastimi gali būti viena arba kelios patologijos, dėl ko išsivysto susirgimas, dėl kurio klubo sąnaryje atsiranda juos formuojančių kaulų ir sąnarių paviršių anatominis defektas. Būtent todėl kyla pavojus, kad šuns  užpakalinės galūnės judės prastai. Tai labiau būdinga stambioms, vadinamosioms didelėms, šunų veislėms – vokiečių aviganiams, rotveileriams, mastifams, Berno zenenhundams ir kitiems šunims. O trumpinys ED (elbow dysplasia, anglų k.) reiškia alkūnės sąnario patologiją.

– Kodėl ir kada šuniui gali pasireikšti pirmieji displazijos požymiai?

– Kaip minėjau, pats susirgimas yra paveldimas. Tačiau aplinkos faktoriai gali lemti, kaip šis susirgimas progresuos ir iki kokio sunkaus laipsnio išsivystys. Įtaką gali daryti per greitas šuniuko augimas, per didelis antsvoris augant. Tai gali pasireikšti jau 4-10 mėnesių šuniukams, bet būna, jog ši liga išryškėja tik šuniui sulaukus senatvės. Taigi, labai svarbu, kad augdamas stambios veislės šuniukas neturėtų antsvorio, kad būtų šeriamas jam tinkamu visaverčiu ėdalu, kad fizinis krūvis būtų skiriamas labai apgalvotai, pasitarus su specialistais, bet pagrindas vis tiek lieka tas pats – genetika…

– Ar galima laiku užbėgti displazijai už akių ir kokie simptomai rodo, kad šuniui kažkas negerai?

– Pirmieji simptomai – šuo tapo lėtesnis, sumažėjo jo noras aktyviau pajudėti. Netikėtai pradėjo šlubčioti. Po miego sunkiau keliasi. Judinant klubo sąnarį pastebima, kad šuniui skauda. Pastebėję tokius simptomus ypač turi sunerimti jaunų šunų savininkai, nes laiku pradėjus gydyti, šuniui dar įmanoma padėti ir pasiekti, kad neišsivystytų sunki displazijos forma.

– Ką patartumėte norintiems įsigyti stambių, didelių veislių šunis?

– Pirmiausia patarčiau įsigyti gyvūną su kilmės dokumentais. Tai jau tam tikras saugiklis, kad jo tėvai buvo tirti dėl paveldimų ligų, tarp jų ir dėl displazijos. Taip, kilmės dokumentai šimtu procentų nuo paveldimų ligų neapsaugos, bet sumažins riziką, kad įsigysite displazija ar kita paveldėta liga sergantį šunį.

– Ar displazijos tyrimas nėra pavojingas šuns sveikatai ir kada jį galima atlikti?

– Dėl ekspertizės tikslumo, kad šuo tyrimo metu nejudėtų, jis gauna atitinkamą nestiprios narkozės dozę, kuri šuns sveikatai bei savijautai absoliučiai nepavojinga. Dažniausia ši ekspertizė atliekama šuniui nuo 12 mėn. amžiaus, o vadinamųjų gigantiškų veislių šunims (senbernarai, bulmastifai, Bordo dogai, Kaukazo aviganiai, niūfaundlendai, Vidurinės Azijos aviganiai ir kt.) – nuo 18 mėnesių.

– Ar displazijos ekspertizę galima atlikti bet kurioje Lietuvos veterinarijos klinikoje?

– Ne, nes tam reikia specialios įrangos ir, be abejo, specialistų. Šią ekspertizę pagal Tarptautinės kinologų federacijos reikalavimus mūsų šalyje atlieka LKD pripažinti veterinarijos gydytojai-ekspertai. Tai Juozas Kvalkauskas ir Valdas Vaitkus Kaune, taip pat ekspertizę atlieku ir aš Jakovo veterinarijos centre Vilniuje. Atlikus tyrimus, gyvūno savininkas gauna sertifikatą, liudijantį apie  ekspertizės rezultatus. Sertifikato kopija būtinai pateikiama ir LKD. Tyrimo atlikimo tvarka bei reikalavimai, kaip jau minėjau, yra nustatyti FCI ir visur atliekami pagal vienodą standartą. Jei šuo turi įgimtą vidutinio ar sunkaus laipsnio displaziją, jis negali būti veisiamas, net jeigu šunų parodose pasirodė nepriekaištingai. Taip, displazijos diagnozė niekaip neįtakoja šuns parodų karjeros, tačiau riboja jo galimybes veistis. Tyrimų rezultatai, rentgenogramos ir kita medžiaga naudojama ir moksliniams tikslams. Šie tyrimai pasitarnauja bendram veterinarijos specialistų ir šunų veisėjų tikslui – kuo geriau pasirūpinti šunų sveikata ir gerove.

Pexels.com nuotr.

Šunų veisėjams – papildoma informacija dėl DNR profilio.

Primename, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos kinologų draugijos veisiamiems šunims turi būti atliktas DNR profilio tyrimas.

Tyrimo rezultatas turi būti gautas iki šuniukų vados kilmės dokumentų užsakymo pateikimo.

Veterinarijos klinikų ir veterinarijos gydytojų, galinčių imti DNR profilio tyrimų mėginius, sąrašas.

Laboratorijos, kur atliekami DNR tyrimai.

DĖMESIO! DNR tyrimų rezultatus prašome siųsti e.paštu lkd.dnr@gmail.com.

LKD tinklapyje buvo netvarkingai pateikta informacija apie padarytus pakeitimus, susijusius su parodų taisyklėmis ir čempionų titulų suteikimo tvarka.

Kad būtų išvengta tolesnės painiavos, žemiau pateikiami LKD tarybos nutarimai, susiję su šia tema.

2017 m. birželio 16 d.

• FCI parodų taisyklėse nurodoma, kad jei teisėjui paskirta teisėjauti iki 80 šunų, jis turi daryti šunų aprašymus; jei daugiau kaip 80 šunų, teisėjas aprašymų daryti neprivalo. LKD parodose teisėjams paprastai yra paskiriama teisėjauti daugiau, nei 80 šunų, ir kai kurie teisėjai atsisako daryti aprašymus arba aprašymai yra labai trumpi ir neinformatyvūs.  Siekiant išvengti konfliktų su teisėjais, nutarta, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. aprašymai nebebus privalomi visų veislių parodose.

2017 m. rugpjūčio 1 d.

• Peržiūrėjus kaimyninių šalių praktiką, nutarta supaprastinti Lietuvos čempiono suteikimo tvarką, sutrumpinant laiko tarpą, kuris turi praeiti nuo pirmo iki paskutinio LT CAC gavimo, nuo vienerių metų iki šešių mėnesių.
• Nuo 2018 metų LKD organizuos po tris parodas per savaitgalį kovo, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais, o gegužės mėnesį tradiciškai dvi parodas šeštadienį ir sekmadienį kartu su klubinėmis parodomis penktadienį. Nutarta, kad tą patį savaitgalį vykstant trims tarptautinėms parodoms, arba dviems tarptautinėms ir klubinei parodai (-oms), asmenys, kurių šunys gavo šiose parodose tris LT CAC titulus, galės iškart pateikti parašymą LT CH titului gauti.

Šie sprendimai įsigalioja nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki eilinės LKD konferencijos, kur jie turi būti pakartotinai apsvarstyti, išnagrinėjus taikymo praktiką.

• Atkreipiamas dėmesys, kad jei šuo, turintis LKD išduotą eksporto sertifikatą, dalyvauja LKD ir jos narių parodose, jis turi būti registruojamas kaip užsienio šuo. Eksporto sertifikato išdavimo faktas atitinka šuns išregistravimo iš LŠVK faktą. Jei šuo grįžta į Lietuvą, jis gali dalyvauti parodose kaip LKD nario šuo tokiu atveju, kai eksporto sertifikatas yra anuliuotas.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. visiems kergiamiems LKD klubų narių šunims (patinams ir kalėms) turi būti atliktas genetinio profilio (DNR) tyrimas.

Veterinarijos gydytojui, kuris ima DNR mėginį, turi būti pateiktas šuns kilmės dokumento originalas arba aiškiai įskaitoma kopija.

Jei kilmės dokumento originale gyvūno identifikacijos numeris įrašytas/įklijuotas vėliau, nei dokumento spausdinimo metu, jis turi būti patvirtintas veterinarijos gydytojo arba LKD klubo atsakingo asmens parašu, nurodant patvirtinusio asmens vardą ir pavardę bei patvirtinimo datą.

Jei kergiama su užsienio patinu, jo genetinio profilio tyrimas nėra būtinas, tačiau pageidautinas.

Tokiu atveju DNR mėginį gali paimti tos šalies licencijuotas veterinarijos gydytojas ir kartu su lydraščiu pristatyti į patvirtintą laboratoriją.

Jeigu genetinio profilio tyrimas šuniui jau atliktas iki įsigaliojant šiai tvarkai, genetinio profilio tyrimo rezultato protokolas turi būti atsiųstas Lietuvos kinologų draugijai.

Jeigu tyrimas šuniui atliktas laboratorijoje, kuri nėra įtraukta į sąrašą, dėl šio tyrimo pripažinimo sprendžia LKD, gavusi raštišką šuns savininko prašymą ir genetinio profilio tyrimo protokolą (el. paštas: lkd.dnr@gmail.com).

Nepripažįstamas Lietuvoje ar užsienyje darytas genetinio profilio tyrimas, kai DNR mėginio paėmimo fakto ir šuns identifikacijos patikrinimo savo parašu ir antspaudu nėra patvirtinęs licencijuotas veterinarijos gydytojas.

Veterinarijos gydytojų ir veterinarijos paslaugų teikimo įmonių, turinčių teisę paimti DNR mėginius ir siųsti į patvirtintas laboratorijas, sąrašas bus paskelbtas LKD tinklapyje.

LKD tinklapyje yra paskelbta genetinio profilio tyrimo atlikimo tvarka.

Veterinarijos gydyklos, kur imami mėginiai DNR tyrimams (atnaujinta 2019 birželio mėn.).

Laboratorijos, kur atliekami DNR tyrimai.

Pexels.com nuotr.

Lietuvos kinologų draugija liepos 18 d. gavo raštą iš Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) dėl šunų veisėjų veiklos.

Rašte nurodomi dviejų šunų veisėjų, galimai priklausančių LKD klubams, nusižengimai, parduodant šuniukus į užsienį.

LGTAO rašte teigiama, kad špicų veisėja Danguolė Turlo (veislynas „Mažieji gremlinai“) rekomendavo pirkėjams, planuojantiems vežti šuniuką į Jungtinę Karalystę, įsigyti vaistų ir primigdyti šuniuką. Informuojame, kad minėtos veisėjos veislynas „Mažieji gremlinai“ nuo 2017 m. vasario mėn. yra suspenduotas 2 metams ir D.Turlo negali būti įvardijama kaip LKD veisėja.

Dėl rašte minimos prancūzų buldogo veisėjos: šuniukas parduotas į užsienį per jaunas, jis neturėjo LKD kilmės dokumentų – LKD pradėjo tyrimą ir laukia iš LGTAO minėtus pažeidimus įrodančių dokumentų.

Priminsime, kad iš LGTAO viešai pateikto skaičiaus – 726 šunų gerovės pažeidimai – nurodyti tik šie 2 aukščiau pateikti atvejai, galimai susiję su Lietuvos kinologų draugijos šunų veisėjų veikla (informacijos šaltinis:http://gyvunuapsauga.lt/lt/naujienos/lietuviai-toliau-kontrabandos-budu-i-uzsieni-gabena-suniukus).

Šunų veisėjus ir visus šunų mylėtojus kviečiame susipažinti su informacija, kurią išplatino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:

„Praėjusią savaitę Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) kartu su Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atstove Brigita Kymantaite buvo aptarti privačių veterinarijos gydytojų ir gyvūnų augintinių veisėjų veiklos patikrinimų rezultatai.

Šie patikrinimai buvo atlikti pagal nevyriausybinės organizacijos pateiktą skundą dėl galimų šios veiklos pažeidimų.

Informacijoje buvo paminėti 4 gyvūnų veisėjai ir 5 veterinarijos gydytojai, kurie galimai klastojo įrašus gyvūnų augintinių pasuose, nesilaikė ženklinimo reikalavimų ir vykdė nelegalią tarptautinę prekybą.

VMVT inspektoriams patikrinus gyvūnų veisėjų veiklą, 3 atvejais nustatyti mažareikšmiai apskaitos ar registracijos pažeidimai, 1 veisimo vietoje trūko veterinarinio patvirtinimo.

Visais atvejais nurodyta vietoje ištaisyti trūkumus.

Patikrinus 5 skunde minimų veterinarų veiklą, nustatytas vienas galimas dokumentų klastojimo atvejis, kai faktai pasitvirtino – veterinarijos gydytojas nesilaikė gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarkos, klastojo įrašus ir netvarkingai pildė privalomuosius apskaitos dokumentus.

Šiam Marijampolėje dirbančiam privačiam veterinarijos gydytojui laikinai uždrausta ženklinti ir registruoti gyvūnus, apribotas prisijungimas prie Gyvūnų augintinių registro.

Informacija apie galimai nusikalstamą veiką perduota policijai.

Dar vienas gydytojas po patikrinimo buvo įspėtas dėl jo veikloje nustatytų nedidelių ženklinimo ar registravimo tvarkos pažeidimų. Skunde nurodytų faktų apie 2 privačių veterinarijos gydytojų veiklą patikrinti buvo neįmanoma, nes pateikta informacija buvo nekonkreti ir kelianti abejonių, o vieno veterinaro veikloje trūkumų ar pažeidimų nebuvo nustatyta – informacija dėl jo nepasitvirtino.

VMVT atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje registruoti ir ženklinti gyvūnus augintinius bei daryti įrašus jų pasuose turi teisę apie 900 veterinarijos gydytojų, šalyje oficialiai registruota apie 800 gyvūnų augintinių veisimu užsiimančių asmenų.

Taigi, gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos tyrimas dėl kelių veterinarijos gydytojų ir veisėjų veiklos neatspindi oficialios kontrolės rezultatų.

Nepaisant to, šiam klausimui daug dėmesio skiriant visuomenės informavimo priemonėse ar socialiniuose tinkluose, pažeidimų mastas gali pasirodyti daug didesnis nei yra iš tikrųjų.

VMVT nuolat tikrina veterinarijos paslaugų teikėjus, vertina gyvūnų veisėjų riziką, kovoja su neteisėta gyvūnų augintinių prekyba mūsų šalies viduje ir tarptautiniu mastu.

Per pastaruosius tris metus VMVT patikrino daugiau kaip 200 privačių veterinarijos gydytojų veiklą. Daugiau kaip 90 % patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta, 15 atvejų taikytos administracinės poveikio priemonės (įspėjimai ar baudos) dėl neteisingo gyvūnų ženklinimo, pasų išdavimo ar įforminimo, 1 gydytojui buvo panaikinta veterinarijos praktikos licencija“.

Informacijos šaltinis: https://www.facebook.com/Valstybin%C4%97-maisto-ir-veterinarijos-tarnyba-223424494525547/?fref=ts

G.Kavaliauskaitės nuotr.

Jau tapo gražia tradicija baigiantis metams išrinkti sėkmingiausiai Lietuvoje ir užsienyje pasirodžiusius mūsų kinologų šunis.

Sveikiname 2016 m. nugalėtojus! (sąrašas čia)

Linkime visiems mūsų šunims ir kitais metais sėkmingų startų, garbingos konkurencijos ir draugiškos aplinkos parodose.

Pirmąją vietą suaugusiųjų grupėje užėmė ir Lietuvos TOP ŠUNIMI tapo Maltos bišonas AMPLUA UH THAT JAZZ (sav. Ginta Pilipuitienė), per 2016 m. šis šuo surinko neįtikėtinai daug – net 9780 taškų!

Tarp jaunų šunų lyderiu pripažintas samojedas KLAJOKLIŲ ŠUO YOU ROCK MY WORLD, kurio savininkė yra Dalia Mickienė. Samojedas iš viso surinko 2260 taškų.

Tarp veteranų nepralenkiamas buvo Gintarės Valuntaitės auksaspalvis retriveris NENUORAMOS MY MARCHELLO, jo kraitis – 3350 taškų.

Šeši TOP ŠUNYS, surinkę daugiausiai taškų (suaugusiųjų gr.), kartu su dar keturiais šunimis, kurie 2017 m. sausio 14 d. nugalės Lietuvos čempionų čempionate, varžysis Baltijos čempionų čempionate Rygoje sausio 21 d.

2017 m. Baltijos šalių čempionų čempionato teisėjai: Gabriela Ridarčikova (Slovakija), Petru Muntean (Rumunija), Georgy Schogol (Gruzija).

Pexels.com asociatyvi nuotr.

Informacija norintiems įforminti tarptautinio čempiono titulą (C.I.B. arba C.I.E).

• Kaip įforminti tarptautinio čempiono (C.I.B. arba C.I.E) titulą?

Tarptautinio grožio čempiono (C.I.B. arba C.I.E) titulą galima forminti, kai šuo surenka atitinkamą kiekį titulų tarptautinėse šunų parodose (išaiškinimas – teksto apačioje).

Tinklapio www.kinologija.lt kategorijoje Dokumentai/Blankai susiraskite užsakymo formą „Application form for the title C.I.B. or C.I.E “
Žr.: https://archyvas.kinologija.lt/?page_id=640&lan=ltu

Atidžiai užpildykite užsakymo formą.

Tarptautinio čempiono titulo užsakymas Lietuvos kinologų draugijoje priimamas ir persiunčiamas forminti į FCI tik tuomet, kai ww.fci.be kategorijoje RESULTS yra paskelbti Tarptautinės šunų parodos (CACIB) rezultatai.

Kad būtų patvirtintas C.I.B. arba C.I.E titulas, turi būti paskelbti visų CACIB parodų, vykusių skirtingose šalyse, rezultatai.

Parodų rezultatų paskelbimas FCI tinklapyje vidutiniškai užtrunka 6-12 mėn.!

Todėl, prieš pateikdami užsakymą, pirmiausia pasitikrinkite, ar jau yra paskelbti parodų, kuriose laimėjo jūsų šuo, rezultatai: http://www.fci.be/en/results/IB.aspx

Svarbu žinoti: kol parodų rezultatai nepaskelbti, užsakymai C.I.B arba C.I.E titului tvirtinti nepriimami.

Kartu su užpildyta užsakymo forma nepamirškite atsiųsti šuns kilmės dok. kopijos su šuns savininko pavarde, gyv. vietos adresu.

• Kaip vykdomas Rez. CACIB titulo pakeitimas?

Jeigu šuns savininkas, Rez. CACIB titulo turėtojas, žino, kad CACIB titulą laimėjęs šuo jau turi C.I.B. arba C.I.E titulą, jis gali forminti Rez. CACIB titulo pakeitimą.

Pats savininkas turi užpildyti minėto pakeitimo blanką (skelbiama https://archyvas.kinologija.lt/?page_id=640&lan=ltu) ir pasiųsti blanke nurodytu el. pašto adresu.

Kai iš FCI gaunamas oficialus atsakymas – patvirtinimas, jog šuns laimėtas Rez. CACIB titulas yra performintas į CACIB titulą, galima pagal aukščiau išdėstytą tvarką pildyti C.I.B. arba C.I.E. titulo užsakymo formą. Užsakymus galima pateikti klubui, kurio narys esate, arba Lietuvos kinologų draugijai.

• C.I.B. ir C.I.E. čempionų titulų suteikimas

C.I.B. čempionas

Suteikiamas šunims, kurie pagal FCI reikalavimus neprivalo turėti darbinio diplomo, surinkusiems mažiausiai 4 CACIB titulus  trijose skirtingose šalyse, suteiktus mažiausiai trijų skirtingų teisėjų.
Suteikiamas šunims, kurie pagal FCI reikalavimus privalo turėti darbinį diplomą, surinkusiems mažiausiai 2 CACIB titulus dviejose skirtingose šalyse, suteiktus dviejų skirtingų teisėjų; būtina turėti FCI pripažįstamą darbinį diplomą. Darbinio diplomo išdavimo data nesvarbi.

C.I.E. čempionas

Suteikiamas šunims, kurie pagal FCI reikalavimus privalo turėti darbinį diplomą, surinkusiems mažiausiai 4 CACIB titulus trijose skirtingose šalyse, suteiktus mažiausiai trijų skirtingų teisėjų.

Papildoma informacija apie LKD čempionų titulų suteikimo tvarką – punktas 2.10: https://archyvas.kinologija.lt/?page_id=640&lan=ltu

Užsakymus siųskite e.paštu: lkd.ltch@gmail.com

Gyvūnų elgsenos specialistas, knygų apie šunis autorius Raymond Coppinger liepos 30 d. svečiavosi Lenkijoje – Vroclavo universitete jis skaitė paskaitą šunų etologijos tema.

Nuo ryto iki 18.00 valandos vakaro 250 klausytojų – šunų trenerių, kinologų, kaniterapeutų, studentų, dėstytojų – kartu su vienu garsiausių pasaulio etologų bandė įminti šuns prigimties paslaptį.

Įžvalgas apie šuns prigimtį profesorius grindė savo mokslinių tyrimų išvadomis ir turtinga kinologine praktika.

Jis yra šunų veisėjas, ilgametis šunų kinkinių varžybų dalyvis, treneris, aukštosios mokyklos profesorius emeritas – kinologijos pasaulyje tokių žmonių išties nedaug…

Todėl nenuostabu, kad prof.  R.Coppinger teigia jau „perkandęs“ šuns prigimties mįslę. Būtent apie ją, šuns prigimtį, paskaitoje Vroclave, nepaisydamas garbingo savo amžiaus, kalbėjo labai daug ir su dideliu entuziazmu.

„Pasaulyje naminių šunų yra mažiau nei du milijonai. Žmonės jiems suteikia namus, auklėja, prižiūri. Tačiau išties mūsų planetoje gyvena keturiskart daugiau kitokių šunų! Kalbu apie šunis, kurie yra „patys sau šeimininkai“, ne žmonių kompanionai. Jie išgyvena, prasimaitina patys ir evoliucijos eigoje užėmė savo biologinę nišą“, – paskaitoje pabrėžė amerikietis etologas Raymond Coppinger.

Jis atkreipė dėmesį ir į kitką: Vietnamo, Indijos, Afrikos, Meksikos kaimų šunys yra labai panašūs, beveik vienodo ūgio, kūno sudėjimo – tai tikrieji archetipiniai šunys.

Kartu su kolegomis profesorius ne vienerius metus analizavo laisvai gyvenančių, bešeimininkių šunų elgseną.

Domėjosi, kokios sąlygos lėmė, kad šie šunys išgyveno ir išgyvena, dauginasi bei pritampa nedraugiškoje jiems aplinkoje.

Apie visa tai ir dar daug ką buvo galima išgirsti etologijos profesoriaus paskaitoje.

„Šventė „kinologiniam protui“… Ir ne vien dėl įgytų naujų žinių ar galimybės tobulėti, bet ir dėl progos pabūti bendraminčių būryje, susitikti su draugais“, – iš Lenkijos sugrįžusi sakė LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė.

Kartu su ja paskaitoje Vroclave dalyvavo dar šeši kinologai ir kaniterapeutai iš Lietuvos.

Paskaitą organizavo Centre of Applied Pet Ethology – COAPE Polska, www.coape.pl.

A.Daukšienės nuotr.

Lietuvos kinologų draugija pristato e.kinologija.lt – elektroninę Lietuvos šunų veislių knygą.

Nuo šiol jūs jau galite naudotis elektronine Lietuvos šunų veislių knyga – e.kinologija.lt.

Tai pirminė sistemos versija, duomenys dar tikslinami ir pildomi.

Todėl, jeigu rasite netikslumų, praneškite apie juos e. paštu lkd@centras.lt.

E.laiško (atsakymo) į savo užklausą negausite, tačiau į jūsų pastabas būtinai bus atsižvelgta – sistema pildoma ir tikslinama.

Jūsų pastabos reikalingos, kad galėtume tobulinti duomenų bazę.

G.Kavaliauskaitės nuotr.

Nuo 2014 m. gruodžio 29 d. įsigaliojo nauji reikalavimai nekomerciniam gyvūnų augintinių vežimui.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja šunų augintojus, kad nuo 2014 12 29 Lietuvoje įsigaliojo nauji teisės aktai, reglamentuojantys šunų pervežimą.

Nuo šiol Lietuvoje galioja Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais.

Pasikeitė gyvūno augintinio pasų įforminimo tvarka bei iš trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos į Lietuvos Respubliką nekomerciniais tikslais įvežamų gyvūnų augintinių kontrolės tvarka.

Dabar šunų augintojams gali būti išduodamas tik Aprašo priede pateiktas nustatytos formos gyvūno augintinio pasas.

Draudžiama šunų augintojams išduoti senojo pavyzdžio gyvūno augintinio pasus, tačiau iki 2014 m. gruodžio 28 d. gyvūnų augintinių savininkams išduoti senojo pavyzdžio gyvūno augintinio pasai galioja.

Dėl išsamesnės informacijos jūs visada galite kreiptis į savo gyvūno veterinarijos gydytoją bei regioninius VMVT poskyrius pagal savo gyvenamąją vietą.

St.Barausko nuotr.

Plungės šunų mylėtojų klubas lapkričio 8 d. pravedė seminarą esamiems ir būsimiems šunų veisėjams.

Šiame seminare kalbėta ne tik apie šunų veisimą bei šuniavimąsi, bet buvo pristatyta galimybė virtualiai tvarkyti šunų veisimo dokumentus.

„Apie šunų veisimą ir šuniavimąsi buvome parengę ne vien vaizdinės medžiagos (skaidrių), bet pasidalijome su veisėjais ir savo sukaupta ilgamete patirtimi. Kalbėjomės, kaip prižiūrėti besilaukiančią kalę, kaip sėkmingai priimti šuniukus“, – pasakojo Plungės šunų mylėtojų klubo vadovė Anna Liutikienė.

Seminaro dalyviai išgirdo patarimų, kaip elgtis, jeigu kalei šuniuojantis nėra veterinarinės pagalbos. Nagrinėjant šią temą labai padėjo filmuota medžiaga.

Buvo aptarta, kaip paruošti namus ir vietą būsimai vadai (bakterecidinė lempa ir kt. pagalba), kaip elgtis, jei šuniukai nežinda arba kalytė neturi pieno. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su papildomu mažylių šėrimu pirmosiomis gyvenimo dienomis.

Būsimieji veisėjai taip pat susipažino su nauja šuniukų dokumentų tvarkymo sistema – virtualiąja klubo programa.

Į seminarą susirinko daugiau kaip 40 klubo narių iš įvairiausių Žemaitijos vietų.

Jie susidomėję klausėsi patyrusių kinologų rekomendacijų, veterinarijos gydytojos Liudos Gricienės patarimų. Susirinkusieji įdėmiai klausėsi ir Ilonos Klimienės prezentacijos bei naujos virtualiosios programos pristatymo.

Po renginio klubo nariai neskubėjo skirstytis – tarp patyrusių ir jaunų veisėjų užsimezgė naudinga diskusija. Tuo pačiu metu, kas norėjo, sėdo prie kompiuterių ir išbandė naująją klubo programą, vaišinosi kava, bendravo su kolegomis.

Klubo inf. ir nuotraukos

Būsimieji šunų veisėjai ir visi šunų mylėtojai maloniai kviečiami į LKD organizuojamus kinologų mokymus.

Ši kinologų mokymų programa apima keturis Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro organizuojamus seminarus šunų sveikatos, mitybos, socializacijos bei kt. temomis. Tai ypač aktualu būsimiesiems šunų veisėjams.

Jūsų patogumui – išankstinis 2014 m. II pusmečio mokymų grafikas.

Planuokite. Pasirinkite. Dalyvaukite!

Po Naujųjų metų bus paskelbtas 2015 m. I pusmečio kinologų mokymų grafikas.

Išklausę mokymus visi klausytojai gaus sertifikatus, o norintiems veisti šunis šie seminarai bus laikomi įskaitiniais LKD veislyno statusui tvirtinti.

1.    Spalio 17 d., penktadienis, 17.00 val.
Kalių vaisingumas, lytinis ciklas, šuniavimasis.
Lektorė – veterinarijos gydytoja Vaida Valašimaitė.

2.    Spalio 25 d., šeštadienis, 11.00 val.
Ankstyvoji šuniukų stimuliacija (0-4 mėn.) ir socializacija.
Lektorė – šunų elgsenos specialistė Irina Venislovienė.

3.    Lapkričio 7 d., penktadienis, 17.00 val.
Šunų mitybos pagrindai (sausi pašarai).
Lektorius – veterinarijos gydytojas, šunų mitybos specialistas Aidas Vaznonis.

4.    Gruodžio 5 d., penktadienis, 17.00 val.
Šunų veisimas ir įstatymai.
• Šuniukų kilmės dokumentų forminimas.
• Veislyno finansinių dokumentų tvarkymas, mokesčiai, veikla pagal VL ir kt.
Lektorės: auditorė Loreta Balčiuvienė ir LŠVK vedėja Jolanta Sedlevičienė.

Prašome registruotis iš anksto per http://www.mesirsunys.lt/renginiai/ sistemą (žr.: RENGINIAI).

Registruodamiesi užpildykite www.mesirsunys.lt pateiktą lentelę ir prisekite mokėjimo kopiją.

Neatvykusiems į seminarą registracijos mokestis negrąžinamas (suteikiama galimybė dalyvauti kitame kinologinės tematikos seminare, iš anksto suderinus e.paštu info@mesirsunys.lt).

Seminarai vyks LKD Mokymo centre, Visorių g. 8, vidinis kiemas, Vilnius.

Vieno seminaro kaina – 50 Lt (14,48 Eur).

Rekvizitai apmokėjimui:
Lietuvos kinologų draugija
Mokėjimo paskirtis – seminaras veisėjams.
Įmonės kodas: 190761981
SEB BANKAS, atsiskaitomoji sąsk. LT 967044060001780551.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Pasikeitė FCI organizuojamų tarptautinių šunų parodų CACIB sertifikatų išdavimo tvarka.

Nuo šiol FCI tarptautinių šunų parodų (CACIB) rezultatus, kurie buvo patvirtinti FCI nuo 2009 m. sausio 1 d., galite rasti FCI tinklapio http://www.fci.be skiltyje  „Results”.

Šunų savininkai turi galimybę atsispausdinti patvirtintus savo šunų CACIB sertifikatus iš minėto Tarptautinės kinologų federacijos tinklapio.

Atkreipiame dėmesį: CACIB parodų sertifikatai paprastu paštu nebebus siunčiami.

Lietuvos rotveilerių draugų klubas rūpinasi šios šunų veislės kokybe ir gerove. Pateikiame klubo požiūrį į šunų veisimą.

Kodėl šunys su kilmės dokumentais yra tikrieji tos veislės atstovai?

Veislės standartas susidaro iš daugelio jame išvardintų normatyvų, kurie kiekvienai šunų veislei yra skirtingi ir specifiniai. Tuo vadovaujantis, karta iš kartos išsaugoma šuns veislės tapatybė ir visi jai būdingi išvaizdos, charakterio ypatumai, tuo pat metu pašalinami sveikatos, išvaizdos, charakterio nukrypimai.

Kinologija yra selekcija. Tokiu principu vadovaujantys buvo ir yra kuriamos šunų veislės.
Šuns kilmę ir veislę patvirtinantis dokumentas – Lietuvos kinologų draugijos (LKD ) arba kitos FCI organizacijai priklausančios šalies išduoti šuns kilmės dokumentai.

Kilmės dokumentas, kurio dauguma nesąžiningų šunų „daugintojų“ baidosi, vien savo buvimu įrodo, kad šuniuko tėvai buvo sveiki, jų psichika yra stabili, jie atitiko standartą, kuris garantuoja veislės eksterjerą ir charakterio savybes, o jūsų šuniukas užaugs tikru būtent tos šunų veislės atstovu.

Ar šuniukas turi teisę į kilmės dokumentus?

1. Šuniuko abu kilmingi tėvai privalo būti du kartus teigiamai įvertinti šunų parodose – atitikti veislės standartą.
2. Tėvai privalo turėti tai veislei privalomų sveikatos tyrimų pažymas.
3. Šuniuko išvaizda turi atitikti FCI patvirtintą, visuotinai priimtą veislės standartą.
4. Šuniukas privalo būti paženklintas integriniu grandynu („mikročipu“), taip patvirtinama jo tapatybė.
5. Patys šuns kilmės dokumentai nėra brangūs, tokių dokumentų kaina Lietuvos kinologų draugijoje – 20 – 80 litų.

Kam reikalingi displazijos ir kiti tyrimai?

Rotveileris – molosų šeimos atstovas, norint jį veisti, sveikatos tyrimai būtini!

Svarbiausi šių tyrimų: HD (dubens) ir ED (alkūnės) displazijos tyrimai. Ši liga paveldima, todėl prieš įsigydami augintinį pasidomėkite, kokie yra šių tyrimų rezultatai jūsų būsimo šuniuko genealoginiame medyje, paprašykite kilmės dokumentų kopijų (abiejų šuniuko tėvų kilmės dok. kopija neturėtų būti elektroninė, pavyzdžiui, „sukurta“ specialiai interneto tinklalapiui…).

Ko vengti ?

Lietuvoje veisti leidžiama rotveilerius, turinčius HD – , (HD A) ir HD +/- (HD B). Daug diskusijų keliantis HD + (HD C) laipsnis teoriškai leidžiamas naudoti kai kuriuose šalyse, bet praktiškai nenaudojamas jokio savęs gerbiančio, atsakingai į veisimą žiūrinčio veisėjo. Šuo, turintis HD C, yra labai retai yra veisiamas (tik sportiniai šunys, pasiekę išskirtinių rezultatų).

Ko atsisakyti?

Atsisakykite minties turėti augintinį , kurio kilmės dokumentuose (genealoginiame medyje) rasite HD D (HD ++), kadangi jūsų įsigytas šuniukas galbūt pagal paveldimumo principą yra paveldėjęs displaziją.

Tokio šuns gyvenimas nebus visavertis, jis kentės skausmus, gyvūną netgi gali tekti užmigdyti. Deja, displazija nepagydoma.

Veisėjai, bandantys apgauti būsimus pirkėjus, kurdami pasakas, neva tai traumos ar avarijos padariniai, daro gėdą visai kinologijai.

Ką apibūdina sąvokos šunų veislynas ir veisėjas?

Apsukrūs veisėjai, kurie, pagal kinologijos reikalavimus, dar neturi teisės vadintis veislynu, dažnai save pristato kaip veislyną.

FCI organizacijos veisėjo pavadinimo numerio turėjimas patvirtina tik veisėjo priedėlio pavadinimą, bet jokiu būdu ne veislyno buvimą. Priedėliui suteikiamas FCI numeris, o teisę vadintis veislynu reikia užsitarnauti, tam keliami konkretūs reikalavimai.

Ne kiekvienas šunį įsigijęs žmogus ir užregistravęs savo veislyno priedėlio pavadinimą gali vadintis kinologu, turinčiu pakankamai žinių bei patirties vadintis veislynu, kuris profesionaliai ir atsakingai veis šunis, deramai konsultuos savo būsimus ir esamus klientus, patars, kaip teisingai auklėti šuniuką, pagelbės iškilus neaiškumams, rekomenduos mitybą, priežiūrą, pasiruošimą parodoms ir atsakys į daugelį kitų klausimų.

Parengė Lietuvos rotveilerių draugų klubas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2013 07 30 patvirtino reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams.

Šunų veisėjai, kurie jau turi arba artimiausiu metu planuoja šuniukų vadą, iki 2013 11 08 turi užregistruoti savo veislyną teritorinėje VMVT, tai juos įpareigoja Įsakas dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo.

Veisėjai, kurie artimiausiu neplanuoja veisti šunų, gali registruoti veislyną  vėliau.

Tokie patys VMVT reikalavimai galioja ne tik šunis su kilmės dokumentais veisiantiems, bet ir tiems, kurie veisia šunis be kilmės dokumentų.

Išsamią informaciją veislynų registracijos klausimais jums gali suteikti VMVT teritorinių tarnybų Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyrių atsakingi darbuotojai.

VEISLYNŲ REGISTRACIJA:

Registruojama nemokamai.

Registruojantis reikia nurodyti, koks yra buto (namo), kuriame veisiami šunys, plotas. Kitų papildomų dokumentų, išskyrus veisėjo asmens identifikacijos kortelės nr., nereikia.

Registruojantis reikia nurodyti tik veisiamų, o ne visų, veislyne gyvenančių, šunų skaičių.

Registruotis galima e.paštu, registracijos numeris iš teritorinės VMVT taip pat gaunamas e.paštu.

Prašymas dėl registravimo (blankas).

VETERINARINIS PATVIRTINIMAS:

Veterinarinio patvirtinimo reikia tik tiems šunų veislynams, kur veisimui yra numatytos atskiros veislyno patalpos (atskirai nuo gyvenamųjų patalpų) – šis vet. patvirtinimas yra mokamas.

Prašymas dėl veterinarinio patvirtinimo (blankas).

Kas aktualu, kreipiantis dėl veterinarinio patvirtinimo?

10. Gyvūnų augintinių veisėjas, kreipdamasis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – teritorinė VMVT) dėl veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo, kartu su dokumentais, nurodytais Tvarkos aprašo 9.1 ir 9.2.1 (tik tuo atveju, kai pareiškėjas fizinis asmuo) punktuose, turi pateikti:
10.1. veiklos aprašymą;
10.2. informaciją apie numatomas veisti gyvūnų augintinių rūšis, veisles ir apie numatomą vienu metu laikyti veisimui skirtų gyvūnų augintinių skaičių (atskirai nurodant patinų ir patelių skaičių) ir vadų skaičių per metus, jeigu ši informacija skiriasi nuo Reikalavimų 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytos informacijos;
10.3. savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotą leidimą laikyti ir veisti pavojingus šunis. Šis reikalavimas taikomas tik pavojingų šunų veisėjams;
10.4. veisimo vietos, kurioje numatoma vykdyti veiklą, schemą, gyvūnų augintinių laikymo įrangos išdėstymo schemą, nurodant veisimo vietos plotus, apšvietimą ir kt.;
10.5. informaciją apie šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą (kai vykdant veiklą susidaro ar yra naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai);
10.6. veisimo vietos valymo, plovimo ir dezinfekavimo tvarkos aprašą.

………………………………………………..

• Apie gyvūnų gerovės pažeidimus šunų veislynuose Jūs galite pranešti:
• visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403 ir faksu (8 5) 249 1717.
• internetu – užpildžius elektroninę pranešimo formą, http://vmvt.lt/lt/top/praneskite.mums/
• raštu – adresu: Siesikų g. 19, LT-07170, Vilnius

• LKD tinklapyje skelbiama informacija apie veislinių šunų auginimą pagal verslo liudijimą.

Ar teritorinių VMVT pareigūnai, registruodami šunų veislynus, turi teisę juos tikrinti?

Atsakinga VMVT pareigūnė suteikė papildomos informacijos ir aptarė konkretų veislyno registravimo pavyzdį iš Kretingos.

VMVT duomenimis, x veislyno savininkė buvo užėjusi ir užpildė prašymą registruoti veislyną gyvenamosiose patalpose.

Veisėja buvo informuota, kad VMVT gali atlikti patikrinimą, kadangi Kretingos rajono savivaldybė yra patvirtinusi gyvūnų laikymo taisykles (http://www.kretinga.lt/node/6855), kuriose yra nurodomos minimalios ploto normos vienam gyvūnui, o veisėja nurodė didelį gyvūnų skaičių, tačiau nepateikė informacijos apie jiems skirtą plotą.

Šunų veisėjams patariame atidžiau pastudijuoti vietos, kurioje jie gyvena, gyvūnų laikymo taisykles.

Taip pat VMVT primena, kad pagal 1992 m. priimtą LR Veterinarijos įstatymo 7 straipsnio 2 punktą inspektoriai turi teisę lankytis kontrolės objektuose.

Taip pat maloniai primename, kad veikiantiems šunų veislynams, kurie jau dabar vykdo veiklą – tai yra, planuoja veisimą, registracijos terminas yra iki 2013 m. lapkričio 8 d.

Tiems veislynams, kurie šuniukų vadų neplanuoja, registruotis iki 2013 m. lapkričio 8 d. nėra privaloma – jie galės registruotis tada, kai pradės veiklą.

Išrinkti geriausi 2012 metų Lietuvos kinologų draugijos šunys.

Pagal Lietuvoje ir užsienio parodose pasiektus rezultatus, Lietuvos kinologų draugijos šunys galėjo konkuruoti trijose grupėse: Lietuvos Top šuo, Top jaunas šuo, Top veteranas.

Rinkimuose buvo sumuojami balai tik tų šunų, kurie gyvena Lietuvoje.

Iškilminga geriausių 2012 m. Lietuvos šunų apdovanojimo ceremonija vyks kovo 2 d. Vilniuje, Litexpo parodų rūmų 3-ioje salėje 16.00-16.30 val.

Pateikiame geriausių šunų sąrašą abėcėlės tvarka (tikslūs rezultatai bus paskelbti apdovanojimų metu):

Čiau čiau FOURTH CHANCE LIETUVOS LIŪTAS. Sav. E. Miliauskienė (Mažeikiai).

Čihuahua trumpaplaukis BOEHM‘S LIGHT UP THE NITE. Sav.  E. Čeilutkienė ir H.Keum-Dong (Šiauliai).

Dobermanas LUCKY LUČIANO TIKRAI NAUJA. Sav. A. Čečys (Kaunas).

Jaunų šunų klasė:

Čihuahua ilgaplaukis OZAS MANO PUMA. Sav. E. Čeilutkienė (Šiauliai).

Kurtsharas BALTIJA SUMU UPĖ. Sav. L.Olechovič (Vilnius).

Veteranų klasė:

Nykštukinis pudelis OREOLE JULKOS FAN LIERAUS SIMFONIJA. Sav. J.Dijakovskaja (Vilnius).

Mitelšnauceris ANNIBALAS SIDABRINĖ GRANDINĖLĖ. Sav. R. Vincel (Vilnius).

S.Valujevos nuotr.

Pakeista LKD šunų veislyno statuso suteikimo tvarka.

2012 m. lapkričio mėn. 24 d. vykusioje Lietuvos kinologų draugijos konferencijoje LKD klubų vadovai priėmė sprendimą pakoreguoti LKD šunų veisimo nuostatus.

Buvo atnaujinta LKD šunų veislyno statuso suteikimo tvarka.

Reikalavimai LKD šunų veislyno statusui patvirtinti:

1.    Veislyne turi gimti tos veislės, kuriai tvirtinamas veislyno statusas, trečioji šuniukų karta.

2.    Tos veislės, kuriai tvirtinamas statusas, šunys veislyne turi būti veisiami ne mažiau kaip penkerius metus.

3.    Per paskutinius trejus metus veislyne neturi būti užfiksuota veisimo nuostatų pažeidimų (bet kurios veisiamos šunų veislės).

4.    Veisėjas turi būti išklausęs LKD parengtą veisėjo kursų programą – mažiausiai keturis Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro organizuotus seminarus:

4.1    tris šunų sveikatingumo (sveikatos) seminarus ir vieną LKD dokumentų tvarkymo seminarą, arba…

4.2    du šunų sveikatingumo (sveikatos) seminarus; vieną, atitinkantį veislės, kuriai pageidaujama gauti LKD veislyno statusą, specifiką, bei vieną LKD dokumentų tvarkymo seminarą.

5.    Turi būti užpildyta speciali forma LKD veislyno statusui gauti.

LKD veislyno statuso tvirtinimui tarpininkauja klubas, kuriam priklauso veisėjas.

Visi reikalingi dokumentai turi būti pateikti klubo atstovui. Klubo atstovas užsakymą pateikia Lietuvos kinologų draugijos biurui.

Apie statuso patvirtinimą veisėją informuoja atsakingas šunų mylėtojų klubo atstovas.

Informacija apie seminarus bei registracija į seminarus – tik išankstinė.

Po kiekvieno seminaro išduodamas pažymėjimas apie išklausytą kursą.

Seminarus galima pasirinkti savo nuožiūra iš siūlomo sąrašo, pateikiamo svetainėse www.kinologija.lt arba www.mesirsunys.lt.

Įskaitomi ir anksčiau lankyti seminarai, jeigu seminaro tema atitinka reikalavimus.

Pretendentas turi pateikti seminarų sertifikatus arba pažymą apie dalyvavimą seminaruose.

Biglių veisėjai ir šios šunų veislės gerbėjai balandžio 28 d. kviečiami į seminarą Kaune.

Biglių klubas kviečia visus klubo narius, veisėjus bei šunų mylėtojus į seminarą „Kalių reprodukcija. Teorija ir praktika”.

Seminaras vyks 2012 m. balandžio 28 d. 10.00 val. Kaune, „Verslo centro 1000“ posėdžių salėje, 10 aukšte, Taikos pr. 88 a.

Lektorius – veterinarinarinės medicinos mokslų daktaras Saulius Laurusevičius.

Seminaro trukmė – 3 val.

Visi seminaro dalyviai gaus sertifikatus. Registracija tik išankstinė, iki balandžio 22 dienos.

Seminaro dalyvio mokestis biglių klubo nariams 15 Lt, kitiems dalyviams – 25 Lt.

Registruotis prašome el.paštu info@bigliuklubas.lt.

Registruojantis prašome nurodyti savo vardą ir pavardę. Registracijos mokestį iki balandžio 22 d. prašome pervesti į Biglių klubo sąskaitą: LT427044060005805762 AB SEB bankas.

Įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią bus renkami 2012 m. Lietuvos TOP šunys.

Bendrieji nurodymai

• Renkami geriausi 3 kategorijų šunys: Lietuvos Top šuo, Top jaunas šuo, Top veteranas.

• Rinkimuose sumuojami balai šunų, kurie gyvena Lietuvoje.

• Sumuojami tik einamaisiais metais Lietuvoje vykusių parodų (tik nacionalinių ir tarptautinių) laimėti titulai.

• Šuns savininkas turi pateikti atskiras paraiškas kiekvienai kategorijai, į kurią gali pretenduoti jo šuo (TOP šuo, TOP jaunas šuo, TOP veteranas). Jaunimo arba veteranų atstovas, gavęs TOP Lietuvos šuns titulą savo amžiaus kategorijoje ir surinkęs bendrą didžiausią balų kiekį, gali tapti dviejų titulų laimėtoju: Lietuvos TOP šuo ir TOP jaunas šuo (arba) TOP veteranas.

• Šuns savininkas iki 2013 m. kovo 1 d. pats turi pateikti Lietuvos kinologų draugijai šuns laimėtų titulų kopijas ir laisvos formos prašymą dalyvauti rinkimuose.

Balų skaičiavimas

1.  Sumuojant balus, skaičiuojama po 1 balą už kiekvieną konkurentą, įtrauktą į šunų parodos katalogą, prieš kurį šuo laimėjo, pradedant veislės ringu, po to – grupės ringu, o paskui – už vietą Best of  Best ringe.

Pavyzdžiui, BIS laimėtojas parodoje, kurioje iš viso dalyvavo 1500 šunų, gauna 1499 balus.

2.  Kiekvienas tais metais gautas nacionalinio čempiono titulas, taip pat pasaulio ir Europos nugalėtojų titulai bei darbinis diplomas, reikalingas būtent tai veislei, vertinamas 300 balų, Baltijos nugalėtojo titulas – 300 balų, tarptautinio čempiono titulas – 1000 balų.

TOP ŠUNS rinkimų nuostatai, papildyti LKD Konferencijoje, įvykusioje 2012 04 14:

1. Sumuojant balus, įskaitomi ir užsienio parodose gauti titulai. Šių titulų kopijas pats šuns savininkas turi pateikti į LKD einamųjų metų pabaigoje (sekite papildomą informaciją tinklapyje).

2. Šuo turi būti dalyvavęs ne mažiau kaip 5-iose šunų parodose Lietuvoje.

Pastaba: jeigu savininkas nepageidauja, kad jo šuo būtų reitinguojamas, turi pranešti apie tai e.paštu: lvaloueva@gmail.com.

PARODŲ ORGANIZATORIŲ – KLUBŲ VADOVŲ DĖMESIUI: parodų rezultatus iš karto po parodos prašome siųsti e.paštu: lvaloueva@gmail.com

Projektą parengė LKD Tarybos narė Svetlana Valujeva. Patvirtino LKD Taryba 2011 10 25.

S.Valujevos nuotr.

Veislinių šunų veisimas – atsakingas darbas. Jo tikslas yra ne nuslėpti paveldimas gyvūno ligas, bet stengtis, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau. Paveldimų ligų prevencija (specialūs testai), veisiant šunis, turėtų tapti būtinybe…

Tiesos vengimas

Ar yra kas nors bendra tarp šunų veisėjų ir mafijos? „Tylos įžadai“, – atsako Duglas Pagett, Mičigano universiteto veterinarijos patologas ir genetikas. Kaip Sicilijos mafija tarpusavio santykius grindžia „tylos įžadais“, taip kartais elgiasi ir šunų veisėjai. Tik pastarieji tokios tylos laikosi, kai prabylama apie šunų sveikatos patikros rezultatus, reikalingus šunims veisti.

Galbūt apie šunų paveldimas ligas tylima, nes sunku pripažinti, kad vis dar pasitaiko įvairių  genetinių problemų. Kita priežastis – nemažos finansinės ir emocinės investicijos į augintinį. Dauguma veisėjų bijo sužinoti ir pripažinti, jog sėkmingai parodose pasirodantis patinas ar kalė nešioja veislėje paplitusios ligos geną. Garbėtroška ir baimė būti pavadintu blogu veisėju verčia laikytis „tylos įžadų“, neigti testavimo svarbą ir būtinybę.

Nenoras pripažinti, kad ligos gali būti paveldėtos net po kelių kartų, yra kur kas rimtesnė nuodėmė, nei nenoras sukurti atvirą ir prieinamą testavimo rezultatų duomenų bazę.

Tokią situaciją išprovokavo neraštingumas, genetikos bei selekcijos pagrindų nesupratimas. O tuo tarpu mokslininkai nuolat tiria paveldimųjų ligų mechanizmą. Tai daro ne šiaip sau, o kad būtų išvengta ligų, kad bent jų sumažėtų.

Tačiau užsispyrę veisėjai apsimeta: tai, ko nesimato plika akimi, paprasčiausiai nėra! Ir atkakliai neigia testavimą. Jie atmetama tikimybę, jog išoriškai sveika kalė gali atsivesti sergančius palikuonis.

Veisėjai didžiausią dėmesį paprastai skiria šuns eksterjerui. Galbūt todėl, kad lengva jį įvertinti ir neįgudusia akimi. Jie teikia daugiau reikšmės parodoje gautam įvertinimui, bet ne testavimui. Bemaž kiekvienas kalės savininkas įsitikinęs, kad jo augintinė genetiškai „švari“ ir jokių genetinių ligų palikuoniams neperduos. Beje, iš patinų savininkų jie primygtinai reikalauja testo rezultatų.

Ar šuns titulas – kokybės garantas?

Veisėjai, kurių augintiniai parodų ringuose skina laurus, tampa savotiškais veislės guru – jų profesionalumo patvirtinimas yra augintinio titulai ir apdovanojimai. Tikra tiesa, taurės bei diplomai daro didelį įspūdį šuniukų pirkėjams, jiems nė neateitų į galvą, jog tituluoto tėvelio ar mamytės palikuonis gali sirgti sunkia paveldima liga. Veisėjo autoritetas užtemdo sveiką protą net tiems, kurie šį tą supranta apie paveldimas ligas (pvz., displaziją). Čempiono titulas pakeičia net veterinarijos gydytojų sertifikatus. Paradoksali situacija.

Galbūt todėl vyrauja įsitikinimas, kad šarpėjų veislės šunų vokų plastinė operacija – norma. Štai kaip nesąžiningi veisėjai, norėdami gauti kuo didesnį pelną, suformuoja neteisingas nuostatas.

Dar blogiau: nedori veisėjai suformuoja požiūrį, esą testavimas – žalingas ir visai nebūtinas dalykas. Kas belieka kinologijos naujokui? Paprasčiausiai patikėti žinomu veisėju ir stoti į testavimą neigiančiųjų gretas. Pastarieji, norėdami įtikti veisėjams išrinktiesiems, o gal dėl menko atsakomybės jausmo, taip pat linkę geriau nutylėti šuniuko temperamento, sveikatos, eksterjero problemas. Tai susikerta su veisėjų etika. Tačiau kaip galima kalbėti apie etiką, kai vyrauja toks požiūris…

Sąžiningiesiems nelengva

Laimė, ne visi veisėjai nesąžiningi, tačiau sąžiningiesiems nelengva. Tie, kurie  atvirai kalba apie jų išveistų ar auginamų šunų trūkumus ir testavimo rezultatus, atsiduria kitoje barikadų pusėje bei tampa veisėjų, besilaikančių „tylos įžadų“ priešais. Jų išveisti šunys nepageidaujami kituose veislynuose ir pan.

Keista, kad taip žiūrima į žmones, kurie stengiasi dalintis informacija ir paveldimų ligų nešiotojams išaiškinti pasitelkia mokslinius metodus, o kiti – pagaili pinigų testams nė nesusimąstydami apie veislės ateitį. Sąžiningi veisėjai net apkaltinami išlaidavimu ir bailumu vien todėl, kad nori veisti sveikus šunis, į veisimą žiūri atsakingai ir imasi visų priemonių, kad įsitikintų, jog paveldimos ligos neplinta. Tokiems tenka dirbti pavieniui, be aplinkinių palaikymo.

Sveikata svarbiau už titulą

Situaciją galima pakeisti. Šunų klubai, federacijos prie to gali labai prisidėti. Pirmiausia informacija apie testavimą turi tapti prieinama potencialiems šuniukų pirkėjams, o klubai turi palaikyti pradedančiuosius veisėjus, suteikti jiems informacijos apie sąžiningą ir atsakingą šunų veisimą.

Nepakanka vien apdovanoti sėkmingiausių šunų šeimininkus. Reikėtų skatinti ir apdovanoti tuos veisėjus, kurie negaili nei savo laiko, nei pinigų gerindami veislę. Grožis ir parodinis blizgesys veislės nepagerina, genetinė šuns sveikata ir ilgas jo gyvenimas yra kur kas svarbesni, nei pergalės ringuose.

Nenoras pripažinti genetinių ligų grėsmės, testavimo būtinybės, sudaro sąlygas tolesniam ligų plitimui ir nesveikų šunų daugėjimui. Nepagalvojama ir apie tuos, kurie įsigys sergančius šunelius. Sunki displazijos forma, skydliaukės ar kt. paveldimos ligos reiškia sudėtingą gydymą, dažniausiai bevaisį gydymą, keturkojo nevisavertį, skausmingą, trumpą gyvenimą. Kokia tikimybė, kad kinologai naujokai, įsigiję ligotą šunį, po jo mirties panorės vėl imtis šunininkystės?

Pasisekimas parodose ne visada garantuoja, jog šuo sveikas. Yra daug šunų parodų žvaigždžių, kurie yra genetinių ligų nešiotojai, o kai kurie, švelniai tariant, net labai ligoti.

Klubai – rimta jėga

Visų šunų mylėtojų klubų taisyklėse yra įrašytas reikalavimas veisėjams veisti sveikus šunis. Tačiau daugelis klubų tik egzistuoja, atgydami parodų metu arba surinkdami nario mokesčius. Kadangi klubai – visuomeninės organizacijos, vienijančios bendraminčius, jų jėga gali būti didžiulė.

Būtent klubai gali būti aktyvesni kovotojai už sąžiningą ir dorą šunų veisimą. Jie turėtų būti tie, kurie propaguoja ir kovoja, kad šunų testavimas – būtinybė.
Sakysite, tokiai veiklai reikia daug pinigų. Netiesa. Pradėti galima nuo paskaitų, seminarų, pasidalijimo patirtimi, patarimų, kaip išvengti klaidų. Tokia informacija būtų ypač naudinga pradedantiesiems. Daugelis šunų mylėtojų bei veisėjų tikrai įvertintų galimybę gauti daugiau žinių apie genetiką bei paskatintų atsakingesnį požiūrį į veisimą ir šunų sveikatą. Klubai taip pat galėtų pasirūpinti informacijos apie šią problemą sklaida, kuri padėtų potencialiems šunų prikėjams pasirinkti patikimų veislynų šuniukus.

Klubai turėtų būti suinteresuoti, kad šalyje veisiami vienos ar kitos veislės šunys būtų sveiki, neperduotų genetiškai paveldimų ligų, o neturintys testavimo sertifikatų šunys išvis nebūtų veisiami.

Reikalaukite sertifikatų

Šią problemą spręsti padėtų ir šuniukų pirkėjai, kalių savininkai, jau dabar reikalaudami ne tik šuns kilmės dokumentų, bet ir sveikatos testavimo sertifikatų. Veisėjai taip pat neturėtų apsiriboti veisimo taisyklėse išvardintais testais, bet plačiau domėtųsi paveldimomis ligomis ir daugiau dėmesio skirtų augintinių sveikatai.

Jeigu veisėjas kategoriškai nusiteikęs prieš šuns sveikatos testavimą, pasvarstykite, kodėl taip yra?  Jis bijo aptikti ligos nešiotoją savo vadoje? Bijo patirti finansinių nuostolių? Mano, kad pripažindami problemas, egzistuojančias veislyne, praras sėkmingo veisėjo statusą? Bijo, kad norint išveisti sveikus šunis teks sunkiau paplušėti?

Testavimo kaina ne tokia didelė, ypač įvertinus, kokia atsisakymo testuoti žala gali būti padaryta veislei. Norint išauginti puikius šunis, išlaikyti ir gerinti veislę – testuoti šunų sveikatą būtina. Juk tai investicija į mylimos šunų veislės ateitį.

Lietuvoje šuns displazijos tyrimas kainuoja  apie 250 Lt, kelio girnelės tyrimas apie 60 Lt, vizitas pas oftalmologą apie 90 litų. Šie testai kai kurioms veislėms būtini. Šuniukams, kurių tėvams nebuvo atlikti būtinieji sveikatos testai, Lietuvos kinologų draugija neišduoda kilmės dokumentų.

Dar ne visus šuns sveikatos tyrimus galima atlikti Lietuvoje, sudėtingesni testai kol kas atliekami užsienyje. Jie kainuoja, tačiau tikrai ne tiek, kiek kainuoja sveikas šuniukas. Sakykime, vonWillebrand (vWD) sindromo testas ir skydliaukės tyrimas kainuoja 60-100 eurų. Juos daro daugelis Europos veterinarijos laboratorijų.

Bet iš pradžių reikėtų pradėti nuo paprasčiausio biocheminio kraujo tyrimo vietinėje veterinarijos klinikoje. Testavimas neduoda šimtaprocentinių garantijų, kad ateityje neiškils jokių problemų, bet jie gerokai padidina šansus, kad šuniukai, gimę jūsų veislyne, nesusirgs.

Jeigu veisėjai ne tik negali pristatyti testavimo sertifikato, bet aktyviai neigia ir testų būtinumą, šuniuko pirkėjas turi suvokti, kad įsigyja uždelsto veikimo bombą, kuri bet kada gali sprogti.

Pagal užsienio spaudą parengė Svetlana Valujeva, autorės nuotraukos

Šunų reprodukcija yra nepaprastai svarbi ne tik veterinarijos, bet ir kinologijos sritis. Veislinių šunų veisėjams aktualu, kad jų augintiniai sulauktų sveikų, perspektyvių palikuonių…

Vilnietė veterinarijos gydytoja Laura Udraitė: „Kadangi šunų  reprodukcija domiuosi ir užsiimu daug metų, per tą laiką  nusistovėjo gražūs santykiai su užsienio kolegomis. Visada džiaugiuosi galimybėmis aptarti su jais įdomesnius bei sudėtingesnius reprodukcijos atvejus man dirbant Lietuvoje, periodiškai  apsilankau jų klinikose pasisemti patirties.

Neseniai stažavausi vieno Vokietijos universiteto Smulkiųjų gyvūnų ginekologijos ir reprodukcijos katedros klinikoje. Dirbau  kalių dirbtinio  apvaisinimo bei patinų androloginio tyrimo srityje. Šioje klinikoje kas dieną dešimtims patinų imama sperma, vertinama jos kokybe, vėliau, pagal poreikius, ji naudojama šviežia, atvėsinta arba užšaldyta.

Pats dirbtinio apvaisinimo procesas trunka neilgai ir, stebint iš šalies, atrodo gan nesudėtingas. Tačiau taip yra tik tuomet, kai procedūrą atlieka įgudęs specialistas.

Svarbiausia dirbtinio apvaisinimo dalis – tinkamas kalės vaisingų dienų nustatymas ir tinkama jos priežiūra nėštumo metu. Apvaisinus kalę yra atliekami įvairūs tyrimai ankstyvam nėštumui nustatyti bei sekti nėštumo eigą. Savo veterinarijos centre turime modernų ultragarso aparatą, todėl jau 18-19  nėštumo dieną galime nustatyti, ar kalė šuninga. 

Taip pat labai svarbi reprodukcijos mokslo dalis – atsakyti į klausimus tais atvejais, kai kalei  nepavyksta pastoti, arba nėštumo metu išsivysto patologijų. Šias patologijas tiriame echoskopu, tam tikrų hormoninių, bakteriologinių ir kitų specialiųjų tyrimų pagalba. Viena dažniausių nepastojimo priežasčių – infekcinės ligos bei  kiaušidžių anomalijos.

Beje, Vokietijoje kalyčių apvaisinimas šaldyta sperma nėra labai populiarus, specialistai ši metodą taiko gana retai, kadangi  apvaisinimo šiuo metodu sėkmės procentas yra žemiausias. Dažniausiai apvaisinimui naudojama atvėsinta sperma. Šių dviejų metodų skirtumai – laikotarpis nuo spermos paėmimo iki apvaisinimo. Atvėsinta sperma išlieka gyvybinga iki 3-4 parų. Šio laikotarpio visiškai pakanka, kai spermos donoras ir apvaisinama kalė gyvena nedideliu atstumu vienas nuo kito, sakykime, Europoje.

Šaldyta sperma naudojama, kai donoras gyvena toliau, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, arba, kai norima paimtą spermą išsaugoti ilgiau, nei patinas bus veisiamas.

Dirbtinio apvaisinimo procesas prasideda gerokai anksčiau, nei kalės ruja, kurios metu ketinama kalę apvaisinti, todėl geriau į veisimo specialistą kreiptis ne tada, kai ruja jau prasidėjo ir vaisingos dienos čia pat, o šiek tiek anksčiau, dar iki numatomos rujos. Kalės lytinis ciklas gali skirtis nuo tipiško daugeliui kalių, pastoti gali sukliudyti įvairios patologijos, bakterinės infekcijos, todėl galimas kliūtis geriau nustatyti ir pašalinti iš anksto.

Kalytės vaisingos dienos trunka labai trumpai, todėl svarbu tinkamai pasirengti ją apvaisinti, kad nebūtų apmaudu dėl praleistos progos susilaukti savo augintinės palikuonių.

Patinų sperma imama mūsų klinikoje arba ją galima parsisiųsti iš užsienio“. 

ZooVeterinarijos centro TOTO nuotr.

Mūsų augintiniai, kaip visi gyvūnai, turi tik jiems būdingą unikalų genotipą. Koks jis, gali nustatyti genetiniai tyrimai, modernių biotechnologijų dėka jau įmanomi ir mūsų krašte. Paprastai sakant, suabejojai savo išvestų šuniukų kilme, atlik DNR tyrimus ir sužinok, kas yra kas…
DNR, arba deoksiribonukleorūgštis, yra kiekvienos gyvos ląstelės branduolyje. Ši genetinė informacija perduodama naujoms ląstelėms – naujiems individo palikuoniams. Taigi mūsų išveisti šuniukai paveldi 50 proc. motinos ir 50 proc. tėvo genetinės medžiagos.

„Kiekvienam šuniui būdingas tam tikras genotipas. Kad jį sužinotum, atliekami neskausmingi ir paprasti, tačiau moksliniu aspektu gana sudėtingi genetiniai tyrimai. Jų dėka ir sužinomas genetinis šuns „kodas“,– sakė SORPO medicinos tyrimų centro, įsikūrusio Vilniuje, medicinos vadybininkė Diana Gaučytė.

Pasak pašnekovės, tėvystės ir motinystės ryšiams nustatyti šiais laikais jau nepakanka išorinių panašumo bruožų. O ypač veisliniams gyvūnams, tiksliau, jų veisėjams, kurie nuolat rūpinasi šunų veislių gerinimu, kurių tikslas – išveisti tobulai standartą atitinkančius veislės atstovus.

Tokio pat tikslo siekė ir Jungtinių Amerikos Valstijų kinologai, 1998-aisiais Amerikos kinologų klubui (AKC) inicijavus veislinių šunų genetinius tyrimus. Jie buvo pradėti ne vien todėl, kad atsirado žmonių, suabejojusių savo įsigytų šuniukų kilme. Šiuos tyrimus pradėti skatino  kinologijos raida.

Štai konkretus pavyzdys. Rusų kurtė Maddie is DC Gavril Blonde Ambition atsivedė šuniukų vadą nuo 3 patinų. Kodėl taip atsitiko? Kurtei buvo 8 metai, todėl šeimininkai nenorėjo varginti kalės ilgomis kelionėmis pas patinus. Be to, parodų favoritės ir „kursingo“ čempionės reprodukcijos laikas  artėjo prie pabaigos, o savininkai dar norėjo sulaukti perspektyvių šuniukų.
Todėl jie ir pasirinko dirbtinį savo kalytės apvaisinimą trijų perspektyvių
patinų sperma. Gimė vienspalviai ir trispalviai šuniukai – akivaizdu, kad ne vieno tėvo. Atlikus gimusių šuniukų ir trijų galimų tėvų DNR tyrimus, buvo nustatyta dviejų patinų tėvystė – šuniukams išduoti atitinkami kilmės dokumentai.

Per 4 metus AKC prašymu buvo ištirta 13 tūkst. šuniukų vadų. Paaiškėjo, kad 94 proc. šuniukų tėvystė buvo tiksli, o likusiems šuneliams buvo nustatyti kiti tėvai, jiems taip pat buvo išduoti kilmės dokumentai.

DNR tyrimus savo šunims atlieka ir Vokietijos kinologai, vokiečių aviganių veisėjai. Rūpindamiesi nacionaline vertybe – vokiečių aviganių veislės grynumu – privaloma tvarka reikalaujama iš veisėjų atlikti šunų tėvystės tyrimus. Taip garantuojamas vokiečių aviganių veislės grynumas, išsklaidomos abejonės ar spėlionės.

Tokių pačių tikslų vedama DNR tyrimus inicijavo ir Lietuvos kinologų draugija. Šie tyrimai gali būti atlikti fizinių arba juridinių asmenų prašymu. Tyrimai jau atlikti ne vienai LKD šuniukų vadai ir tai bus tęsiama toliau, atsitiktinai parenkant vadas tikrinimui.
Patikrinti savo augintinio ar šuniukų tėvystę taip pat gali ir bet kuris šuns savininkas savo iniciatyva. Šuns savininko pageidavimu DNR tyrimo duomenys gali būti įrašomi į kilmės liudijimą.

„Lietuvos kinologų draugija bendradarbiauja su SORPO medicinos tyrimų centru. Sudarytas veterinarijos gydyklų sąrašas, kur galima atlikti šunų DNR tyrimus. Nustatant tėvystę, mėginiai imami iš šuniukų tėvo, motinos ir palikuonių,– smulkiau paaiškino LKD veisimo komisijos pirmininkė Natalija Nekrošienė.

Kaip visa tai atliekama pasiteiravome veterinarijos gydytojos
Daivos Strepetkaitės. „DNR tyrimams imamas gyvūno burnos epitelio ląstelių mėginys, specialiu tamponu perbraukiama vidinė šuns skruosto pusė. Kiekvienas šuo, kurio mėginiai imami, turi būti nujunkytas, atskirtas nuo maisto ir kitų šunų ne trumpiau nei 1 val. iki procedūros pradžios (gali turėti atskirą indelį su vandeniu – Red.)“,– sakė veterinarė. Šuniukai, kuriems nustatoma tėvystė, turi būti ne jaunesni nei 4 savaičių amžiaus.

Pasak veterinarijos gydytojos, jokio ypatingo pasirengimo šis tyrimas nereikalauja: „Prieš imant ląstelių mėginį tereikia gyvūno burną praskalauti vandeniu ir po 15 min. jau galima atlikti procedūrą“.

Painiavos ar klaidų DNR tyrimų metu nepasitaiko, nes kiekvienam tiriamajam gyvūnui atskirame voke yra paruošti 2 sterilūs tamponėliai. Be abejo, prieš tyrimą patikrinamas tiriamo šuns registracijos vardas ir identifikacijos numeris.

Iš veterinarijos įstaigų visi paimti tiriamų gyvūnų ėminiai siunčiami į modernią  laboratoriją Lietuvoje. Molekuliniais metodais išgryninus gyvūno DNR ir atlikus genetinius tyrimus, maždaug per savaitę gaunamas tikslus atsakymas: kas yra kas.

SORPO nuotr.

Pirkėjų, ketinančių įsigyti šuniuką užsienio veislynuose, dėmesiui!

LKD netarpininkauja darant eksportinius kilmės dokumentus šuniukams, įsigytiems užsienyje (Vengrijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje etc). Pirkdami šuniuką užsienio šalyse, reikalaukite eksportinių kilmės dokumentų (Export Pedigree).
Eksportiniuose dokumentuose iš karto privalo būti įrašyti pirkėjo (šuniuko savininko) duomenys, t.y. vardas, pavardė, tikslus adresas. Nesant šių rekvizitų, Tarptautinė kinologų federacija (FCI) bei visos jai priklausančios (tarp jų ir LKD) ar bendradarbiaujančios organizacijos šuniuko dokumentus laiko negaliojančiais. 

LKD rekomenduoja įsigyti veislinį šuniuką tiesiai iš veisėjų, be perpardavinėtojų (internetinėje erdvėje besivadinančių agentais, veisėjų įgaliotiniais, tarpininkais ar kaip kitaip) pagalbos. 

Susisiekti tiesiogiai su užsienio veisėjais galite interneto FCI svetainės pagalba. Svetainėje rasite visą Tarptautinei kinologų federacijai priklausančių veislynų sąrašą. Apie veisėją daugiau informacijos galite sužinoti pasiteiravę tos šalies kinologų organizacijoje. 

LKD veisėjai šuniukus parduoda tik su kilmės dokumentais, identifikuotus tatuiruote arba mikroschema. Visi LKD šuniukai parduodami tik su pirkimo-pardavimo sutartimis. Apie jus dominančius veislynus daugiau informacijos teiraukitės Lietuvos kinologų draugijoje telefonu +370 5 2491119 arba bet kuriame Veislės klube. 

Klubų sąrašas bei kontaktai publikuojami LKD svetainėje.  

S.Valujevos nuotr.  

LKD veisėjas šuniukus gali parduoti tik su kilmės dokumentais, identifikuotus tatuiruote arba mikroschema. Identifikuojama visa vada vienu metu, prieš tai ją apžiūrėjus ir įvertinus klubo atstovui.

Šuniukai identifikuojami nuo 6 sav. iki 3 mėn. amžiaus.

Veisėjas privalo įregistruoti vadą iki mėnesio amžiaus LKD, tarpininkaujant LKD klubui, kurio  nariu jis yra.

Veisėjas privalo laiku atlikti šuniukų dehelmintizaciją ir užtikrinti veterinarijos gydytojo sertifikuotą, šuniukų amžių atitinkančią vakcinaciją.

Jei kalė buvo laiku vakcinuota ir pati maitino šuniukus, šuniukai turi būti vakcinuojami 8 sav.  amžiaus; jei kalė nebuvo laiku vakcinuota arba visai nemaitino šuniukų, šuniukai turi būti vakcinuoti 6 sav. amžiaus.

Veisėjas privalo pateikti veterinarijos gydytojo antspaudu ir parašu patvirtintą dokumentą apie vakcinaciją.

Veisėjas privalo pateikti LKD sekretoriatui vados sąrašą su informacija apie naujus šuniukų savininkus.

LKD svarsto ginčus tarp veisėjo ir šuniuko savininko tik tais atvejais, kai buvo pasirašyta įsipareigojimų sutartis.

Ž.Viskantaitės nuotr.