Alytaus šunų mylėtojų klubas „Canis” ėmėsi iniciatyvos ir pirmą kartą Alytaus mieste nusprendė kuruoti „Atsakingo šeimininko akademiją“.

Penkias savaites, kiekvieną antradienį Alytaus miesto savivaldybėje vyko nemokamos paskaitos, kurių metu savanoriškai savo žiniomis dalijosi kinologijos specialistai, veterinarai, savivaldybės atstovai. Buvo aptartos labai svarbios kiekvienam šuns augintojui  temos: kaip tinkamai pasirinktį šunį, prižiūrėti, socializuoti, maitinti, laikytis įstatymų bei taisyklių, auginant šunelį Alytaus mieste.

Į akademijos paskaitas užsiregistravo per 90 klausytojų, net 54 išklausė visas 5 paskaitas kursą – jiems buvo įteikti pažymėjimai bei rėmėjo KIKA ir „Nature’s Protection“ dovanos.

Po paskutinės paskaitos klausytojai pildė apklausos anketas, kuriose pažymėjo, jog tokio švietimo Alytuje ir toliau labai reikėtų.

Paskutinei paskaitai pasibaigus, buvo užduotas klausimas gyvai, kaip jaučiasi klausytojai.

Visi choru atsakė, jog puikiai ir kad akademijoje skaitytos paskaitos buvo labai naudingos bei vertingos.

Akademijos pabaigą aptarti, pasidžiaugti atsakingais šunų mylėtojais Alytaus klubas pakvietė visus dalyvius prie arbatos puodelio – „šunininkų” šeima kovo 5-osios vakare dar ilgai nesiskirstė ir dalijosi įspūdžiais.

Priminsime, kad „Atsakingo šeimininko akademiją“ inicijavo Lietuvos kinologų draugija.

Šios paskaitos, padedant kinologijos savanoriams, veterinarijos, šunų mitybos ir kitiems specailistams,  yra nemokamos ir vyksta visoje Lietuvoje.

Apie kituose miestuose vykstančias paskaitas bei Lietuvos kinologų draugijos renginius jūs galite visada sužinoti čia: https://www.facebook.com/pg/KinologijaLT/events/?ref=page_internal

KARTU SU JUMIS MES KURIAME GYVŪNUS MYLINČIĄ ŠALĮ!

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras kviečia vaikus dalyvauti konkurse „Žaislas svajonių šuniukui“.

Jau ketvirtus metus tęsiame respublikinį vaikų kūrybos konkursą „Svajonių šuniukas“. Iš pradžių vaikai kūrė patį svajonių šuniuką, vėliau – antkaklį ir dubenėlį svajonių šuniukui, o šiais metais kviečiame sukurti žaisliuką svajonių šuniukui!

Konkurse gali dalyvauti priešmokyklinių bei 1-5 klasių mokiniai.

Šiuo konkursu norime skatinti meilę gyvūnams, rūpestį ir globą, puoselėti vaikų kūrybiškumą.

Prieš pradedant kurti žaislus mokytojų prašytume papasakoti savo ugdytiniams, kodėl gyvūnai nori ir kodėl jiems reikia žaisti.

Iš ko kurti ir kaip dalyvauti?

Galima kurti vienetinius autorinius darbelius, taip pat žaislą gali gaminti visa klasė arba mokinių grupė.

Kurti galima iš medžio, modilino, keramikos, gamtos gėrybių, popieriaus, plastilino, odos ir kitų medžiagų. Jeigu žaisliukas turės sukūrimo istoriją arba pavadinimą, maloniai kviečiame tai užrašyti.

Visi žaisliukai keliaus į tarptautines šunų parodas Lietuvos parodų ir kongresų centre ir bus eksponuojami kovo 8, 9, 10 d. Litexpo trečioje salėje. Vaikai ir mokytojai, dalyvausiantys konkurse, bus įleidžiami į parodas nemokamai.

Kaip įprasta šunų parodose, darbelius vertins šunų parodos teisėjai; savo balsus už patinkančius kūrinėlius atiduos parodų dalyviai bei lankytojai.

Kiekvienam dalyviui Lietuvos kinologų draugija paruošė prizų ir rėmėjų – didžiausio gyvūnų prekių parduotuvių tinklo KIKA bei ATURE’S PROTECTION – dovanų.

Daugiausiai žiūrovų simpatijų sulaukę ir teisėjų nominacijas pelnę žaislų autoriai taip pat gaus dovanų.

Bus apdovanotas gražiausias visos klasės ar grupės sukurtas žaislas, bus  skirtos specialios nominacijos individualių darbų autoriams – išmaniausio, ekologiškiausio, tautiškiausio, originaliausio, spalvingiausio ir išradingiausio  darbelių kūrėjams.  Mokytojams – LKD Mokymo centro padėkos raštai.

Tai svarbu!

Žaisliukas gali būti bet kokio dydžio ir apimties. Prie kiekvieno žaislo prašome nurodyti autoriaus vardą, pavardę, amžių, klasę, mokyklą, mokytoją ir el. pašto adresą.

Konkurso dalyvių registracijos anketą prašome užpildyti iki 2019 02 22.

Registracija į konkursą: https://goo.gl/forms/mxFQKu6BnAZrnnSl2

Pačius kūrinėlius prašome pristatyti iki 2018 03 04 į LKD Mokymo centrą (Visorių g. 8, Vilnius) arba susisiekti dėl jų perdavimo.

Kūriniai autoriams gali būti grąžinami atskiru susitarimu, konkurso organizatoriai pasilieka teisę darbų negrąžinti.

Nugalėtojus paskelbsime 2019 m. kovo 15 d. tinklapyje www.mesirsunys.lt.

Informacija e.paštu: info@mesirsunys.lt

Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys – kas sieja šiuos miestus? Sieja daug kas, bet turbūt nustebsite: juos sieja ir dialogas su šunų mylėtojais. Ir tai ne vien Lietuvos kinologų draugijos (LKD), šios idėjos autorės, dialogas su esamais ar būsimais šunų augintojais.

Prie šio dialogo prieš porą metų prisidėjo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, zoologijos prekių parduotuvių tinklas „Kika“, miestų savivaldybės, viešosios bibliotekos.

Prisidėjo ne pinigais, bet profesionalų pagalba, suteikdami nemokamas patalpas paskaitoms, padėdami viešinti renginius. Taigi, dialogu vadinti „Atsakingo šeimininko akademiją“ jau neišeina – ketvirtus metus besitęsiantį projektą galbūt verta vadinti respublikine kinologinio švietimo programa.

Tačiau grįžkime prie pačios „Atsakingo šeimininko akademijos“, arba AŠA, kaip ją trumpina idėjos autoriai.

Ar ne per drąsu penkių paskaitų ciklą vadinti akademija, o po jos baigimo netgi išduoti Atsakingo šeimininko pažymėjimus, paklausėme LKD Mokymo centro vadovės Daivos Kvedarienės.

„Gyvūno šeimininko atsakomybė prasideda ne tada, kai mažą šuniuką jis parsiveža į namus, o kai gimsta noras laikyti naminį gyvūną augintinį. Atsakingas pasirinkimas – štai kas svarbiausia,– sako D. Kvedarienė. – Būtent todėl akademijos pavadinime atsirado žodis atsakomybė, jį akcentuojame visose paskaitose, apie ką bekalbėtume: apie kasdienę šuns priežiūrą, socializaciją, sveikatą, gyvūno lavinimą ar gerovę. Akademiškumo sąvoką gal ir traktuojame laisviau, bet mes norime pabrėžti: AŠA paskaitas skaito savo srities profesionalai, patyrę veterinarijos, gyvūnų mitybos specialistai, dresuotojai – tie, kas gali pasidalinti ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir gyvenimiška patirtimi“.

Augustė Daukšienė, šio projekto koordinatorė, atkreipia dėmesį, kad „Atsakingo šeimininko akademija“ yra nemokama. Tai nieko nekainuoja mokymų dalyviams, nemokamai paskaitas skaito ir savo srities specialistai. Tai jų savanorystė, už kurią Lietuvos kinologų draugija yra labai dėkinga, o labiausiai vertina gyvūnų šeimininkai.

Idėjos autoriai pabrėžia, kad jiems svarbu padėti gyvūnams augintiniams, o ypač šunims, pritapti žmonių bendruomenėje. Juk ne veltui sakoma, kad šunys – socialiausi gyvūnai. Jų manymu, būtent todėl reikia pačią visuomenę, šeimas ruošti, kad atsakingai auklėjamas ir prižiūrimas gyvūnas teiktų džiaugsmą ir netaptų našta. Kad augintinis gyventų visavertį gyvenimą ir būtų pasirūpinta jo gerove.

Informacija apie AŠA: https://www.facebook.com/pg/KinologijaLT/events/?ref=page_internal

Registracija į paskaitas Šiauliuose: https://goo.gl/forms/j791AnmaiBnVFymj2

Registracija į paskaitas Kaune: https://goo.gl/forms/autmuPB2uruJQLxl1

Registracija į paskaitas Alytuje ir Panevėžyje – 2019 m. sausio mėn., paskaitos planuojamos nuo vasario.

Paskaitų ciklas Vilniuje: https://www.facebook.com/events/404165209988724/

G.Kavaliauskaitės nuotr.

Pirmą rugpjūčio savaitgalį šunų mylėtojai rinkosi į Druskininkus, kur Lietuvos kinologų draugija organizavo tris tarptautines šunų parodas.

„Šunų parodų pobūdis pasikeitė,– paprašyta palyginti ankstesnes ir dabartines parodas, sakė LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė.– Šiuolaikinė šunų paroda – tai renginys visuomenei. Tai proga susipažinti su šunų veislėmis, pabendrauti su veisėjais. Tai galimybė formuoti ir stiprinti šalies kinologijos kultūrą. Parodyti šiuolaikinį požiūrį į šunis. Tai atviras renginys – visi gali ateiti pasikonsultuoti ne tik su veisėjais, bet ir su zooprekybininkais, kitais specialistais. Tai svarbi žinutė visuomenei, kaip tinkamai socializuoti, auklėti savo šunis ir kaip pasirūpinti augintinių gerove“.

Kinologiniu švietimu ir pramogomis šunų parodoje Druskininkuose, kaip įprasta, rūpinosi LKD Mokymo centro komanda ir savanoriai.

Pradedant spalvinimo pieštukų drožimu mažiesiems parodos lankytojams, baigiant parodomąja programa didžiajame ringe.

Rugpjūčio 3-5 d. Druskininkų aerodrome tikrai buvo ką pamatyti ir veikti.

„Nuoširdžiai dėkoju už smulkmeną, kuri išties ne smulkmena, o svarbus dalykas – erdvi žalioji palapinė vaikams ir šeimoms! Vaikiškos užduotys, flomasteriai, dėlionės, knygelės apie šunis – renginio organizatoriams tai suorganizuoti nesudėtinga, o nauda – neabejotina! Parodos dalyviai su didžiausiu džiaugsmu įkurdino ten savo vaikus ir ramiai ruošė šunis pasirodymui. Vaikai buvo ne tik prižiūrėti, bet įdomiai leido laiką. Kaip mama sakau nuoširdžiausią ačiū! Merginos (Mokymo centro komanda – Red.), kurios užsiėmė su vaikais, kalbėjo visomis kalbomis ir buvo matyti, kad jos įgudusios, moka bendrauti su vaikais,“ – savo socialinėje paskyroje po parodos dėkojo rygietė šunų vedlė Ana Aleksejeva.

Mokymo centro darbuotojų nuomone, paroda yra kaip tik ta vieta, kur galima akcentuoti ne vien šunų grožio konkursus ar laimėtus titulus, bet ir parodyti visuomenei, kaip galima įdomiai, prasmingai praleisti laisvalaikį su  augintiniais, pajusti, kad šunys suteikia kitokią prasmę mūsų kasdienybei.

Sekmadienį Druskininkų aerodrome žiūrovai ir dalyviai gėrėjosi kauniečių lėkščiasvydininkų komanda „Crazy foxes“.

„Pademonstravome lėkščiasvydžio (frisbee) parodomąją programą, supažindinome, kaip taisyklingai turi būti apšildomi šunys prieš bet kokią fizinę veiklą. Papasakojom, kodėl pasirinkome Hero disc (JAV) skraidančias lėkštes. Šunys parodė ir paprastesnių, ir akrobatinių triukų. Buvo smagu pristatyti fantastišką frisbee!“,– „lapių“ pasirodymą pakomentavo lėkščiasvydžio trenerė  Indrė Pašakinskaitė.

O šeštadienį žiūrovus stebino šunų jėgos sporto „Stiprūs šunys“ entuziastai. Jų puikūs šunys laimi jėgos sporto varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Parodomąją programą vedusi trenerė Gintarė Matevičiūtė įtraukė į pasirodymą ir parodoje apsilankiusius mažuosius, parodė vaikams, kokie draugiški, stiprūs ir ištvermingi yra šunys.

Net dvi parodos dienas pasirodymus su savo ištikimu partneriu Rakštimi – belgų aviganiu malinua – rodė šiaulietis dresūros specialistas Alfonsas Dauskurdis (dresūros mokykla „Laukinė orchidėja).

A.Dauskurdis vėl atnaujino savo programą, papildė naujais triukais.

Rakštis šokinėjo per vaikų arba trenerio laikomą lanką, sulaikė „nusikaltėlį“, ieškojo lagaminuose paslėptų daiktų, pokštavo su vaikais.

Visose veiklose ir parodomosiose programose šunys buvo pristatomi kaip protingi, juslūs gyvūnai, ištikimi bendražygiai, draugai.

St.Barausko nuotr.

Baigėme dar vieną edukacinių užsiėmimų sezoną – šiais mokslo metais aplankėme kelis šimtus vaikų Vilniaus mieste ir jo apylinkėse.

Jeigu pernai džiaugėmės edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičiais, šiemet galime pasidžiaugti kultūra ir supratimu, kuris mus lydėjo daugelyje vizitų – vis daugiau vaikų žino, kaip saugiai bendrauti su šunimi, kokie yra šunų poreikiai, kodėl net ir jauniausi šunų šeimininkai turi būti atsakingi.

Itin džiugina tai, kad mokyklose ir vasaros stovyklose sutinkame vis daugiau vaikų, kurie ne tik nebijo tiesioginio kontakto su šunimi, bet ir supranta, jog prie gyvūno nereikia pulti, o pirmiausia reikia atsiklausti suaugusio žmogaus, ar galima su juo bendrauti.

Tačiau apie saugų bendravimą su gyvūnais mes ne tik mokėme, bet ir mokėmės patys. Prisipažinsime: tapome griežtesni. Ne vieną užsiėmimą teko stabdyti pačiame „įkarštyje“ ir paprašyti šuns vedlį kartu su savo augintiniu išeiti ten, kur ramiau.

Triukšmas, dėmesio stoka, pašalinė veikla – pagrindiniai veiksniai, trukdantys šunims dalyvauti užsiėmimuose. Tai vargina ne tik užsiėmimo vedėją, edukacinis užsiėmimas tampa ne pačia maloniausia veikla šuniui. Juokaudavome: šuo neapsikentęs triukšmo pats atsidarys duris į lauką ir į klasę nebegrįš. Pastebėjome, jog vėliau šis teiginys pradėjo skambėti griežtokai, nes edukaciniai užsiėmimai ir juose galiojančios taisyklės nėra pramoga. Užtat sklandūs ir aktyvumo nestokojantys užsiėmimai išties tampa aukštos vertės pamokomis.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda dėkoja pedagogams, vaikų ugdymo įstaigų darbuotojams, tėvams, kurie šiais mokslo metais kreipėsi dėl edukacinių užsiėmimų. Džiaugiamės, jog tokio pobūdžio užsiėmimų populiarumas auga, tai reiškia, jog nesustodami judame į priekį, ir tai tik dar kartą rodo, kad vis daugiau žmonių suvokia gyvūnų gerovės svarbą.

Didžiausia padėka vis dėlto skirta šunims ir jų vedliams, be kurių edukaciniai užsiėmimai paprasčiausiai neįgyvendinami. Šunims, kurie ne tik turi geležinę kantrybę, bet ir džiaugiasi vaikų dėmesiu, o kartu su vedliais gali juos nustebinti ir pradžiuginti, atlikdami įvairiausius triukus ar tiesiog bendraudami su vaikais.

Gražios vasaros ir iki pasimatymo rugsėjį!

Post scriptum: LKD Mokymo centras vykdo edukacinius užsiėmimus tik su specialius egzaminus išlaikiusiais ir galiojančius pažymėjimus turinčiais šunimis.

Mokymo centro švietimo projektų koordinatorė Guoda Kavaliauskaitė

G. Kavaliauskaitės nuotr.

Šiais laikais apklausų būna pačių įvairiausių, bet mums įdomiausia – visuomenei naudinga veikla su šunimis. Ir tai, kas šią veiklą daro patikimą bei kokybišką.

Šį pavasarį tinklapyje www.kinologija.lt respondentų buvo klausiama: „Ar pritariate vaikų švietimui pasitelkiant šunis?“.

Šunų augintojams, organizuojantiems edukacinę bei terapinę veiklą su šunimis, toks klausimas ne tik įdomus, bet ir labai prasmingas.

Pasidomėkime, kokie buvo atsakymai.

Apklausoje dalyvavo 570 respondentų. Kad apskritai pritaria vaikų švietimui su šunimis, teigė 292 respondentai (51 proc.).

Pritaria, tačiau šuo turi būti išlaikęs specialų egzaminą, o šuns vedlys baigęs atitinkamus mokymus, sakė 232 respondentai (41 proc.).

Pritaria, jei šuo yra išlaikęs specialų egzaminą, 40 apklaustųjų (7 proc.).

Ir tik 6 asmenys (1 proc.) iš daugiau kaip pusės tūkstančio apklaustųjų vaikų švietimui pasitelkiant šunis nepritarė.

Skaičiai džiugina, ar ne? Belieka mums, šunų augintojams, būti atsakingiems ir pateisinti visuomenės lūkesčius.

Darjušo Makovskio nuotr.

Apie LKD Mokymo centro edukacinę veiklą vaikų ugdymo įstaigose: http://www.mesirsunys.lt.

Inf. paskelbta 2018 06 13

Šunų gerovės problemos yra aktualios daugelyje šalių, Lietuva taip pat ne išimtis. Todėl Lietuvos kinologų draugija (LKD) nusprendė išversti iš anglų k. ir išleisti knygą, kuri, tikėtina, skatins keisti požiūrį į gyvūnų gerovę. Leidinys gegužės 29 d. bus pristatytas LKD organizuojamoje tarptautinėje kinologinio švietimo konferencijoje Vilniuje. Pranešimą šioje konferencijoje skaitys ir Attila Marton. Su knygos autoriumi, kinologijos žurnalistu A. Marton kalbamės apie knygą, šunų gerovę ir kodėl taip sunku kažką pakeisti.

–  „Sprendimų beieškant. Esė apie gyvūnų gerovę“ – kaip vienu sakiniu apibūdintumėte šį savo kūrinį?

–  Rašydamas knygą norėjau atkreipti dėmesį į tai, ko nepastebime arba nesuprantame, ir ką darome ne taip, kad šunų gyvenimas pasikeistų.

– Ar knyga skirta tik gyvūnų gerovės organizacijoms bei jų savanoriams?

–  Ji skirta visiems! Dažnai manoma, kad sunkumai, kuriuos šunys patiria kiekvieną dieną, yra patys paprasčiausi. Bet tai netiesa. Kiekvienas mūsų, vienaip ar kitaip susijusių su šunimis, darome įtaką jų gerovei. Tai gali būti esamas arba būsimas šuns šeimininkas, dresuotojas, veisėjas arba šunis gelbėjantis asmuo. Visų išvardytų ir dar daugelio kitų žmonių veiksmai daro įtaką – gerą arba blogą – gyvūnų gerovei.

–  Ir vis dėlto, apie ką ši knyga?

–  Ji apie mums visiems puikiai žinomas problemas ir tikrąsias jų priežastis. Noriu dar kartą pabrėžti: tikrąsias priežastis.

–  Skamba taip, tarsi klaidingai suprastume gyvūnų gerovę.

– Būtent taip ir yra! Dažniausiai. Didžiausią nerimą man kelia tai, kad gyvūnų gerovės organizacijos susitelkia tik ties padariniais. Tarsi, kai skauda galvą ir jūs nuolat vartojate vaistus, nesigilindamas, dėl ko ją sopa. Problema niekur nedingsta – jūs jos nesprendžiate. Gyvūnų globai išeikvojama labai daug laiko, tačiau vėliau tenka konstatuoti: pasiekta tiek nedaug… Arba, blogiausiu atveju, išvis nieko nepasiekta.

– Tai ką daryti?

– Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, nes, rašydamas knygą, tikėjau: skaitytojas ras atsakymą, ką daryti! Juk tam ir rašomos knygos…

– Esate parengęs ne vieną aktualų kinologijos straipsnį, skaitėte pranešimus konferencijose, organizavote didžiulius kinologijos renginius – kam prireikė  dar ir  knygos?

– Sutikau ir pažinau daug gyvūnų gerovės organizacijų savanorių, šunų mylėtojų įvairiose šalyse, kurie atsidavę dirbo, kad šunų gyvenimas taptų geresnis. Deja, jie paprasčiausiai „perdegė” – puolė į neviltį, nes taip ir nepasiekė postūmio šunų gerovės srityje. Yra daugybė priežasčių, sudedamųjų dalių, nematomų gyvūnų gerovės „mechanizmų”, kuriuos reikia ne tik pamatyti, bet ir perprasti. Nepakanka vien emocijų, norint padaryti kažką gero. Jei nori padaryti kažką, kas paskatintų pokyčius, turi perprasti tikrąsias problemas. Tai būtina. Šunys yra nuostabūs gyvūnai ir jie nenusipelno tiek sunkumų, kiek patiria šiandien.

–  Dėkoajme už pokalbį.

Registruokitės į kinologinio švietimo konferenciją gegužės 28-29 d.: https://goo.gl/forms/BajxAoBrHBIsnY3y1

Lietuvos kinologų draugija

Balandžio 17 d. marijampoliečiai rinkosi į ketvirtąją „Atsakingo šeimininko akademijos paskaitą“.

Dar tik ruošiantis pradėti paskaitą pasipylė klausimai apie šuns socializaciją, elgseną.

Šunų dresūros mokyklos „Komanda“ dresuotojai Daiva ir Rolandas, tik peržengę Marijampolės savivaldybės salės slenkstį, atsakinėjo į užduotus klausimus.

Pirmieji atėję į paskaitą dalijosi savo patirtimi ir vis nedrąsiai klausinėjo, ar gerai elgiasi su savo augintiniais, ar tinkamai juos socializuoja.

Viena klausytojų, vos prasidėjus diskusijai, atsiduso: „Tik dabar supratau, kad viską dariau negerai…“

Ši paskaita visiems akademijos klausytojams buvo ypač įdomi ir reikalinga, klausimai liejosi po kiekvieno veiksmo pristatymo, virė diskusijos. Šuns socializacijos temą labai paįvairino „Komandos“ augintinė, belgų aviganė Bekė, kuri tapo mokomąja, „vaizdine“ priemone.

Atsakingi šunų šeimininkai stebėjosi, kaip šuo visas dvi valandas ramiai prabuvo patalpoje pilnoje žmonių, kaip stipriai „laikė kontaktą“ su savo šeimininke Daiva.

Bekės netrikdė nei plojimai, nei garsūs ir žaismingi Rolando pamokymai. Pasibaigus paskaitai, „studentai“ vis dar uždavinėjo klausimus – paskaita buvo ypač aktuali ir įdomi.

Balandžio 24-osios paskaita prasidėjo nuo sveikinimų. Šunų dresūros mokyklos „Komanda“ vadovas Liutauras Sinkevičius pasveikino visus su Šuns diena: „Tikiu ir žinau, kad šioje salėje susirinkę atsakingi šeimininkai, kurie augina arba ruošiasi įsigyti šunį. Džiugu, kad mes visi kuriame atsakingą bendruomenę, kad domimės kinologiniu švietimu, kad mums ne vis vien, kaip ir kokie auga mūsų šunys ir šuneliai. Mes kuriame tą bendruomenę, kuri padeda suvokti, kad atsakingas šeimininkas ir jo šuo yra ne grėsmė, o saugi, gyvūnus mylinčios šalies dalis.“

Paskutinės paskaitos tema buvo „Gyvūnų gerovė. Įstatymai ir taisyklės“ (lektoriai –  Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius bei Marijampolės gyvūnų globėjų asociacijos savanorė Nerija Šeimienė).

Buvo pristatyti savivaldybės darbai ir šunų mylėtojams svarbūs planai, papasakota apie mieste įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles. Svarstoma įrengti didelę aptvertą teritoriją, skirtą šunims vedžioti.

Savivaldybės atstovas paminėjo keletą aspektų dėl gyvūnų laikymo, aptarė taisykles.

Klausytojai įsitraukė į diskusijas dėl geresnių sąlygų kūrimo jų augintiniams mieste. Visi draugiškai sutarė, jog teiks savo pasiūlymus savivaldybei ir stengsis dalyvauti kuriant šunų gerovę mieste. M.Lelešius paragino teikti pasiūlymus, kad savivaldybė galėtų kryptingai skirti lėšas, organizuoti darbus.

Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacijos savanorė N. Šeimienė pristatė organizaciją, jos vykdomus darbus, kalbėjo apie savanorystę.

Po to įvyko iškilminga AŠA baigimo pažymėjimų teikimo ceremonija.

Šunų dresūros mokyklos „Komanda“ vadovas Liutauras juokavo, kad pažymėjimai įteikiami akademijos klausytojams, kurie išlaikė egzaminą, o jis tebuvo vienas – kantrybės egzaminas.

Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą… Ne išimtis ir „Atsakingo šeimininko akademija“. Pirmas paskaitų ciklas baigėsi. Koks jis buvo? Sprendžiant iš klausytojų gausos, iš užduotų klausimų gausybės, iš šypsenų – akademija pavyko!

Pavyko, nes atsisveikindami dalyviai klausė: „Ar dar vyks akademija mūsų mieste? Mes galėsime pakartoti kursą? Ne todėl, kad buvome nepažangūs, o todėl, kad labai patiko. Mums tikrai to trūko!“

Šie žodžiai skatina nesustoti ir tęsti pradėtus darbus. Todėl sakome: iki kitų susitikimų!

Informacija ir nuotr. – Šunų dresūros mokykla „Komanda“

„Mes esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome“, šiais Antuano de Sent-Egziuperi žodžiais VšĮ šunų dresūros mokyklos „Komanda“ vadovas Liutauras Sinkevičius pasveikino „Atsakingo šeimininko akademijos“ klausytojus.

Jis pabrėžė, kad šioje Marijampolės savivaldybės salėje susirinko atsakingi žmonės, atsakingi šeimininkai, kuriems rūpi jų augintiniai, jiems ne vis vien gyvūnų likimai.

Penkių nemokamų paskaitų ciklas prasidėjo kovo 27 d., o pirmojoje paskaitoje buvo kalbama apie vieną atsakingiausių momentų – šuns pasirinkimą.

Kaip išsirinkti tinkamiausią? Ką reikia žinoti prieš įsigyjant šunį? Kas svarbu renkantis veislinį arba neveislinį augintinį? Kur galima įsigyti šunį? Kaip paruošti namus ir kas svarbiausia pirmosiomis dienomis?

Buvo malonu, kad klausytojai aktyviai dalyvavo paskaitoje, užsimezgė diskusija, į kurią įsitraukė ir Marijampolės TDŠ klubo „Draugas“ prezidentė Neringa Sajauskaitė Juknevičienė.

Lektoriai stengėsi kuo išsamiau atsakyti į klausimus, o jų buvo nesuskaičiuojama galybė. Nei organizatoriai, nei dalyviai net nepastebėjo, kaip prabėgo net pora pirmosios paskaitos valandų.

O pasibaigus paskaitai pirmiausiA, ką teko išgirsti: „Labai laukiame kito antradienio“.

Šie žodžiai gražiai įprasmino prasidėjusį bendrą Lietuvos kinologų draugijos ir VšĮ šunų dresūros mokyklos „Komanda“ socialinį projektą.

Priminsime, kad analogiški projektai, bendradarbiaujant su vietos savivaldybėmis, vyko arba vyksta Kaune, Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Balandžio 3 d. į antrąją paskaitą „Atsakingo šeimininko akademijoje“ marijampoliečiai pradėjo rinktis gerokai anksčiau.

Liutauras Sinkevičius pasidžiaugė, kad klausytojų gretos gausėja, o garsas apie akademiją sklinda vis labiau ir pristatė paskaitos lektorę – veterinarijos klinikos „Aisneta“ veterinarijos gydytoją Valeriją Makrickienę.

Lektorės profesija jau iš anksto „sufleravo“ paskaitos temą – veterinarinė ir kasdienė šuns priežiūra.

Veterinarijos specialistė V.Makrickienė kalbėjo profesionaliai, konkrečiai, pateikė daug praktinių pavyzdžių, kad klausytojams neliktų neaiškumų.

Net nepastebėjome, kaip valandos paskaita išaugo į poros valandų šiltą, įdomią, labai vertingą diskusiją.

Marijampolės šunų mylėtojų laukia dar trys įdomios paskaitos.

Akademija savo veiklą baigs balandžio 24 d., kuomet klausytojams bus įteikti atsakingų šeimininkų pažymėjimai.

Socialinį švietimo projektą „Atsakingo šeimininko akademija“ remia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija ir didžiausias zoologijos prekių parduotuvių tinklas „Kika“.

Organizatorių informacija ir nuotr.

Balandžio 3 d. Vilniaus savivaldybėje, dalyvaujant persirengėliui – šuniui Pilkiui, buvo įteikti šunų šeimininkų pažymėjimai ir rėmėjų dovanos – išleista dar viena „Atsakingo šeimininko akademijos“ (AŠA) laida.

Išklausę 5 paskaitų ciklą būsimieji šunų šeimininkai (keli jų jau turi šunis) džiaugėsi įgiję būtiniausių žinių apie kasdienę ir veterinarinę šunų priežiūrą, mokymą, socializaciją, visavertę mitybą, laikymo taisykles ir gerovę.

AŠA klausytojos Silvijos Milašienės nuomone, prieš apsisprendžiant tapti šuns šeimininku, šias paskaitas išklausyti ne tik naudinga, bet ir būtina.

Nes to reikia, kad taptum ne šiaip šeimininku, o atsakingu šeimininku.

Vertindama įgytą naują patirtį moteris pabrėžė, jog kai kurias paskaitas mielai išklausytų ir antrą kartą, o visą akademijos kursą išklausyti rekomenduotų visiems šunų mylėtojams.

„Išskirčiau paskaitas „Šuns priežiūra“ bei „Šuns socializacija“ kaip labai įdomias, naudingas ir kurioms. Ateityje joms siūlau ilginti laiką ar dalinti į dalis per 2 dienas, nes jos labai aktualios. Kitas, trumpesnes paskaitas, siūlyčiau jungti, – kalbėjo S. Milašienė. – Apie priežiūrą ir socializaciją mums skaitė paskaitas puikiai savo sritį išmanantys specialistai. Jie ne tik įdomiai perteikė informaciją, naudodami nemažai praktinių pavyzdžių, bet ir atsakė į svarbius klausimus. Teorijos perteikimas naudojant praktinius pavyzdžius yra daug efektyvesnis informacijos perteikimo bei mokymosi būdas, nei tik sausos informacijos, skaičių, faktų išdėstymas“.

„Atsakingo šeimininko akademijos“ paskaitos jau buvo Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, šiuo metu vyksta ir Marijampolėje.

Minėtuose miestuose produktyviai bendradarbiaujama su vietos savivaldybėmis, mokymai vyksta savivaldos patalpose.

Paskaitas skaito savanoriai lektoriai, o pačią akademijos veiklą kartu su LKD Mokymo centro komanda kiekviename mieste koordinuoja savanoriai – kinologijos žinovai.

Prie edukacinės veiklos prisijungė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, zoologijos parduotuvių tinklas „Kika“.

„Švietimo projektų, o ypač gyvūnų augintinių laikymo paskaitų, Lietuvoje trūksta. Palaikau ir džiaugiuosi, kad jau keletą metų vyksta ir kaskart tobulėja „Atsakingo šeimininko akademija”. Linkiu, kad kita akademija būtų dar informatyvesnė ir skatintų dar daugiau būsimų šeimininkų galvoti apie atsakomybę“, – sakė vilnietė Marta Jankūnė.

Agatos Mulerovaitės nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus m. savivaldybėje paskaitų ciklą tęsė „Atsakingo šeimininko akademija“.

Gausiai susirinkę būsimi bei esami šunų mylėtojai klausėsi Dresūros ir laisvalaiko klubo URBAN DOG steigėjos ir trenerės Vilmos Jazukevičiūtės paskaitos apie šunų socializaciją bei auklėjimą.

Tai buvo ketvirtoji nemokamų paskaitų ciklo dalis – netrukus po Velykų, balandžio 3-iąją, Akademijos lankytojai gaus atsakingų šeimininkų pažymėjimus.

„Kokia išsami, pozityvi ir linksma paskaita! Va toks ir turi būti šeimininko užsidegimas, noras mokyti savo šunį, o tuo pačiu ir pačiam mokytis“,– po paskaitos sakė klausytojai, užvertę trenerę Vilmą pačiais įvairiausiais klausimais.

„Kiekvienam šeimininkui svarbu žinoti, kaip vystosi šuo, kokie yra šuns raidos etapai, kad kiekviename etape – pažinimo, baimių, agresijos – žinotų, kaip elgtis su augintiniu, kaip su juo susikalbėti“,– aiškino pozityvius šuns auklėjimo metodus taikanti V. Jazukevičiūtė.

Specisliatė aptarė mitus, kurie vyrauja tarp šunų augintojų, apibūdindama jų priežastis ir nuosekliai išaiškindama, kokie gali būti padariniai.

Būsimiems šunų šeimininkams ji patarė, kaip suprasti šuns kūno kalbą, kaip ją „perskaityti“ ir kaip elgtis, pastebėjus šuns siunčiamus ženklus.

Lektorė diskutavo su klausytojais ir sudėliojo esminius akcentus, kuo skiriasi šeimininkas, kuris šuniui yra bosas ir kuris – lyderis (pasirodo, boso šuo bijo, o lyderiu pasitiki ir klauso).

Trenerė dalijosi savo žiniomis bei patirtimi, kaip elgtis su šunimis įvairiose situacijose, džiaugėsi, kad būsimieji šeimininkai pirmiausia ieško informacijos, gilinasi, o tik paskui ruošiasi įsigyti šunį.

Linkėjo kiekvienam šuns šeimininkui laikytis nuoseklumo ir dažniau sakyti TAIP, tuomet nebereikės sakyti NE!

Primename, kad Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro edukacinis projektas „Atsakingo šeimininko akademija“ vyksta ne tik sostinėje, bet ir Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje.

Prie šio visuomenės poreikius atliepiančio projekto prisijungė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, zoologijos parduotuvių tinklas „Kika“.

Agatos Mulerovaitės nuotr.

Moderniųjų technologijų laikais švietimo idėjas ir erdves galima sukurti pačias įvairiausias. Tik ar visko, kas nauja, visada reikia?

O kaip jums švietimas, pasitelkiant šunis? Šunų parodoje… Gyvas ir tikras, su iš anksto paruoštomis priemonėmis ir specialų egzaminą išlaikiusiais šunimis.

Jei norėjote tai pamatyti, reikėjo kovo 2 d. užsukti į Litexpo, kur Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro stendas dūzgė kaip pradinė mokykla arba kaip darželis. Žiūrint, kam tuo metu vyko pamokos…

„Educado“: į svečius ėjome mokytis

Į šunų parodą – į svečius – ėjome mokytis, kaip didelę baimę paversti mažu nejaukumu, o gal net džiaugsmingu atradimu; kaip tapti geru šuns šeimininku ir suprasti šuns elgesį, – štai tokius įspūdžius po užsiėmimo šunų parodoje buvo galima aptikti „Educado“ socialinėje paskyroje.

Vaikus į užsiėmimą atvežusios „Educado“ vadovės Astos Valatkaitės nuomone, vaikai turi mokytis gyvūnus vertinti ne kaip žaislus, o kaip gyvas, jaučiančias būtybes: „Tokia edukacija naudinga daugeliu aspektų. Nauda ir vaikų elgesio korekcijai, ir gyvūnų baimei įveikti, jau nekalbant apie tai, kad  sužinoma daug naujų dalykų. Juk kai kurie vaikai namie neturi galimybių bendrauti su gyvūnais“.

Pasak Astos, edukacija kitokioje, naujoje erdvėje, visada naudinga: „Mes su vaikais einame daug kur, bet visada iš anksto aptariame, kas ten bus, kaip elgsimės“.

Užsiėmimą darželinukams vedė Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė. Vaikai minė terapinio šuns, Labradoro retriverės Amber mįsles, taip sužinojo jos vardą, amžių. „Ar tavo vardas tikrai Amber?“ – šuns paklausė viena mergaitė. Amber užtikrintai linksėjo galvą, o vaikai vienas per kitą džiaugsmingai šaukė: „Taip! Taip!“.

Ką jaučia šuo? Kada jis būna liūdnas? Kas šuniui svarbu? Mažieji aktyviai dalijosi savo nuomone, ir buvo smagu vaikų atsakymuose nekart išgirsti svarbų žodį – meilė.

Ar šuns nosis tikrai šlapia? Ar jis taip gerai uodžia ir girdi? Vaikams buvo svarbu ne tik apie tai išgirsti, bet ir įsitikinti – juk šitaip ateina tikrasis pažinimas. Mankšta su šunimi, neįprasti šuns daiktai, o kai kam – pirmasis prisilietimas prie tikro, didelio, tokio švelnaus šuns. Ir ta vaikiška nuostaba: jis toks didelis, bet toks geras…

„Genys“: tai gali būti ateities pamokos

Vilniaus Genio progimnazijos 4 A klasės mokytojos metodininkės Giedrės Naruševičiūtės nuomone, žinios svarbu, bet dar svarbiau, kad gyvūnai grąžintų vaikus prie jausmų: „Užsiėmimuose su šunimis vaikai supranta ir pajunta, kad gyvybė yra nepaprastai svarbi. Jie ne tik daugiau sužino apie gyvūnus, bet yra mokomi pagarbiai su jais bendrauti, kai tuo tarpu vien kompiuteriniai žaidimai kartais gali privesti vaikus prie pavojingų dalykų“.

Gerai, kad pagarba ir meilė gyvūnams „Genio“ progimnazijos mokiniams ir mokytojams nesvetima – kiekvieną pavasarį čia organizuojama gyvūnų diena, vaikai gali atsivesti savo augintinius. Šioje progimnazijoje ne kartą svečiavosi ir LKD Mokymo centro komanda su šunimis.

Tačiau čia, parodoje, kur šimtai žmonių ir šunų, vaikai pajuto dar atsakingesnį požiūrį į gyvūnus.

Pasibaigus užsiėmimui, mokytoja sakė, kad Švietimo ministerija turėtų atkreipti dėmesį į tokį ugdymą. Ir ne vien dėl kitokios užsiėmimo formos, bet ir dėl turinio.

Šunų parodos aplinka yra ideali vaikams, ir ji gali pasitarnauti vaikų socializacijai: vaikai mokosi bendrauti su kitais žmonėmis, mokosi bendrauti tarpusavyje ir mokosi bendrauti su gyvūnais.

Daug įspūdžių parodoje patyrė ir darželio „Vaikystės sodas“ vaikučiai – juo labiau, kad užsiėmimą vedė jų mokytoja, kinologijos savanorė Dovilė Masalskaitė. Auksaspalvį retriverį Gongą užsiėmimams paruošė vedlė Veslava Citovič-Rul, Labradoro retriverę Amber – Karina Granat.

Mokymo centras: atėjo laikas naujam terminui

Užsiėmimus vaikams vedė Daiva Kvedarienė, jos nuomone, kartais sunku įvardyti užsiėmimo su gyvūnais formą.

Gal todėl žmonės painiojasi ir vadina tokius užsiėmimus kaniterapija.

O kas tai? Ateities pamokos su šunimis? Susitikimai su gyvūnais? Gero elgesio pratybos? Pramogos vaikams? O gal – viskas „viename“?

Galbūt išties atėjo laikas kurti naują terminą ir aiškiai apibrėžti švietimą, pasitelkiant specialiai tam paruoštus gyvūnus?

Užsiėmimuose su šunimis ir šįkart nebuvo vienadienių niekučių, užtat buvo daug gero turinio, įdomių, vaikams patikusių užduočių, linksmų sprendimų. Vaikai galėjo pasinerti į visiškai kitokį, daugeliui naują, pasaulį.

Pasaulį, kuriame juos pasitiko pats socialiausias gyvūnas – šuo.

Post scriptum: užsiėmimuose su vaikais dalyvavę šunys Amber ir Gongas yra išlaikę Kaniterapijos asociacijos egzaminus ir yra šios visuomeninės organizacijos šunų registre.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Vasario 16-ąją sukanka 100 metų, kai Vilniuje buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.

Lietuvos Nepriklausomybės akto vienas signatarų – tautinio atgimimo Tėvas daktaras Jonas Basanavičius.

Tautos patriarchas Jonas Basanavičius buvo mokslininkas, gydytojas, laikraščio „Aušra“ redaktorius, Lietuvių mokslo draugijos įkūrimo iniciatorius, tautosakininkas ir… tikras šunų mylėtojas!

Prieš porą metų Lietuvos kinologų draugija kartu su leidykla „Dirva“, padedant kolekcininkui Vyčiui Ramanauskui, išleido retro kalendorių, kurio viršelį puošė signataro J.Basanavičiaus ir jo augintinio portretas.

Paveiksluota Bulgarijoje 1890 metais.

https://archyvas.kinologija.lt/?p=32730

http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/j-basanaviciaus-draugas-ir-sargas-734841

Esamiems ir būsimiems šunų mylėtojams šie metai prasideda puikiai! Lietuvos kinologų draugijos edukacinis projektas „Atsakingo šeimininko akademija“ (AŠA) „atidaro“ filialus Kauno bei Panevėžio savivaldybėse – nuo sausio 30 d. Panevėžyje ir nuo sausio 25 d. Kaune prasideda paskaitų ciklai.

Išduosime paslaptį – parengiamieji AŠA darbai jau vyksta ir Šiauliuose, tariamasi ir kituose Lietuvos miestuose.

Tiems, kas negirdėjo apie ne pirmus metus Vilniuje veikiančią AŠA, priminsime, kad tai penkių nemokamų paskaitų ciklas atsakingiems šunų augintojams. Visiems, kas jaučia pareigą rūpintis šunų gerove.

„Dialogas su šunų augintojais būtinas, – sako LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė. –  Prieš keletą metų startavome Vilniaus savivaldybėje, o dabar jau galime džiaugtis plėtra. Ir tuo, kaip visuomenė vertina šį projektą. „Augame“ ne vien geografiniu požiūriu, daugėja ir norinčiųjų lankyti paskaitas. Štai išankstinė registracija Panevėžyje užsipildė per 3 dienas. Esame dėkingi su mumis bendradarbiaujančioms valstybinėms įstaigoms, veterinarijos gydytojams, šunų elgsenos specialistams, zoologijos verslo žmonėms, skaitantiems paskaitas savanorystės pagrindais – visiems, kurių dėka užsimezgė „kinologijos dialogas“.

Taigi, prie šio savanoriško, visuomenės poreikius atliepiančio projekto prisijungė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, zoologijos parduotuvių tinklas „Kika“.

Vienas svarbiausių partnerių, be abejo, savivaldybės, būtent jų patalpose vyko bei vyks paskaitos esamiems ir būsimiems šunų mylėtojams.

Visa informacija, registracija skelbiama www.kinologija.lt svetainėje bei socialinėje paskyroje.

Kaune AŠA paskaitas kuruos Šunų dresūros ir sporto centras „Nasrai“ (koordinatorė Erna Valčiukienė), Panevėžyje – šunų dresūros mokykla „Bestas“ (koordinatorė Rugilė Masiulevičienė).

Registracija į paskaitas Penvėžyje jau baigta.

REGISTRACIJA į paskaitas KAUNE JAU BAIGTA. Atsiprašome, vietų daugiau nebėra.

Nauja AŠA grupė Vilniuje bus registruojama nuo kovo mėn. Sekite mūsų informaciją!

Jei dėl AŠA jums kilo klausimų arba turite idėjų – susisiekite su projekto vadove Auguste Daukšiene lkd.auguste@gmail.com.

2018 01 17

Vilnius, Kaunas, netrukus Panevėžys ir Šiauliai – tai miestai, kuriuose gyvena atsakingi šunų šeimininkai.

Daug dėmesio sulaukusi „Atsakingo šeimininko akademija” (AŠA) sausio 25-osios vakare startavo laikinojoje sostinėje, Kauno miesto savivaldybėje.

Į pirmąją paskaitą čia atvyko 64 šunų mylėtojai.

„Atsakingo šeimininko akademija“, Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva prieš trejus metus prasidėjusi Vilniuje, šiandien džiaugiasi ne tik pagausėjusiais projekto partneriais, bet ir geografine plėtra, savanoriais lektoriais ir gyvūnų gerovei neabejingais šunų mylėtojais.

„Atsakingas šeimininkas – tai ne tik mylintis savo augintinį, bet ir suprantantis šuns poreikius. Jūs esate ir būsite tie, kurie formuosite visuomenės požiūrį į šunis. Savo pavyzdžiu rodysite, kad šuo yra žmogaus draugas. Dėkojame Kauno miesto savivaldybei, kuri rūpinasi miestiečiais, suteikdama galimybę įgyti žinių tiems, kurie nori atsakingai auginti  gyvūnus,– skelbdama AŠA pradžią Kaune, sakė projekto koordinatorė Augustė Daukšienė.

Kaune AŠA paskaitas kuruoja Šunų dresūros ir sporto centro „Nasrai“ dresuotoja, kinologijos savanorė Erna Valčiukienė.

Pirmojoje – šuns pasirinkimo paskaitoje ji pažėrė gerų patarimų, kurie ir auginantiems šunis buvo įdomūs, naudingi.

„Šuns atsiradimas šeimoje yra ne vieno žmogaus sprendimas, – kinologine patirtimi dalijosi lektorė. – Svarbi kiekvieno šeimos nario nuomonė, nes šuo gyvens bent jau ateinančius 10 metų drauge su jumis, kartais net pakeis jūsų gyvenimus. Nepasirengusiems turėti augintinį jis gali tapti ne džiaugsmu, o didžiule našta“, – Erna Valčiukienė akcentavo atsakingo pasirinkimo svarbą.

Ji sakė, kad labai svarbu įvertinti ir savo finansines galimybes, nes pasitaiko atvejų, kai veterinarijos procedūros kaina tampa sprendimu atsisakyti šuns…Šunų elgsenos žinovė griovė mitus, jog kalytė per savo gyvenimą turi susilaukti bent vienos vados, o ar pavyks būsimiesiems šuniukams rasti šeimininkus, šeimininkai dažniausia net nesvarsto.

„Žmonių įsitikinimas, kad taip diktuoja gamtos dėsniai, kad tai kalytės motinystės džiaugsmas – netiesa!, – šypsojosi lektorė. – Kalytei nėštumas džiugių emocijų nesuteikia, nes dažniausiai šunelių būna daug, jau po poros savaičių jie vargina gyvūną“, – kalbėjo Erna Valčiukienė.

Kas svarbu, renkantis veislinį šunį; ką vadiname hibridiniais šunimis; ar skiepų pasas „atspindi“ šuniuko kilmę; kaip elgtis, pasiėmus šunį iš prieglaudos; kodėl veisiamiems šunims atliekami sveikatos tyrimai – buvo apžvelgta daug svarbių temų.

Vienas paskaitos klausytojų – Artūras sakė, kad jau turi šunį, tačiau šuns nori dukra, su kuria kartu ir atėjo į paskaitą.

Vyriškis šypsodamasis rodė „prikonspektuotus“ du lapus. Atviravo, jog daug kas buvo žinoma, tačiau pasikartoti ir prisiminti tai, kas užmiršta, buvo naudinga.

Paskaitos pabaigoje, kaip buvo ir kitose AŠA paskaitose Vilniuje, prie lektorės išsirikiavo norinčių pasikonsultuoti eilė.

Priminsime, kad prie AŠA projekto prisijungė ne tik Vilniaus, Kauno ir Panevėžio savivaldybės, bet ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, zoologijos parduotuvių tinklas „Kika“.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Kai atsakomybę nuo mažens diegiame savo atžaloms, kai jaunimo vertybines nuostatas pirmiausia formuoja šeima, tuomet švietimas apie gyvūnų gerovę ir žmogaus atsakomybę tampa daug prasmingesnis… Ką apie tai mano Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda, neseniai išleidusi trečiąją „Atsakingo šeimininko akademijos“ laidą?

„Atsakingo šeimininko akademija“, AŠA

„Kai prieš porą metų Lietuvos kinologų draugijai kilo idėja pradėti nemokamų paskaitų ciklą būsimiems šunų šeimininkams, besvarstant, apie ką būtinai reikėtų kalbėti, paaiškėjo, kad į kelias paskaitas visko nesutalpinsime. Taip gimė penkių paskaitų ciklas. Po to – patyrusių specialistų paieškos. Ir galiausiai išsirutuliojo idėja pavadinti švietimo projektą „Atsakingo šeimininko akademija“, – apie projekto pradžią pasakoja Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė.

Kaip jau supratote, tai originalus, nedaug kur sutinkamas visuomenės švietimas, tačiau vien AŠA Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro veikla nesiriboja.

Tai ir ugdomieji susitikimai su specialų egzaminą išlaikiusiais šunimis vaikų darželiuose. Edukaciniai užsiėmimai vaikams mokyklose ir vasaros stovyklose – sukurta speciali Beno ir Skipio programa. Paskaitos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose. Mokymai, kaip saugiai elgtis su šunimis, specialistų grupėms, jau nekalbant apie būsimų ir esamų šunų veisėjų mokymus (privalomoji keturių paskaitų programa).

Gyvūnams draugišką šalį kurianti nauja karta

„Atstovauju kartai, kuri, manau, atspindi besikeičiantį visuomenės požiūrį į naminius gyvūnus augintinius, – įsitikinusi LKD projektų vadovė Augustė Daukšienė. – Kad gyvūnų gerovės reikalai pagerėtų, kad žmonės taptų atsakingesni, savaime niekas nesidaro. O ir įsišaknijusio  požiūrio nepakeisi per vieną dieną, tačiau žmonėms tikrai tai rūpi. Štai Vilniuje paskelbus dalyvių registraciją į AŠA, ji užsipildė per porą dienų“.

Projekto koordinatorės A.Daukšienės nuomone, naujoji karta jau kitaip vertina naminius gyvūnus augintinius: mažiau vartotojiškumo, daugiau atsakomybės.

Būsimieji ir esami šunų šeimininkai, nieko neraginami, pasirinko „Akademiją“. Ir net šiek tiek keista, ar, prasidėjus darganai ir rudens tamsai, per sostinės spūstis brautis link savivaldybės ir 5 vakarus klausytis apie šuns pasirinkimą, priežiūrą, mitybą, socializaciją ir gyvūnų gerovę (pagrindinės mokymų temos) taip paprasta? Ar ne smagiau įsijungti televizorių ir šiltuose namuose pasižiūrėti vakaro šou?

Tačiau šiemet daugiau kaip šimtas žmonių pasirinko AŠA ir  praleido paskaitose po keletą valandų. Pildė anketas, vertino paskaitų turinį.

„Galvojau, kad apie šunis daug žinau. Pasirodė, kad nelabai… Teorinės žinios labai pravers, o praktinių dar įgysime lankydamiesi pas šunų elgsenos specialistus. Jau dvi savaitės kaip turime baltąjį šveicarų aviganį. Sesers veislyne gimė šuniukų, džiaugiamės, kad vienas atiteko mums. Bet prieš parsigabendami augintinį į savo namus, kartu su sūnumis registravomės į „Atsakingo šeimininko akademiją“, – po AŠA pažymėjimų įteikimo, televizijos žurnalistų kalbinamas, šypsojosi Tadas Kastanauskas. Paskaitas jaunasis tėtis lankė kartu su sūnumis, kuriems taip pat rūpi, kokioje aplinkoje ir kaip gyvens jų naujasis augintinis.

Savanorystė gimsta iš meilės ir atsakomybės

Lėšų jūsų paskaitoms skyrė savivaldybė ar privatūs rėmėjai? – teko išgirsti tokį žurnalistės klausimą. Ne. Lėšų neskyrė niekas, išskyrus nevyriausybinę organizaciją, Lietuvos kinologų draugiją. Lektoriai taip pat skaitė paskaitas savanoriškai.

Bet šioje vietoje labai norėtųsi kalbėti apie savanorystę. Štai viena klausytojų – Neringa Vanjūtė pasisiūlė surinkti medžiagą apie gyvūnų gabenimą viešuoju transportu Lietuvoje ir užsienyje. Jos surinkti duomenys jau publikuoti. Mergina planuoja dar keletą vertingų tyrimų.

Gyvūnams neabejingi savanoriai – įvairiausio išsilavinimo, amžiaus, siūlantys veiklas, artimas jų aplinkai bei poreikiams. Ir tai puikiausias grįžtamasis ryšys!

AŠA paskaitų ar užsiėmimų mokyklose dalyviai vėliau tampa kinologijos savanoriais, padeda organizuoti viešus renginius – visuotinę Šuns dieną (balandžio 24-oji), gyvūnų globos šventę Vilniuje prie Baltojo tilto ir kt. renginius.

„Savanoriai mums padeda kurti veikiančią sistemą, – atkreipia dėmesį D.Kvedarienė. – Iš jų greičiau sužinome apie visuomenės poreikius, iš jų semiamės kūrybiškumo. Lapkričio 15 dieną Vilniuje išleista trečioji AŠA laida. Savanorių padedami, po Naujųjų startuosime Panevėžyje ir Kaune. Džiugu, kad šių miestų savivaldybės taip pat kaip Vilnius skyrė patalpas paskaitoms. Šiuose miestuose savanoriškais pagrindais AŠA organizuos patyrę šunų elgsenos specialistai. Kaune – šunų dresūros ir sporto centras „Nasrai“, Panevėžyje – dresūros mokykla „Bestas“. Mes jiems padėsime metodine medžiaga, patarsime dėl lektorių. Prie mūsų veiklos prisijungė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, zoologijos parduotuvių tinklas „Kika“.

Negyventi vien šia diena

Padėtis, nors ir lėtai, bet keičiasi į gerąją pusę, ir būtent švietimas greičiau nei kas nors kita daro įtaką gyvūnų gerovei.

„Visuomenės švietimas yra viena svarbiausių Lietuvos kinologų draugijos veiklos sričių, – sako LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė – Dažnai manoma, kad mums rūpi tik šunų parodos ir veisimas. Taip, mums tai svarbu, nes turime stiprinti profesionaliąją kinologiją, bet taip pat svarbu, koks bus visuomenės požiūris į šunis ir gyvūnų gerovę“.

Tačiau kaip kalbėti būsimiems ir esamiems šunų šeimininkams? Ką jiems akcentuoti? Ir, apskritai, ar jie vadovausis gautomis žiniomis?

AŠA paskaitose dažnai buvo galima išgirsti: svarbu ne tik tai, koks turiu būti šeimininkas, bet ir koks turi būti mano šuo, kad bendruomenė jį priimtų, kad jis nekeltų nepatogumų aplinkiniams. Kinologinio švietimo turinys labai platus, o diskusijos audringos….

Apie kinologinio švietimo turinį ir svarbą ne kartą diskutuota ir tarptautinėse konferencijose.

Lietuvos kinologų draugija savo lėšomis jau du kartus organizavo tarptautines kinologinio švietimo konferencijas Vilniuje.

Kitąmet, kovo mėnesį, taip pat suplanuota gyvūnų gerovės apvaliojo stalo diskusija, o gegužę – tarptautinė švietimo konferencija.

Savo jėgomis jau išversta ir spaudai rengiama kinologijos žurnalisto Attilos Marton knyga apie gyvūnų gerovę.

„Negyvenam vien šia diena, – patikina D.Kvedarienė. – Juk vien šios dienos švietimo rezultatų neišmatuosi, jie ne taip greit matyti. Vienas rezultatų, kuris asmeniškai mane džiugina, yra tai, kad žmonės į paskaitas ateina šeimomis, atsakomybę nuo mažens diegia savo atžaloms. Vertybines nuostatas jauniems žmonėms pirmiausia formuoja šeima, tačiau aplinka, šiuo atveju švietimas, jas tik sustiprina. AŠA projektas auga ir geografiniu požiūriu, ir klausytojų gausa. Taip pat ir norinčiųjų prisidėti – skaityti paskaitas. Todėl esame dėkingi su mumis bendradarbiaujančioms valstybinėms įstaigoms, veterinarijos gydytojams, šunų elgsenos specialistams, zoologijos verslo žmonėms – visiems bendraminčiams, su kuriais  kuriame gyvūnus mylinčią šalį“.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

2017 11 17

Spalio 25 dieną „Atsakingo šeimininko akademijos“ klausytojai dalyvavo trečiojoje paskaitoje, skirtoje šunų mitybai aptarti.

Paskaitą skaitė Kamilė Ausmanė ir Paulius Ausmanas (Kika group ir UAB „Akvatera“).

„Tai buvo dar vienas prasmingas trečiadienio vakaras, kurio metu susipažinome su mūsų augintinių mitybos ypatumais,– sakė Akademijos lankytoja Gintarė Čepokaitė. – Klausydamasi paskaitos džiaugiausi, kad jau turime specialistų, galinčių ir sugebančių pasidalyti savo žiniomis ir padėti mums, pradedantiesiems, pasirūpinti savo augintiniais. Laukiu ir kitos paskaitos apie šunų elgseną, auklėjimą. Su kiekviena paskaita galima vis labiau įsitikinu, kad išmintingas šeimininkas lygu laimingas, gerai besijaučiantis augintinis“.

Paskaitoje apie mitybą nemažai diskutuota, ką vadinti visaverte, sveika, subalansuota šunų mityba. Kodėl, pasirenkant ėdalą, būtina atsižvelgti į augintinio amžių, veislę, fizinį aktyvumą, kailio tipą ir kitus svarbius dalykus. Kokios energinės vertės ėdalas geriausias jauniems šunims ir kokios – senyvo amžiaus augintiniams. Kiek ir kokių pagrindinių maistinių medžiagų turi būti šuns ėdale.

„Nėra universalaus ėdalo, kuris tiktų visiems šunims ir atitiktų visų šunų veislių poreikius, todėl reikia atidžiai rinktis, norint savo augintinius šerti kokybiškai ir garantuoti jiems sveiką, ilgą gyvenimą“,– pabrėžė lektorius Paulius Ausmanas.

Mokymai „Atsakingo šeimininko akademijoje“ prasidėjo spalio 11 d., baigsis lapkričio 15-ąją, kai, išklausiusiems visas penkias ciklo paskaitas, bus įteikti pažymėjimai.

Projektui pritaria Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija.

Paskaitas remia didžiausias gyvūnų prekių parduotuvių tinklas Lietuvoje „Kika“.

Agatos Mulerovaitės nuotr.

Kasdienė ir veterinarinė šuns priežiūra – apie tai kalbėta spalio 18-osios paskaitoje.

„Atsakingo šuns šeimininko akademija“, bendras LKD Mokymo centro ir Vilniaus savivaldybės socialinis projektas, vėl sukvietė gausų būrį gyvūnų mylėtojų, ir ši, antroji, paskaita baigėsi klausytojų plojimais.

Niekas nesistebėjo ir neprieštaravo, kad vietoj planuotos valandos, paskaita užtruko dvi valandas.

Šunų mylėtojai turėjo daug klausimų, diskutavo su lektoriumi.

„Turėtume pamiršti liaudies posakį „Šuo išsilaižys žaizdas pats“. Ne, neišsilaižys! Ir taip tikrai nebūna“,– juokavo paskaitos lektorius, veterinarijos gydytojas Jonas Mingaila.

Aira Tumėnaitė prisipažino, jog paskaita apie augintinio priežiūrą pranoko jos lūkesčius: „Nepaisant, kad su šunimis augau visą gyvenimą ir turiu sukaupusi nemažai žinių, praktiniai veterinarijos gydytojo patarimai buvo tikrai vertingi. Manau, tokią paskaitą verta išklausyti tiek planuojančiam įsigyti, tiek patyrusiam gyvūnų augintojui. Jei nori būti atsakingas šuns augintojas, išgirsti kompetentingą nuomonę labai svarbu“.

Paskaitoje buvo kalbama apie būtinuosius skiepus, kailio, odos, ausų, dantų higieną bei priežiūrą. Klausytojai sulaukė patarimų, kaip elgtis, šuniui netikėtai patyrus traumą, susirgus, kaip prižiūrėti, kad jis būtų sveikas, žvalus.

„Man patiko, kad koncentruotai ir aiškiai buvo pasakyta apie svarbiausias šunų sveikatos problemas ir kaip jas atpažinti, kas aktualu pradedančiajam ir būsimam šeimininkui. Iš užduotų klausimų sprendžiant, net turintys šunis kai kurių dalykų nežino, ir tai buvo tikrai naudinga“,– paklausta apie paskaitos aktualumą, sakė Neringa Vanjūnė.

„Atsakingo šuns šeimininko akademijos“ projektui pritaria Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija.

Paskaitas remia didžiausias gyvūnų prekių parduotuvių tinklas Lietuvoje „Kika“.

Agatos Mulerovaitės nuotr.

„Atsakingo šeimininko akademijos“ įžanginėje paskaitoje „Šuns pasirinkimas“ jau pačioje pradžioje nuskambėjo svarbi mintis.

„Ne  mažas šuniukas renkasi ir sprendžia, kad nori būti su jumis, o jūs renkatės šunį. Ne savaitei ar mėnesiui, o dešimčiai ar daugiau metų. Visam šuns gyvenimuiׅ“, – spalio 11 dieną vykusioje paskaitoje kalbėjo lektorė Aistė Matiukaitė, čekoslovakų vilkšunių veisėja, šunų parodų asistentė.

Lektorė kalbėjo apie klaidingus ir teisingus augintinio pasirinkimus, griovė vis dar pasitaikančius mitus (kalytės yra ramesnės, neveisliniai šunys yra sveikesni) ir vis pabrėžė gyvūnų augintojų atsakomybę.

„Taip, šuns pasirinkimas reiškia atsakomybę, todėl jau antri metai svarstome, kokį šunį įsigyti, – sakė su devynerių metų sūnumi Mariumi į paskaitas užsiregistravusi vilnietė Jurgita. – Nusprendėme išklausyti visą paskaitų ciklą, įgyti daugiau teorinių žinių. Šeimoje yra šunų kailiui alergiškas žmogus, norime daugiau sužinoti, kokie šunys nesukelia alergijos, tariamės visa šeima ir galbūt rinksimės pudelį“.

Bemaž 50 klausytojų susidomėję klausėsi apie šuns pasirinkimą. Ir  nors kai kurie jau yra įsigiję šunį, tačiau sakė, jog tai gera proga pasitikrinti savo pasirinkimą.

„Norime, kad Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro šūkis „Kurkime gyvūnus mylinčią šalį“, kaip kartais pasitaiko, neliktų vien popierinis šūkis, – apie paskaitų ciklą kalbėjo LKD projektų vadovė Augustė Daukšienė. – Viskas prasidėjo nuo savivaldybės ir Lietuvos kinologų draugijos žodinio susitarimo rengti nemokamas paskaitas visuomenei. O šiemet prie mūsų projekto prisijungė dar dvi institucijos – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija. Džiaugiamės tokiu bendradarbiavimu, tai rodo augantį pasitikėjimą mūsų projektu“.

Paskelbus išankstinę elektroninę registraciją į „Atsakingo šeimininko akademiją“ (AŠA), per dvi dienas į penkių paskaitų ciklą užsiregistravo daugiau kaip 60 klausytojų.

Norinčiųjų buvo daugiau, bet Vilniaus  Jaunimo informacijos centro salė tik tiek tesutalpina.

Mokymų organizatoriai pažadėjo, kad paskaitų ciklas bus kartojamas pavasarį.

Smagu, kad šis visuomeninės organizacijos – Lietuvos kinologų draugijos, valstybinių institucijų bei visuomenės bendradarbiavimas sulaukė gerų atsiliepimų, planuojama, kad Akademijos „filialai“ atsiras ir kituose Lietuvos miestuose.

Tai dar kartą patvirtina tiesą, kad ne baudos, vienkartinės triukšmingos akcijos, o švietimas gali pagerinti gyvūnų augintinių padėtį, didinti visuomenės atsakomybę.

Paskaitas remia didžiausias gyvūnų prekių parduotuvių tinklas Lietuvoje „Kika“.

Agatos Mulerovaitės nuotr.

Pradėkime nuo klausimo, ką vadiname kinologiniu švietimu? Tai visuomenės supažindinimas su šunų prigimtimi, poreikiais, priežiūra, ugdymu, gerovės standartais. Toks apibrėžimas, žinoma, nėra išsamus, bet mums svarbi pati kinologinio švietimo idėja. Svarbu išsiaiškinti, kam ir kodėl to reikia.

Ir iškart dar vienas klausimas: gal teko girdėti, kas dar, be Lietuvos kinologų draugijos (LKD), kinologiniam švietimui skiria lėšų, žmogiškųjų resursų, kuria programas, o vaikus supažindinti su saugiu elgesiu ir gyvūnų gerove pradeda jau mokyklose, vasaros stovyklose, bibliotekose. Organizuoja tarptautines švietimo konferencijas. Rengia straipsnius. Dalyvauja bendruomenių renginiuose?

Labai gaila – tokių entuziastų nėra daug…

Tačiau smagu, kad kinologinio švietimo idėją palaiko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija.

„Kinologinį švietimą suprantame kaip būtinybę, – pabrėžia LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė. – Nes gyvūno šeimininko atsakomybė prasideda ne tada, kai mažą šuniuką parsiveži į savo namus, o tada, kai gimsta noras laikyti naminį gyvūną augintinį. Todėl prieš keletą metų pradėdami nemokamų paskaitų ciklą visuomenei „Atsakingo šeimininko akademija“,  kinologinio švietimo moto pasirinkome sąvoką atsakomybė“.

Iš anksto pasiruošti laikyti augintinį reikia todėl, kad bet kokio naminio augintinio atveju svarbiausia – gyvūno gerovė. O be gerovės neįmanomi ir tolesni žingsniai, jeigu išties norime gyventi gyvūnus mylinčioje, saugioje gyvūnams šalyje.

Kinologinio švietimo programų kūrėjai sako, kad jiems svarbu padėti gyvūnui pritapti žmonių bendruomenėje (juk šuo –  socialiausias gyvūnas augintinis), ir todėl reikia pačią bendruomenę paruošti, kad atsakingai auklėjamas ir prižiūrimas gyvūnas teiktų džiaugsmą ir netaptų našta.

„Akademijos“ klausytojai rinksis trečiadieniais nuo spalio 11 dienos ir, išklausę 5 paskaitas, lapkričio viduryje gaus „Atsakingo šeimininko“ pažymėjimus. Paskaitas skaitys patyrę savo sričių specialistai.

Jie kalbės apie šuns pasirinkimą, priežiūrą, mitybą, socializaciją ir gerovę. Taip pat bus apžvelgti įstatymai ir taisyklės, kurių turi laikytis gyvūnų laikytojai.

Be abejo, moderniųjų technologijų laikais nesunku susirasti informacijos ar padiskutuoti apie gyvūnus socialiniuose tinkluose, tačiau vis dėlto gyvas žodis, specialistų komentarai ir atsakymai į rūpimus klausimus yra kas kita.

„Šunų augintojai gaus tik pagrindus, bet ant jų galės kurti „gerovės rūmus“ savo augintiniams“, – sako LKD projektų vadovė Augustė Daukšienė.

LKD Mokymo centro komanda, penktus metus vykdanti švietimo projektus, įsitikino, kad šviečiant, o ne didinant baudas, organizuojant reidus bei taikant kitokias sankcijas, stiprėja gyvūnų laikytojų atsakomybė.

„Gyvūnų savininkų atsakomybė, meilė gyvūnams augintiniams stiprėja įgijus žinių, gebant juos suprasti, o ne susimokėjus baudą“, – šypsosi A.Daukšienė.

Belieka palinkėti, kad LKD Mokymo centro ir sostinės savivaldybės kinologinio švietimo idėja užsikrėstų ir kiti miestai bei visuomeninės organizacijos.

Ir visai nesvarbu, kokią švietimo formą jie pasirinks – susitikimą vaikų ugdymo įstaigoje, paskaitą ar pramoginį renginį.

Svarbu perteikti savo žinias bei patirtį ir visiems drauge kurti gyvūnus mylinčią šalį.

Dėmesio: registracija į paskaitas jau baigta.

LKD Mokymo centras

Pradėkime nuo kasdien žiniasklaidoje mirgančių vaizdų: mažas vaikas, stipriai spaudžiantis glėbyje šunį… Kaip miela, pasakysite jūs. Ar tikrai? Ar mielas vaizdelis neturi kitos medalio pusės?..

Kasmet pasaulyje nuo šunų įkandimų nukenčia apie 4,5 milijono žmonių – tokia yra www.cdc.gov statistika. Dauguma nukentėjusiųjų buvo vaikai iki 10 metų.

Taip pat visiems puikiai žinomi faktai, jog dažniausiai įkanda ne kažkokie svetimi, o šeimos arba šeimai artimos aplinkos šunys. Ir paprastai tai įvyksta vaikų vasaros atostogų metu.

Įkandimai į veidą arba kaklo sritį dažniausi – natūralu, juk tokio amžiaus vaikų ūgis maždaug ties šuns nasrais. Ir, kai atsitinka nelaimė, kaltas būna kas? Na, populiariausią atsakymą jūs tikrai žinote.

Tai ką daryti ir, apskritai, ar kas nors daroma, paklausite jūs. Taip, daroma, bet reikia dar didesnių mūsų visų pastangų.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras sukūrė specialų projektą „Benas ir Skipis skuba pas vaikus“, kur vaikams priimtina forma vaikiški personažai – berniukas Benas ir šuniukas Skipis – aiškina, kaip saugiai bendrauti su gyvūnais, kokie yra šunų poreikiai, elgsena, ką reiškia gyvūnų gerovė.

Šią programą Mokymo centro mobilioji komanda su specialius testus išlaikiusiais šunimis realizuoja daugiausia Vilniaus ir jo apylinkių vaikų ugdymo įstaigose. Daug užsiėmimų pravesta vaikų vasaros stovyklose, bendruomenių šventėse.

Puiku, bet ar to pakanka, ar tai veikia? Tai tikrai veikia ir tą patį patvirtina pasaulinė praktika.

Štai pasaulyje gerai žinoma šveicariška „Prevent-A-Bite“ programa, kuomet pradinėse klasėse vedamos trumpos pamokėlės apie saugų elgesį su šunimis.

Ir iškart įdomioji statistika – tik 9 proc. šias pamokėles lankiusių vaikų vėliau pateko į nemalonius incidentus su šunimis.

Lietuvoje tokios statistikos neturime, tačiau iš mokytojų ir vaikų tėvų atsiliepimų žinome, kad toks švietimas labai reikalingas ir naudingas ne tik vaikams, bet ir šeimoms. O jeigu šeimoms, tai ir visai bendruomenei, ar ne?

Palyginimui ir vėl „Prevent-A-Bite“ skaičiai: 79 proc. tokio pat amžiaus vaikų, kuriems mokykloje niekas nevedė saugaus elgesio su šunimis pamokų, nukentėjo nuo šunų.

Ir dar, „Be Aware, Responsible and Kind“ tyrimas, atliktas JAV, aprėpė 500 vaikų (6-9 m. amžiaus).

Su šiais vaikais buvo skaitytos knygutės, žiūrėti filmukai, žaisti teminiai žaidimai apie saugų bendravimą su naminiais gyvūnais augintiniais, ir jie taip pat puikiai žinojo tinkamo elgesio su šunimis taisykles, nors su tikrais šunimis užsiėmimų metu neturėjo galimybių bendrauti.

Kitas sėkmingas projektas – „Delta DogSafe Program“ (Australija) skirtas 3-5 metų vaikučiams. Mažyliai buvo supažindinti su šunų nuotraukomis, paveiksliukais, kūrė lėlių (šuniukų) spektaklį, kaip elgtis su šunimis.

Dalyvavę šiuose užsiėmimuose mažyliai taip pat elgėsi su gyvūnais tinkamai, jiems lengviau buvo suprasti šuns elgesį nei tiems, kurie nelankė panašių mokymų.

Turbūt girdėjote apie kompiuterinę programą „Blue Dog“ – interaktyvią vaikų edukaciją, kuri taip pat gali duoti neblogų rezultatų.

Ką šiais pavyzdžiais norime pasakyti? Visos edukacijos formos yra geros, viskas naudinga, nors, žinoma, niekas nepakeis tos laimės, nuostabos ir džiaugsmo, kai pas vaikus į klasę įžengia keturkojis „mokytojas“ – šuo.

Bet grįžkime į pradžią. Ar dėl liūdnos apkandžiojimų statistikos visada kalti tik vaikai? Kalti šunys? Kas vis dėlto kalčiausias?

Ir LKD Mokymo centro švietimo programų organizatorių, ir pasaulinė patirtis rodo, kad net visai nedideli vaikai yra pajėgūs suprasti gero elgesio su gyvūnais taisykles. Ir kad šią patirtį vaikai išsaugo ilgam, kai kas turbūt išsaugos ir visą savo gyvenimą.

Tačiau atkreipiame dėmesį: pamokose vaikai bendravo ir bendrauja ne su savo šeimos ar pažįstamų, bet su svetimais šunimis. Ir visą užsiėmimo laiką jie yra stebimi užsiėmimo vedėjų bei savo mokytojų.

O juk statistika rodo, kad vaikai šunų buvo užpulti tuomet, kai šalia nebuvo suaugusiųjų. Nebuvo šunų šeimininkų! Nebuvo tų, kas atsako už šuns elgesį.

„Blue Dog“ tyrimo autoriai David Schwebel ir Barbara Morrongiello pateikė įdomių faktų apie kitą medalio pusę – nukentėjusių vaikų tėvų požiūrį. Šie faktai turi priversti mus suklusti.

Net 76 proc. tėvų buvo įsitikinę, kad jų vaikai tikrai moka elgtis su šunimis ir jiems nereikia jokių papildomų mokymų. Tyrėjai atkreipia dėmesį: tėvai taip kalbėjo apie 3-6 m. vaikus, kurie neva viską žino ir moka!?

65 proc. tėvų manė, kad jų vaikai moka bendrauti su šunimis todėl, kad patys namie turi šunį. Jie net teigė, kad ir šunys, ir vaikai patys (!) savaime žino, kaip elgtis.

O juk kalbame apie pačius liūdniausius padarinius – fizinę ir emocinę užpulto vaiko traumą, šuns atsisakymą (užmigdymą, atidavimą į prieglaudą ar dar blogiau – išmetimą į gatvę).

Taigi problema ne vaikai, kurie nemoka elgtis su šunimi. Problema – tėvų suvokimas.

Todėl Mokymo centro komanda kreipiasi į tėvus ir prašo:

• neleiskite vaikui sėstis ant šuns, užsigulti šunį, kišti pirštus į gyvūno ausis, nasrus, akis, tampyti uodegą, liesti letenas;

• trikdyti šunį, kai šis miega, ėda, saugo savo šuniukus ar mėgstamą žaislą, kauliuką;

• nepalikite vaikų vienų su šunimi, neleiskite žaisti šalia šuns labai triukšmingų, siautulingų žaidimų;

• neskelbkite internete savo vaiko ir jų draugų netinkamo elgesio su gyvūnais nuotraukų;

• mokykite vaikus „perskaityti“ šuns kūno kalbą, siunčiamus signalus. Kartu su savo vaikais mokykitės gyvūnų abėcėlės – tai įdomu!

• kalbėkitės šeimoje apie gyvūnų gerovę, pagarbą kiekvienai gyvai būtybei, žmogaus pareigas ir meilę gyvūnams augintiniams.

LKD Mokymo centro komanda

Informacijos šaltiniai

Wilson F, Dwyer F, Bennett PC. Prevention of dog bites: Evaluation of a brief educational intervention program for children. Journal of Community Psychology 2003; 31:75-86.

Chapman S, Cornwall J, Righetti, Sung J. Preventing dog bites in children: randomized controlled trial of an educational intervention. British Medical Journal 2000; 320:1512-1513.

Spiegel IB. A pilot study to evaluate an elementary school-based dog bite prevention program. Anthrozoos 2000; 13:164-173.

Schwebel DC, Morrongiello BA, Davis AL, et al. The Blue Dog: Evaluation of an interactive software program to teach young children how to interact safely with dogs. Journal of Pediatric Psychology 2012; 37:272-281.

Morrongiello BA, Schwebel DC, Stewart J, et al. Examining parents’ behaviors and supervision of their children in the presence of an unfamiliar dog: Does The Blue Dogintervention improve parent practices? Accident Analysis and Prevention 2013; 54:108-113.

Tarptautinė vaikų gynimo diena, birželio 1-oji, Lietuvos sostinėje buvo švenčiama ir Lietuvos futbolo federacijos stadione.

Futbolas darželinukams – aktyvus ir linksmas užsiėmimas, todėl net dvidešimt sostinės darželių buvo pakviesti į šventę, kurioje vyko įvairiausi smagūs dalykai.

Šokėjai vaikams rodė šokio judesius ir kvietė pašokti, patarimus apie saugią vasarą žarstė policijos pareigūnai, sporto gudrybių mokė FC Žalgirio ir  FK Trakų komandų treneriai.

FC Amber futbolininkės parodė vaikams, kaip taisyklingai varytis kamuolį ir aplenkti visus varžovus, tačiau didžiausia šventės staigmena buvo ne kažkas kitas, o šunys!

Mokyti, puikiai išauklėti, specialius egzaminus išlaikę LKD Mokymo centro šunys drauge su vaikais darė mankštą, mokė vaikus gražaus elgesio taisyklių.

Nors lietus iš pradžių gadino nuotaiką, bet vaikų juokas ir energija jį greit nuvijo.

Visi linksmai su auksaspalviu retriveriu Grotu ir Labradore retrivere Kia darė pritūpimus, šokinėjo per kliūtis ir net bandė pasiekti dangų.

Valų terjeras Džo visus pamokė, kaip nusišluostyti varvančią nosytę, nusipurtyti lietų nuo kailiuko ir pašokti kuo aukščiau, smagiai iškėlus letenas arba rankas.

Nubaidę lietų vaikai spardė kamuolius, šoko, dainavo ir ragavo šventinių ledų.

Ir mes ten buvome…

Augustė Daukšienė
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Kovo 21 – balandžio 18 dieną, penkis antradienius paeiliui, „Atsakingo šeimininko akademijoje“ vyko paskaitos šunų mylėtojams.

„Kinologinis švietimas turi tapti būtinybe, – įsitikinusi LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė. – Juk šeimininko atsakomybė prasideda ne tada, kai šuniuką parsiveža į savo namus, o tada, kai gimsta noras turėti augintinį…“.

Kad visuomenę būtina šviesti, rodo ir kitų šalių patirtis. Apie tai daug kalbėta ir tarptautinėje kinologinio švietimo konferencijoje Vilniuje, kurią organizavo ir savo patirtimi kartu su 10 šalių atstovais dalijosi Lietuvos kinologų draugija.

Žinias pritaikys praktiškai

„Akademijos klausytojai įgijo šuns pasirinkimo, kasdienės priežiūros, mitybos, socializacijos ir gyvūnų gerovės žinių. Gavo pagrindus, ant kurių galės kurti „gerovės rūmus“ savo augintiniams“, – sakė švietėjiškų paskaitų koordinatorė Augustė Daukšienė. Jos teigimu, į paskaitas rinkosi 35-50 klausytojų. Išklausiusiems visas 5 paskaitas buvo įteikti „Atsakingo šeimininko akademijos“ pažymėjimai.

„Žadu ir ateityje dalyvauti tokiose paskaitose, juk tai puiki švietėjiška veikla, padedanti kurti gyvūnus mylinčią šalį. Kuo daugiau žmonės žinos apie šunų pasirinkimą, atsakingą auginimą, socializaciją, tuo rečiau išgirsime apie netinkamai prižiūrėtus, nelaimingus, išmestus ar nuskriaustus šunis“, – gavusi pažymėjimą, džiaugėsi Miglė Pilvelytė.

Po įžanginės paskaitos „Atsakingas šuns pasirinkimas“, kurią skaitė Daiva Kvedarienė, vilnietė Agnė Kairytė prisipažino, jog tai, ką išgirdo, privertė iš naujo peržiūrėti savo prioritetus: „Turiu atsakingai pasverti, ar galiu sau leisti dar vieną „gauruotąjį“ šeimos narį tiek laiko, tiek finansinių galimybių, tiek savo tikslų ir poreikių atžvilgiu. Sužinojau apie hibridinių šunų problemas, apie mišrūnus priglaudusiųjų laukiančius galimus iššūkius: sudėtingesnę dresūrą, šuns reabilitaciją“.

Miglės Pilvelytės nuomone, visuomenėje vis dar gajūs „mitai“, o švietėjiški renginiai yra kaip tik ta vieta juos griauti: „Pasirodo, auginant didelės veislės šunį nebūtinai reikia daug erdvės, jeigu šuo gaus pakankamą fizinį krūvį, daug bendraus su savo žmogumi. Maniau, kad tikrą draugą galima išsiauginti tik nuo mažo šuniuko, pasirodo, ir vyresnis šuo prie naujo šeimininko puikiai prisiderina. Auginu du didelių veislių ilgaplaukius šunis, todėl maniau, kad labiausiai šeriasi ilgaplaukiai. Pasirodo, ir trumpaplaukiams tai būdinga… Matote, kiek visokių „pasirodo“ pavyko atsikratyti“, – juokavo Miglė.

Antroji nemokamų paskaitų ciklo, kurios vyko Vilniaus miesto savivaldybėje, paskaita buvo skirta kasdienei ir veterinarinei priežiūrai (lektorius Jonas Mingaila), trečioji – šunų mitybai (lektorė Rimgailė Gvildė). Dar po savaitės klausytojai gausiai rinkosi ir diskutavo šunų elgsenos specialistės Vilmos Jazukevičiūtės paskaitoje apie šunų socializaciją. Paskaitų ciklą baigė Rūtos Kudelytės paskaita apie šunų gerovę.

Po paskaitos apie šunų socializaciją ir elgseną daugelis pabrėžė, kad tai buvo viena vertingiausių ciklo paskaitų.

„Sužinojau, kokių klaidų padariau, augindama šunį. Tuomet neturėjau pakankamai informacijos, patirties. Lektorė pateikė daugybę pavyzdžių, kuriuos pritaikysiu, augindama savo šunis“ׅ, – tikino Miglė Pilvelytė.

Ne vienas klausytojų sakė pirmiausiai namuose atliksiąs „generalinę reviziją“, mat daugelis net nesusimąsto, kokie pavojai tyko šuns, o ypač jauno šuniuko, saugiausioje aplinkoje – namuose.

Švietėjiškų renginių vis dar trūksta

Rodos, moderniųjų technologijų laikais surasti būtiną informaciją ar pasikonsultuoti socialiniuose tinkluose su bendraminčiais nėra sudėtinga, tačiau gana dažnai šių žinių gyvenime nepritaikome. Kartais tos žinios gali netgi būti klaidingos.

Beglobių gyvūnų gausa, žmonių sužalojimo atvejai, šunų savininkų neatsakingumas vis dar kelia nerimą. Internete bei kitur informacijos rasti galima, tik ar visi ir visada jos ieško, ar visada ši informacija būna tiksli?

„Švietėjiškų renginių labai trūksta mažuose miesteliuose, kaimuose, kur šunys dažnai laikomi labai blogomis sąlygomis. Reikėtų daugiau paskaitų apie tai, kaip dresuoti šunį, kokie yra dresūros būdai, ženklai“, – sakė Gustė Ivanauskienė.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda, trečius metus vykdanti visuomenės švietimo projektus, įsitikinusi, kad per švietimą galima padidinti šeimininkų atsakomybę ir stiprinti gyvūnų gerovę.

Mokymo centro komandos nuomone, puiku, kad Vilniaus m. savivaldybė dalyvauja kinologiniame švietime: nemokamai suteikia patalpas ir būtinas priemones, tačiau norėtųsi, kad sostinės pavyzdžiu pasektų ir kitos savivaldybės. Juo labiau, kad šunų mylėtojų klubų yra kiekviename mieste. Yra entuziastų, kurie tokius mokymus galėtų organizuoti.

„Nesvarbu, kokią kinologinio švietimo formą pasirinksite: susitikimą vaikų ugdymo įstaigoje, paskaitą visuomenei ar pramoginį renginį bendruomenei, – sakė Mokymo centro vadovė D.Kvedarienė. – Svarbu siųsti tinkamą žinutę ir kartu visiems kurti gyvūnus mylinčią šalį“.

„Atsakingo šeimininko akademijos“ partneris – Royal Canin Lietuva, organizuoti mokymus taip pat padėjo kinologijos savanoriai.

Guodos Kavaliauskaitės ir Agatos Mulerovaitės nuotraukos

Žaisk. Kurk. Sužinok. Balsuok… Tokie užrašai Litexpo 3-ioje salėje kvietė į Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro stendą.

Kovo 4-5 d. tarptautinėse šunų parodose Vilniuje žiūrovai bei dalyviai galėjo smagiai, turiningai praleisti laiką.

Tarp Mokymo centro stendo lankytojų šįkart ypač dažnai galėjai sutikti mokinių su savo mokytojomis, šeimų su vaikais.

Vaikai skubėjo pamatyti konkurso „Antkaklis svajonių šuniukui“ eksponatų ir balsuoti už labiausiai patikusius, palaikyti savus.

Net 400 vaikų kūrinių iš visos šalies buvo atgabenti į parodą.

„Kai eksponuojami kokio nors konkurso darbai, Mokymo centro stende iškart „anšlagas“, – juokavo konkurso „Antkaklis svajonių šuniukui“ koordinatorė Guoda Kavaliauskaitė.

Mokymo centro stendas galėjo pasigirti ne tik lankytojų gausa, bet dar didesnėmis erdvėmis bei aktyviomis veiklomis.

Vaikai statė didelius kubus „Sužinok šuns veislę“, žaidė atnaujintame „Pėdučių take“, atsakinėjo į Beno ir Skipio klausimus ir galėjo laimėti specialiai Mokymo centro sukurtus Skipio atšvaitus.

G.Kavaliauskaitės nuomone, stendo darbuotojai – kinologijos savanoriai dirbo kaip darni komanda: keitėsi veiklomis, negailėjo vienas kitam patarimų, dalijosi žiniomis.

O tuo pačiu metu, šeštadienį, Katedros aikštėje dar viena Mokymo centro komanda kartu su Šiaulių dresūros mokyklos „Laukinė orchidėja“ dresuotojais Alfonsu Dauskurdžiu ir Deividu Alešiūnu dalyvavo pramoginėje edukacinėje programoje „Kaziuko vaikų pasaulis“. Kaziuko mugėje dalyvavo ir pernai.

Šiauliečių augintiniai – belgų aviganis Rakštis ir bulterjeras Kidas rodė smagius triukus (ar matėte „skaitančius“ ar per lanką šokinėjančius šunis?), pademonstravo bendrojo šunų paklusnumo elementus.

Jaunieji kinologijos savanoriai tuo metu bendravo su Kaziuko mugės lankytojais, dalijo švietėjiškus lankstinukus, mokė vaikus kurti darbelius šunų tema.

Žmonės spraudėsi prie šunų, visi norėjo iš arčiau pamatyti ar paglostyti auksaspalvius retriverius Goją ir Grotą.

Rašė linkėjimus šunims ant specialiai iškabinto didelio žaismingo tento.

Litexpo rūmuose taip pat vyko parodomoji šunų programa.

Šeštadienį visus džiugino vilniečiai sportininkai – Agility komanda „Abu2“.

Sekmadienį juos keitė kauniečių sportininkų komanda „Nasrai“, kuri pristatė du Obedience ir Dog Dancing’o pasirodymus.

Šokį su šunimi pademonstravo ir vilnietė šunų mylėtoja Grėtė Indičianskytė.

Guodos Kavaliauskaitės ir Agatos Mulerovaitės nuotr.

Lietuvos kinologų draugija kovo 6-7 d. organizuoja kinologinio švietimo konferenciją Vilniuje.

Kanados, Suomijos, Švedijos, Danijos, Airijos, Anglijos, Portugalijos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir Lietuvos kinologinio švietimo atstovai kovo 6-7 d. Vilniuje dalyvaus tarptautinėje konferencijoje „Šunis mylinti visuomenė: gerosios praktikos ir perspektyvos“.

Tokios tematikos konferenciją Lietuvos kinologų draugija organizuoja jau antrą kartą. Pirmoji konferencija įvyko 2015 12 21.

Nenuostabu, kad renginys jau tampa tradiciniu, juk Lietuvos kinologų draugija yra ne tik kinologinių renginių, bet ir kinologinio švietimo lyderė. Padedama visuomenės, kuria gyvūnus mylinčią šalį – vykdo įvairiausius švietimo projektus.

Pradėję nuo būsimų šunų teisėjų ir veisėjų mokymų, įsteigus LKD Mokymo centrą, švietimo projektus vykdo vaikų ugdymo įstaigose, pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursuose, organizuoja pramogines-edukacines programas bendruomenių šventėse, festivaliuose, vasaros stovyklose. Puikaus įvertinimo sulaukė naujausias švietimo projektas „Atsakingo šeimininko akademija“ – nemokamų paskaitų ciklas visuomenei, kurį Mokymo centras organizuoja Vilniaus miesto savivaldybėje.

Konferencijos „Šunis mylinti visuomenė: gerosios praktikos ir perspektyvos“ organizatorių nuomone, šiuolaikinė kinologų organizacija neįsivaizduojama be visuomenės švietimo. Kinologijos profesionalams būtina keistis gerąja patirtimi, vienyti savo pastangas, formuojant šunims draugišką aplinką ir šunis mylinčią, atsakingą visuomenę.

Šių metų konferencijos pranešimų temos apims įvairiausias kinologinio švietimo sritis – visoms nuomonėms išklausyti neužteko vienos dienos, todėl konferencija vyks net 2 dienas.

„Visuomenės švietimas yra pati geriausia prevencija, – sako LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė. – Mes turime aiškiai suformuluoti ir pasiųsti teisingą žinią skirtingoms žmonių grupėms: vaikams, jaunimui, šunų veisėjams, treneriams, savininkams. Lietuvos vaikus mūsų žinutė pasiekia ugdymo įstaigose. Ir ta žinutė – ne šiaip pramoga ar smagūs šunų triukai, o tinkamai parengta, tikslinė edukacija. Su šunimis dalyvaujame įvairiuose renginiuose, visur kalbame apie atsakingą šuns pasirinkimą, gyvūnų gerovę. Ne įtikinėjame, kokie mieli yra šunys, o kalbame apie atsakomybę, apie šunį – protingą gyvūną, šunį – žmogaus gyvenimo palydovą, draugą“.

Konferencija vyks viešbutyje „Europa Royale Vilnius“ (Aušros vartų g. 6).

Į konferenciją registruojami (svietimas@kinologija.lt) šioje srityje aktyviai dirbantys žmonės, LKD klubų vadovai ir jų deleguoti atstovai. Konferencija vyks anglų kalba.

Metams baigiantis Lietuvos kinologų draugija išleido du naujus kalendorius.

2015 m. džiaugėmės kalendoriumi „Šunų žetonai“ – vilniečio kolekcininko Vyčio Ramanausko surinktų šunų žetonų kolekcija, 2016 metais – senosiomis Lietuvos šunų ir jų šeimininkų fotografijomis.

„Draugai, padėjėjai, sargai“ – taip vadinasi naujasis 2017 metų kalendorius, kurį išleido Lietuvos kinologų draugija kartu su leidykla „Dirva“.

„Žiūrint į šimtametes nuotraukas atrodo, kad pozuoja ne tik žmogus. Kartais atrodo, kad kur kas labiau susikaupęs pozuoja šuo“, – sako kolekcininkas V. Ramanauskas, ir šiemet mums padėjęs rengti trečiąjį retro stiliaus kalendorių.

Kalendorius gimė bendradarbiaujant su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Kauno Tado Ivanausko muziejumi bei privačiais kolekcininkais – nuoširdžiai dėkojame visiems.

Tikimės parengti ir 2018-ųjų retro kalendorių. Išduosime paslaptį: kartu su savo šunimi ant jo viršelio galbūt puikuosis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis, o šįkart jį puošia rašytojo Juozo Tumo – Vaižganto ir jo mylimo augintinio nuotrauka.

Jeigu kalendorius „Draugai, padėjėjai, sargai“ alsuoja kinologijos praeitimi, tai stalinis 2017 m. Mokymo centro kalendorius – šiandiena. Toks stalinis kinologijos kalendorius jau leidžiamas ketvirtus metus.

„Kinologija ir švietimas. Kinologija ir tradicijos. Kinologija ir vaikai. Kinologija ir savanorystė – tai tik dalis mūsų veiklos sričių ir temų, kurias iliustravome originaliomis nuotraukomis“, –  vardija LKD projektų vadovė Augustė Daukšienė.

Šis kalendorius atspindi Lietuvos kinologų draugijos kasdienybę ir šventes, tarptautinius projektus ir naujus sumanymus. Vienas tokių projektų – Šuns diena. Taigi nepamirškite: balandis netruks ateiti ir tuomet 24-tą dieną visi švęsime visuotinę Šuns dieną!

Kalendoriai bus dovanojami tarptautinių šunų parodų teisėjams ir svečiams, Lietuvos čempionų čempionato dalyviams bei prizininkams, konferencijų pranešėjams, projektų partneriams.

Kai reikia papasakoti, kaip tarptautinėse šunų parodose atrodė Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro stendas ir kas ten vyko, pirma mintis, šaunanti į galvą: visko – daug!

Gruodžio 17-18 d. Litexpo 3-ioje salėje įsikūrusiame Mokymo centro stende buvo daug aktyvių veiklų ir, kaip visada, daug šventiško šurmulio.

„Laikomės principo: ko imiesi, daryk nuoširdžiai, visomis jėgomis ir tada tau pavyks, – sako LKD projektų vadovė Augustė Daukšienė. – Stendo papuošimus iš kankorėžių mūsų savanoriai pradėjo ruošti dar vasaros pabaigoje. Visi kartu tarėmės, kas mūsų programoje būna sėkminga ir įdomu, ko neverta daryti“.

Pasak A.Daukšienės, be nuoširdaus savanorių entuziazmo, be jų idėjų organizuoti didelius renginius būtų tikrai sunku.

Šiemet net šešiolika jaunųjų savanorių dirbo Mokymo centro stende: padėjo vaikams kurti Skipio suvenyrus, organizavo kūrybines veiklas, mokė vaikus žaisti judrius žaidimus „Pėdučių takas“ ir „Šunų namukas“.

Pastarieji žaidimai yra sukurti pačių savanorių.

Tai ne tik originalios jų idėjos, bet ir pačių žaidimų „gamyba“ Mokymo centre Visorių gatvėje, pasibaigus pamokoms mokykloje ar paskaitoms universitete.

Savanoriai sekmadienį surengė „Protų ringą“, kur varžėsi 6 – 7 klasių mokiniai. Iš anksto apgalvojo kinologijos, gyvūnų gerovės, šunų priežiūros klausimus.

Mokymo centro stende laiką leido ir suaugusieji, ir patys mažiausi parodos lankytojai – jiems visada galime pasiūlyti žaislinių šuniukų, vaikiškų knygelių apie gyvūnus.

Šeštadienį ir sekmadienį gausų savanorių būrį papildė šunų sporto ir dresūros entuziastai – šunų sporto klubas „Nasrai“ iš Kauno, vilniečių Agility klubas „Abu2“, taip pat ir ištikimi bičiuliai – Šiaulių šunų dresūros mokykla „Laukinė orchidėja“.

Tai dar viena šunų mylėtojų bendruomenė, kuri labai profesionaliai, o kartu ir žaismingai, sukūrė savo pasirodymus.

Į šunų parodas atėję žiūrovai paprastai mato tik ekspertizę ringuose ir dažnokai „išsineša žinutę“, kad visa tai tik grožio demonstravimas, šunų šukuosenų paradas.

Tuo tarpu Mokymo centro edukacinė pramoginė programa „Savaitgalis su šunimis“ tarsi kita medalio pusė: azartiškai sportuojantys šunys ir jų šeimininkai, gyvūnai augintiniai – ne namų „puošmenos“ ar tuščia užgaida, o galimybė gyventi aktyviai, sveikai ir prasmingai.

Tai galimybė pasitikrinti savo kantrybę ir atsakomybės lygį. Tai galimybė išbandyti save naujoje veikloje ir gal net pakeisti savo gyvenimo būdą.

„Savaitgalis su šunimis“ kvietė ir rodė esamiems arba būsimiems šunų mylėtojams, kaip galima įdomiai, smagiai leisti dienas su pačiu protingiausiu gyvūnu – šunimi.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Kinologijos savanorė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto pirmakursė Guoda Kavaliauskaitė neseniai apsilankė Londone. Pamatyti šiame didmiestyje galima daug ką, tačiau Guodai rūpėjo apsilankyti Anglijos kinologų klube.

G.Kavaliauskaitė – apie viešnagę Anglijos kinologų klube:

„Prieš keletą savaičių teko žingsniuoti nuo garsiojo Tower Bridge palei Temzę, sustojant pasigrožėti kitais masiškai lankomais Londono objektais: London Eye, Big Ben, Westminster Abbey… Vaizdingo maršruto kulminacija – The Kennel Club (Anglijos kinologų klubas), gyvuojantis jau daugiau nei 140 metų, puoselėjantis ilgaamžes kinologijos tradicijas, įkvepiantis, tuo pačiu stebinantis tuos, kurie neturi nieko bendra su kinologijos „virtuve“. Centre įsikūrusiame Kennel Club’e įrengta Meno galerija. Galerijos prieangyje pasitinka nemaža, akį traukianti ekspozicija bei fotografijų konkurso „Dog Photographer of the Year“ nugalėtojų darbai. Apie tai, jog šioje galerijoje kabės ir mano darbas, sužinojau visai atsitiktinai, likus parai iki skrydžio į Londoną, nors vizitą į šią galeriją planavau iš anksto.

Konkurso nugalėtojų darbai eksponuojami galerijos pirmojoje salėje. „Judges Special mention“ kategorijos darbai iškabinti antroje salėje, kurioje šiuo metu įsikūrusi ir „The Golden Retriever in Art“ paroda bei pagrindinė ekspozicija, kur puikuojasi garsioji Cruft‘s BIS taurė. Deja, šioje salėje fotografuoti draudžiama, tačiau juk pasitaiko išimčių: „įsiamžinti“ prie savo pačios darbo buvo leista… Apie tai, koks jausmas apima matant savo kūrinį tokioje vietoje, kalbėti neverta. Manau, jog ši bigliukų nuotrauka puikiai atspindi ir mano emocijas. Kiekvienai parodai Anglijos kinologų klubas išleidžia specialų katalogą, tad į Lietuvą negrįžau tuščiomis – į mano „portfolio“ lentyną atgulė šios parodos katalogas su mažųjų biglių nuotrauka bei aprašymu“.

Priminsime: „Dog Photographer of the Year” yra didžiausias šunų fotografijų konkursas pasaulyje. Šįsyk jame varžėsi 13 000 dalyvių iš daugiau nei 90 pasaulio šalių.

Guodos Kavaliauskaitės sukurta mažųjų biglių  nuotrauka, dalyvavusi konkursinėje šuniukų kategorijoje, nepraslydo pro vertinimo komisijos akis ir buvo nominuota „Judges Special Mention“.

Tai reiškia, jog bigliukai buvo stiprūs varžovai kitiems  šuniukų kategorijos prizininkams (skiriamos tik trys prizinės vietos).

„Dėkoju Ingridai Kareivienei, kurios kvietimas aplankyti mažus mielus bigliukus padovanojo ne vieną puikų kadrą, tarp kurių yra ir šis, suteikęs visiems tiek daug gerų emocijų…“, – sako Guoda.

Geltonas kaspinas reiškia: mums rūpi šuns gerovė, aplinkinių ir pačio šuns saugumas.

Jeigu prie šuns antkaklio arba pavadėlio pririštas GELTONAS KASPINAS, tai reiškia, jog šiam šuniui reikia ramybės ir didesnės erdvės.

Gali būti, kad šuo serga.

Tai gali būti kalytės rujos dienos.

Galbūt šuo yra baikštus arba agresyvus.

Šuo  nepakankamai socializuotas, dar tik mokosi gero elgesio taisyklių.

Netrikdykite šuns ir jo savininko ramybės.

Neleiskite savo augintiniui kontaktuoti su tokiu šunimi.

Nesiartinkite arba palaukite, kol šeimininkas su savo augintiniu atitols nuo jūsų – pasirūpinkime savo ir kitų augintinių gerove.

Lietuvos kinologų draugija (LKD) pritaria „Geltonojo kaspino“ idėjai.

LKD Mokymo centras tarptautinių šunų parodų metu jus gali smulkiau supažindinti su šiuo projektu, pasiūlyti geltonųjų kaspinėlių.

Pasaulinio projekto tinklapis www.yellowdog.se.

Fotografas Raimundas Adžgauskas įamžino SOS vaikų kaimo vaikų ir terapinių šunų draugystę.

Vaikams, kurie patyrė psichologinį ar fizinį smurtą, tylieji keturkojai pagalbininkai kartu su psichologais padeda įveikti baimes, įgyti pasitikėjimo bei atrasti motyvacijos gyventi kitaip.

„Mes dirbame su vaikais, kuriems yra tekę patirti pačius baisiausius išgyvenimus – prievartą, smurtą, patyčias, badą, artimųjų netektį. Tokių vaikų psichologinio sveikimo procese svarbus kiekvienas, net ir mažiausias pasiekimas. Susitikimai su šunimis padeda išmokti valdyti pyktį, todėl mažėja tikimybė, kad vaikai patys smurtaus ar darys nusikaltimus. Dažnu atveju šuo tampa „motyvatoriumi“ pradėti kažką daryti, pavyzdžiui, mokytis ar laikytis taisyklių. Vaikai, išmokę pasitikėti keturkoju draugu, vėliau po truputi pradeda pasitikėti ir žmonėmis, tampa socialiais visuomenės nariais“, – pasakoja SOS vaikų kaimo psichologė Jevgenija Anufrijeva.

Psichologai vardija šimtus sėkmės istorijų, kai užsiėmimai su šunimis davė apčiuopiamų rezultatų. SOS vaikų kaime gyvenantis Deividas (12 m.) ilgą laiką vengė kalbėti apie patirtą prievartą, todėl padėti uždaram paaugliui buvo itin sudėtinga. Sugrįžti į skaudžius prisiminimus ir apie tai kalbėti su psichologais vaikinui padėjo kaniterapijos užsiėmimai, kuriuose dalyvavo retriveriai Rėja ir Amber.

Smurtą šeimoje ne vienerius metus kentę Martynas (9 m.) ir Rokas (12 m.) iš buvusios aplinkos atsinešė nevaldomus pykčio ir agresijos priepuolius. Edukaciniuose užsiėmimuose su šunimis jie mokėsi emocijų atpažinimo bei nusiraminimo būdų.

Mažosios Berta (2 m.) ir Saulė (4 m.) buvo itin drovios ir baikščios mergaitės, mokėjusios kur kas mažiau žodžių nei jų bendraamžiai. Po kelių mėnesių susitikimų su auksaspalve retrivere Goja ir niūfaundlendu Lokiu jos noriai bendrauja ir vejasi kitus vaikus.

Viktorija (18 m.), Algimantas (14 m.) ir Agnė (6 m.) ilgą laiką nepasitikėjo nei suaugusiais, nei bendraamžiais, todėl buvo labai vieniši ir uždari. Psichologai džiaugiasi atsiradusiu Aurimo (16 m.) ir Šarūno (10 m.) noru mokytis, tobulėti ir kažko pasiekti. Už tai jie dėkingi savo naujiesiems draugams vengrų vižlei Vėtrai ir niūfaundlendui Lokiui.

SOS vaikų kaimo vaikų ir terapinių šunų draugystė prasidėjo prieš ketverius metus bendrovės „Mars Lietuva“ ir Lietuvos kinologų draugijos ir Kaniterapijos asociacijos iniciatyva.

Kartą per metus yra skelbiamas „Gyvūnų kaspino mėnuo“. Jo metu perkantys „Pedigree“ ir „Whiskas“ produktus, 3 proc. paremia kaniterapijos užsiėmimus. Reguliarius užsiėmimus su terapiniais šunimis iš viso išbandė daugiau kaip 90 SOS vaikų kaimo vaikų.

www.GRYNAS.lt
2016 m. gegužės 10 d.

http://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/zinomas-fotografas-iamzino-vaiku-ir-sunu-draugyste.d?id=71226630

Tarptautinė šunų paroda neįsivaizduojama be išradingos programos, kurią parengia LKD Mokymo centro (MC) komanda.

Kartu su kinologijos savanoriais jie suplanuoja edukaciją ir pramogas, iš anksto apgalvoja MC stendo koncepciją, sukuria dekoracijas, o parodos išvakarėse įrengia patį stendą.

Kovo 5-6 d. Litexpo vyksiančiose tarptautinėse šunų parodose jus kviečia Mokymo centro stendas „Savaitgalis su šunimis“.

Viena savaitgalio su šunimis naujovių – paskaita studentams ir dėstytojams.

Kovo 5 d. paskaitą „Kinologija ir edukacija. Technologinio ugdymo integravimas“ skaitys Vilniaus Ąžuolyno progimnazijos technologijų mokytoja, kinologijos savanorė Jolita Stapurevičiūtė.

O tuo metu jos mokiniai, taip pat kinologijos savanoriai, organizuos „Protų ringą“ ir patys varžysis „kinologiniame protmūšyje“.

„Šunys yra socialūs ir draugiški, o jų šeimininkai – drąsūs ir sumanūs. Todėl šunims ir šeimininkams organizuojame smagias varžybas. Šį kartą tai bus „Olimpinė trasa“ ir „Šunų ralis“, – sako varžybų organizatorė Karina Granat. Į varžybas dar galima registruotis – kviečiami visi!

Kuo užsiims mūsų vaikai Mokymo centro kūrybinėse dirbtuvėse? – dažnai klausia šunų parodos lankytojai. Atsakome: pasiūlymų jūsų vaikams turime daug!  Jie galės daryti šuniukų kaukes, kurti 3D atvirukus, suvenyrus, dalyvauti projekte „Benas ir Skipis“. Ir visa tai, kaip ir kitos Mokymo centro veiklos, bus nemokamai.

Kas nenorės kurti, galės pasigrožėti kitų kūryba – veiks paroda „Svajonių šuniukai“.

Šie Lietuvos pradinukų sukurti darbai buvo eksponuoti ir anksčiau. Kadangi sulaukė daug gražių atsiliepimų, „nusprendė sugrįžti“ atgal į Litexpo 3 salę, į jaukią Mokymo centro erdvę. Jiems galima, juk jie – svajonių šuniukai…

Kol sekmadienį Parodų centre vyks tarptautinė šunų paroda, sostinės Katedros aikštėje Mokymo centras ir šiauliečių dresūros mokykla „Laukinė orchidėja“ nuo 11.00 val. surengs pasirodymą „Su šunimis – smagiau“.

Ar nepamiršote: ateinantį savaitgalį šurmuliuos ir Kaziuko mugė! Katedros aikštėje mus rasite drauge su gerais bičiuliais – „Kaziuko vaikų pasaulio“ komanda.

Įėjimo bilietai parduodami parodos dieną „Litexpo“ kasose.

Suaugusiems – 5 EUR. Moksleiviams, studentams, senjorams, pateikusiems pažymėjimą – 2 EUR. Ikimokyklinio amžiaus vaikai įleidžiami nemokamai.

Informacija apie šunų parodos ringus, konkursus, gražiausio šuns rinkimus.

Kovo 5-6 d. tarptautinėse šunų parodose Vilniuje varžysis patys drąsiausi, sportiškiausi šunys ir jų šeimininkai.

OLIMPINĖ TRASA, kovo 5 d., 13.00 val.

Aktyvi, linksma, kupina išbandymų šeimininkui ir jo šuniui!

Turi šunį? Nori aktyviai ir linksmai praleisti laiką šunų parodoje bei išmėginti savo šuns drąsą? Olimpinė trasa – kaip tik tau!

Taisyklės

1. Olimpinė trasa bus 15 metrų ilgio, 1,40 metrų pločio.
2. Trasoje bus išdėstytos įvairios kliūtys: barjerai, pakylos, padangos. Kad pasiektų šeimininką, šuniui reikės įveikti šias neįprastas kliūtis.
3. Šuo paliekamas prie starto linijos, šeimininkas nueina prie finišo linijos.
4. Davus starto signalą, šeimininkas kviečia savo šunį, kuris turi nubėgti per visą trasą, įveikdamas visas kliūtis kuo greičiau. Skaičiuojamas laikas nuo starto linijos kirtimo iki finišo linijos.
5. Šuo turi pats sugalvoti, kaip įveikti trasą, be šeimininko pagalbos.
6. Esant reikalui, jei šuo nedrąsiai eina per trasą, šeimininkas gali įeiti į trasą ir skaniuku arba žaislu, taip pat neišbėgdamas iš trasos, paraginti šunį bėgti finišo link.
7. Diskvalifikuojama, jeigu: šuo nebėga trasa, šuo peršoka trasos tvorelę, šuo paimamas už antkaklio.

Registruokitės iki kovo 3 d. el. paštu lkd.karina@gmail.com.

Olimpinė trasa vyks kovo 5 d., 13.00 val. Litexpo parodų centre, 3 salėje.

Dalyvių numerėlius galėsite atsiimti nuo 11.30 val. LKD Mokymo centro stende Litexpo 3 salėje.

ŠUNŲ RALIS, kovo 6 d., 12.30 val.

Tai įvairiausios komandos augintiniui ir jo šeimininkui, kurias reikės įvykdyti iš eilės pagal paruoštą schemą.

Komandas reikės vykdyti ne tik šuniui, bet ir šeimininkui. Užduotis atlikti būtina, jei norite užbaigti trasą!

Taisyklės:

1. Dalyvauti gali socialus ir socializuotas, paklusnus ir sveikas šuo (su savimi turėti šuns skiepų knygelę).
2. Salėje bus išdėliota ženklų schema (schemą galėsite išanalizuoti prieš startą Litexpo 3 salėje prie Mokymo centro stendo).
3. Kiekvienas dalyvis pradės nuo starto linijos. Kirtus starto liniją, pradedamas skaičiuoti laikas.
4. Ėjimo tvarka: kiekvienas padėtas ženklas turi savo reikšmę ir tik atlikus jame nurodytą komandą/užduotį, dalyvis gali judėti toliau prie kito ženklo pagal nurodytą kryptį.
5. Rezultatai bus sumuojami skaičiuojant atliktų užduočių įvykdymo tikslumą ir sugaištą laiką.
6. Pirmenybė teikiama tiksliausiai įveikusiam trasą. Laikas – tik pagalbinė priemonė nustatant laimėtoją.
7. Kiekvienai schemos užduočiai atlikti duodami 2 bandymai. Neatlikus užduoties, ji laikoma neįvykdyta ir leidžiama pereiti prie kitos užduoties.

Registruokitės iki kovo 3 d. el. paštu lkd.karina@gmail.com.

Olimpinė trasa vyks kovo 6 d., 12.30 val. Litexpo parodų centre, 3 salėje.

Dalyvių numerėlius galėsite atsiimti nuo 11.00 val. LKD Mokymo centro stende Litexpo 3 salėje.

Dėmesio: „Olimpinėje trasoje“ ir „Šunų ralyje“ gali dalyvauti ir veisliniai, ir neveisliniai šunys.

Vasario 6 d., šeštadienį, nuo 11.00 val. Šiaulių „Akropolyje“ – šunys, mados, paskaitos ir mokytų šunų pasirodymai.

Tai bus puiki proga šiauliečiams pažinti šunų veislių įvairovę, daug įdomaus sužinoti apie šunis bei jų paskirtį.

Jūs pamatysite įvairių šunų veislių pristatymus; dresūros mokyklos „Laukinė orchidėja“ dresuotų šunų pasirodymus; vyks pačio gražiausio šuns rinkimai ir netgi šuniukų madų šou!

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras šunų mylėtojams įrengs specialų stendą, kur vyks edukaciniai užsiėmimai vaikams ir šeimoms, bus galima atlikti įdomias kūrybines užduotis, pasigaminti „šuniškų suvenyrų“.

Ir visa tai – nemokamai!

Jūsų laukia maloni popietė su pačiais ištikimiausiais žmonių draugais – šunimis. Draugiški pokalbiai su bendraminčiais – apie šunis. Šimtai džiugių akimirkų kartu su kitais šunų mylėtojais.

Šventė vyks nuo 11.00 iki 16.00 val.
Informacija e. paštu beruta@splius.lt arba mob. +370 687 14 634.

Gruodžio 21 d. Lietuvos kinologų draugija Vilniuje organizavo tarptautinę kinologinio švietimo konferenciją.

Sveikindama konferencijos „Šunis mylinti visuomenė: gerosios praktikos, iššūkiai ir perspektyvos“ dalyvius, LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė akcentavo:

„Šiuolaikinė kinologų organizacija jau neįsivaizduojama be visuomenės švietimo, todėl, tik suvieniję jėgas, tik dalindamiesi gerąja patirtimi, galėsime pasiekti apčiuopiamų rezultatų.“

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė skaitė pranešimą apie šio centro veiklą, ji pabrėžė, kad Lietuvoje dalis visuomenės šunų atžvilgiu negatyviai nusiteikusi būtent dėl žinių trūkumo.

Egzistuoja nemažai problemų, pradedant šunų baime, atgyvenusiomis šunų auginimo tradicijomis, menka šunų socializacija, baigiant instinktu saugotis, antipatija šunims, vis dar pasitaikančiais žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais.

Labai aiškiai įvardijusi problemas, pranešėja kalbėjo, kaip, kokiu būdu Mokymo centras jas sprendžia: „Siekiame ne įtikinėti, kokie vis dėlto mieli yra šunys, o mokyti žmones, suteikti jiems kuo daugiau informacijos, žinių, įgūdžių. Mes manome, kad švietimas yra pati geriausia prevencija. Todėl formuluojame ir siunčiame skirtingas žinutes skirtingoms žmonių grupėms: vaikams, jaunimui, savo sričių profesionalams, veisėjams, šunų treneriams, savininkams. Vaikus mūsų informacija pasiekia jau darželiuose, mokyklose. Dalyvaujame ir patys rengiame įvairius renginius, tačiau niekada nevykstame į mokyklą vien tik pramogai, kad vaikai turėtų galimybę paprasčiausiai paglostyti šunis. Visada iš anksto planuojame edukacinę programą – mokome vaikus. Taip pat rengiame informaciją, organizuojame įvairius renginius atsakingo šunų pasirinkimo, gyvūnų gerovės bei kitomis temomis.“

Konferencijoje pranešimus skaitė Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) vykdomasis direktorius Yves De Clercq; FCI generelinio komiteto narys, tarptautinis šunų teisėjas iš Vengrijos Tamas Jakell; Švedijos kinologų draugijos atstovė Eva Lejdbrandt; Suomijos kinologų atstovė Riita Niemiela; Obedience specialistas iš Austrijos Johann Kurzbauer; Airijos kinologų draugijos atstovas Jim Stephens; Didžiosios Britanijos bei Vengrijos kinologas, žurnalistas Attila Marton.

Pirmą kartą organizuota tokio pobūdžio konferencija pranešėjams ir dalyviams paliko labai gerą įspūdį. Tai gražaus starto pradžia – kinologinis švietimas palypėjo ant aukštesnės pakopos, džiugu, kad organizatoriai – Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda – puikiai susidorojo su dar vienu iššūkiu.

Strp. apie konferenciją – FCI vaasrio mėn. naujienlaiškyje: http://dogdotcom.be/en/Lithuania.aspx

Konferencijos pranešimų temos.

Pranešimų santrauka.

Sigrida Rupšytė-Paleičikė

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

LKD kartu su kolekcininku V. Ramanausku ir leidykla „Dirva“ išleido naują 2016 m. kalendorių „Draugai, padėjėjai, sargai“.

Šunys nuo seniausių laikų buvo kartu su mumis, padėjo mums išgyventi. Jie buvo mūsų draugai, padėjėjai, sargai. Labai gaila, kad tų laikų šunų atvaizdų bei aprašymų išliko tiek nedaug, todėl kiekvienas Lietuvos šunų paminėjimas ar atvaizdas mums, šunų mylėtojams, yra svarbus.

Pernai džiaugėmės kalendoriumi „Šunų žetonai“ – išskirtine Vyčio Ramanausko surinktų šunų žetonų kolekcija, o šiemet – senosiomis Lietuvos šunų ir jų šeimininkų fotografijomis.

Kalendorius gimė bendradarbiaujant su kitais kolekcininkais, Genocido aukų muziejumi, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu.

„Šiandien žiūrint į šimtametes nuotraukas atrodo, kad pozuoja ne tik žmogus. Kartais atrodo, kad kur kas labiau susikaupęs pozuoja šuo… Kada galėjo būti pirmą kartą Lietuvoje nufotografuotas šuo? Ar tai atsitiko netrukus po to, kuomet 1839 m. pasauliui buvo paskelbta apie naująjį išradimą, o po pusmečio pirmosios fotografijos jau buvo padarytos ir Lietuvoje –Verkiuose, šalia Vilniaus? Tikriausiai, ne. Darant pirmąsias fotografijas, dagerotipus, reikėjo kelias minutes sėdėti nejudant, o toks pozavimas šunims – per sunkus išbandymas. Populiarėjant fotografijai ir tobulėjant jos technikai, fotografijose atsirado ir šunų. Žmonės į fotostudijas ateidavo ir su savo keturkojais draugais. Viena ankstyvesnių ateljė darytų fotografijų su šunimis –1890 m. Dr. Jono Basanavičiaus nuotrauka su vokiečių dogu. Pats Dr. J. Basanavičius autobiografijoje rašė, jog 1887 m. besigydydamas Vienoje po pasikėsinimo „nusipirkęs dar stiprią lazdą su ilgu aštrumi štiletu viduryj, kad gintis nuo nevidonų, ir dogų veislės šunį, kaipo sargą<…>„. Deja, šį sargą po kelerių metų kažkas nunuodijo. Liko tik keletas fotografijų…“ – rašoma naujajame kalendoriuje.

Šį kalendorių dovanojome gruodžio 19-20 d. vykusių tarptautinių šunų parodų teisėjams, parodos svečiams, gruodžio 21 d. vykusios tarptautinės konferencijos pranešėjams.

Ar bus šiuo leidiniu prekiaujama, pranešime netrukus.

Gruodžio 19 dieną LKD Mokymo centras kviečia sportiškus ir drąsius šunis išmėginti OLIMPINĘ TRASĄ.

Olimpinė trasa bus 15 metrų ilgio, 1,40 metrų pločio, o joje bus išdėstytos įvairiausiosios kliūtys: barjerai, pakylos, nedidelės padangos.

Kad pasiektų šeimininką, šuniukui reikės visa tai įveikti.

Šunį reikės palikti prie starto linijos, o šeimininkas turės būti prie finišo linijos.

Davus starto signalą, šeimininkas kvies savo šunį, o šis turės įveikti trasą kuo greičiau (fiksuojamas laikas nuo starto iki finišo).

Šuo turės pats sugalvoti, kaip įveikti trasą.

Prireikus, šeimininkas galės įeiti į trasą ir skanėstu arba žaislu, neišbėgdamas iš trasos, paraginti savo augintinį bėgti finišo link.

Olimpinė trasa skirta visiems šunims: veisliniams ir neveisliniams, registruotiems į parodą ir ne…

Ir net jeigu nelaimėsite, svarbiausia – dalyvauti, smagiai praleisti laiką, pabūti šventiškame kinologų renginyje ir džiaugtis artėjančiomis Kalėdomis.

Registruokitės el. paštu lkd.karina@gmail.com iki 2015 12 17.

Olimpinė trasa –  Litexpo parodų centro 3 -oje salėje gruodžio 19 dieną nuo 12.30 val.

Visą spalio mėnesį LKD Mokymo centro komanda kartu su savanoriais ir testus išlaikiusiais šunimis vedė edukacinius užsiėmimus bei organizavo šunų pasirodymus.

„Mokydami vaikus mes auginame atsakingų būsimų gyvūnų šeimininkų kartą, kuri ne tik puoselės vertybes, bet ir perduos jas kitiems. Vaikai yra smalsūs ir lankstūs, jie neturi įsisenėjusių nuostatų, todėl formuoti jų požiūrį yra daug lengviau“, – sako D. Kvedarienė.

Užsiėmimų metu specialistai pradinių klasių moksleiviams demonstravo, kaip saugiai bendrauti su šunimis, aiškino, kaip rūpintis savo gyvūnais. Projektas vyko kartu su partneriais – Royal Canin Lietuva.

Genio pradinės mokyklos Žvėryne, kurioje vyko pirmasis susitikimas su moksleiviais, direktorė Jūratė Paurytė pastebi, kad daugelis vaikų nori augintinio, tačiau nesuvokia, kad tai ilgalaikis įsipareigojimas.

„Mes norime, kad vaikai suprastų, kokia atsakomybė yra auginti šunį ir kad tai – didelis įsipareigojimas. Tokios akcijos ugdo ne tik vaikų atsakomybę, bet ir bendras žmogiškąsias vertybes“, – teigia J. Paurytė.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda jau daugiau kaip trejus metus organizuoja edukacinius užsiėmimus vaikų ugdymo įstaigose. Per metus aplankoma daugiau nei 10 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.

Dainiaus Stankaus nuotr.

Filmuota medžiaga apie LKD Mokymo centro ir Royal Canin bendrą projektą: https://www.youtube.com/watch?v=_Tj3mU_OJx8

http://augintinis.lrytas.lt/sveikata/kinologai-ugde-atsakinga-augintiniu-seimininku-karta.htm

Rugpjūčio 1-7 ir 15-21 d. Kaniterapijos asociacija kartu su LKD Mokymo centru Vilniuje organizuoja kaniterapijos kursus.

Į kursus kviečiami aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys (pageidautina – pedagogo, psichologo, specialiojo pedagogo, logopedo, kineziterapeuto, ergoterapeuto išsilavinimas).

Paskaitas skaitys kaniterapijos specialistė, aukštosios mokyklos profesorė Hanna Wojciechowska (Lenkija).

Praktiniuose užsiėmimuose dalyvaus terapinis šuo.

Kursų metu bus analizuojami ugdymo poreikiai skirtingais vaiko raidos tarpsniais; bus mokoma, kaip pasitelkti kaniterapiją visaverčiam nesutrikusios ir sutrikusios raidos vaikų lavinimui bei ugdymui. Taip pat bus dėstoma apie terapijai tinkamų šunų atranką, jų mokymą bei panaudojimą kaniterapijos užsiėmimuose.

Mokymų programa.

Išklausiusieji 2 savaičių trukmės kursus gaus sertifikatus, o išlaikiusieji kvalifikacinį egzaminą – kvalifikaciją patvirtinantį diplomą.

Bus verčiama į lietuvių kalbą.

Paskaitos vyks kasdien nuo 9.00 iki 18.00 val. LKD Mokymo centre, Visorių g. 8, Vilnius.

14 dienų kursų kaina vienam asmeniui – 900 eurų.

Norintieji gali dalyvauti tik vienoje mokymų dalyje (1 savaitė), bet tuomet atitinkamai gaus tik 1 sertifikatą.

Kursai įvyks, jeigu susirinks ne mažiau kaip 8 asmenų grupė.Kad sužinotume norinčiųjų dalyvauti kiekį, prašome registruotis e.paštu info@kaniterapija.eu iki liepos 27 d.

Pavedimus už mokymus prašysime atlikti tada, kai susidarys pakankama klausytojų grupė (informuosime individualiai e.paštu).

Rekvizitai kursams apmokėti:

Lietuvos kinologų draugija

Įmonės kodas 190761981

SEB BANKAS

Atsiskaitomoji sąsk. LT 967044060001780551.

Pavedime nurodykite: Kaniterapijos kursai.

Paskutinę birželio savaitę Vilniaus SOS vaikų kaimas „išsikraustė“ į Labanoro girią. Erdvioje kaimo turizmo sodyboje vaikai stovyklavo, rengė varžybas, vyko į ekskursijas ir turistinius žygius. Radę laisvesnį pusvalandį, uogavo – tiek žemuogių Labanore turbūt dar nebuvo…

Stovyklautojai taip pat lankė užsiėmimus su terapiniais šunimis – trimis auksaspalviais retriveriais, niūfaundlendu ir Labradoro retrivere.

Užsiėmimus vedė LKD Mokymo centro komanda kartu su Kaniterapijos asociacijos nariais. Pasiruošti užsiėmimams daug padėjo šio projekto psichologė Ingrida Stasytienė.

Stovykla jau baigė savo darbą. Vaikai sugrįžo į Vilnių, bet jie žino, kad rudenį ir vėl susitiks su šunimis. Jie jau seniai įsidėmėjo šunų vardus, prisirišo prie jų ir pamilo.

„Atsisveikinant vaikų įteiktos žemuogės ir šypsenos buvo pati didžiausia dovana ir pripažinimas, – sakė LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė. – Vasaros projektą su Vilniaus SOS vaikų kaimo vaikais pavadinome „Mokomės kartu – suprasti, globoti ir mylėti!“. Norėjome, kad vaikai ne šiaip leistų atostogas, bet ką nors naujo išmoktų bei patirtų. Mums padėjo dresūros mokykla „Smart Dog“, pasienio kinologai kartu su Daina Malickiene, retriverių veisėja Milda Žigilėjienė, su savo augintiniais demonstravusi darbines šunų savybes. Tačiau didžiausias krūvis teko terapiniams šunims, ką gi, kitaip negalėjo būti – be testus išlaikiusių, patikimų šunų tokia veikla neįsivaizduojama“.

Dalydamasi stovyklos įspūdžiais, D. Kvedarienė atkreipė dėmesį, kad ne tik vaikai, bet ir šunų vedliai įgijo naujos patirties.

Pasak vedlių, šunys pasikeitė – jie vis dažniau neraginami užmezga betarpišką kontaktą su vaikais, tapo dėmesingesni, nustebina ir savo „šuniškomis nuojautomis“, ką ir kaip reikia daryti.

Tai gana ryškiai atsiskleidė žygyje po Labanoro girią, kai dvi vaikų grupės kartu su terapiniais šunimis nepavargdamos žygiavo 5 kilometrus.

Ne šiaip žygiavo, o ieškojo lobio, pakeliui surasdami paslėptas užduotis, atsakydami į klausimus.

Keliaudami vaikai bendravo su šunimis ir tarpusavyje, mokėsi būti kantrūs ir paslaugūs, o kai kurie pasipasakojo savo svajones.

Turbūt tai ir buvo didžiausias lobis, kurį visiems reikėjo surasti…

Projekto vykdytojų nuotr.

Dalyvaukime apklausoje – prisidėkime prie kampanijos „Gyvūnų kaspino mėnuo“ ir priminkime visiems, kokį džiaugsmą teikia šunys ir kiti gyvūnai.

Mieli gyvūnų mylėtojai,

Jau trečią kartą rengiama kampanija „Gyvūnų kaspino mėnuo“, kurios tikslas – priminti žmonėms, kokį didelį džiaugsmą mums teikia augintiniai.

Taip pat skatinama dalintis šiuo džiaugsmu ir su kitais – SOS kaimo vaikais.

Ankstesnių metų patirtis parodė, jog kaniterapijos užsiėmimai su šunimis vaikus skatina atsikratyti neigiamų emocijų ir padeda ugdyti jų socialinius įgūdžius.

Augantis susidomėjimas gyvūnų terapijos nauda parodo, kad Lietuvoje tokie užsiėmimai yra reikalingi, todėl siekiame ir toliau skleisti gyvūnų teikiamo džiaugsmo žinutę.

Prie to kviečiame prisidėti ir Jus!

Viena iš pagalbinių veiklos krypčių – apklausa apie gyvūnų auginimo įpročius ir savotiškas dilemas, su kuriomis susiduria kiekvienas šeimininkas.

Mums būtų įdomu ir svarbu sužinoti Jūsų nuomonę šunų auginimo klausimais. Trumpą anketą rasite paspaudę šią nuorodą:

http://goo.gl/forms/mUyPzG0KoM

Dėkojame už Jūsų atsakymus. Ir nepamirškite dalintis pūkuotu džiaugsmu.

Balandžio 26 d. LKD Mokymo centre nemokami mokymai norintiems užsiimti švietėjiška veikla. REGISTRACIJA JAU BAIGTA.

Mokymų lektorės – LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė, LKD Mokymo centro edukacinių projektų koordinatorė Ugnė Nedzinskaitė ir kinologė, šunų elgsenos specialistė Irina Venislovienė.

Mokymų trukmė – 6 val.

Mokymų programa

10.00 – Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro veiklos pristatymas.

10.15 – Edukaciniai užsiėmimai su šunimis: reikalavimai šuniui.

10.30 – Šuns parinkimas ir paruošimas testui. Testavimas: eiga, vertinimo kriterijai, neleistinos šuns reakcijos ir kt.

11.45 – Pertrauka.

12.00 – Ką reikia žinoti prieš pradedant vesti edukacinius užsiėmimus su vaikais: VMVT reikalavimai renginiams su gyvūnais bei rekomendacijos gyvūnų augintinių laikymui bei vedžiojimui, tėvų ir mokyklos vadovų sutikimai, gyvūnų laikymo ir vedžiojimo reikalavimai atskirose savivaldybėse, įstatyminė bazė Lietuvoje ir gyvūnų gerovė (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, susiję įstatyminiai aktai, pagrindinės gyvūnų gerovės tezės).

13.00 – Šuns paruošimas prieš kiekvieną užsiėmimą, vedlio elgesys užsiėmimo metu.

13.15 – Šuns streso požymiai ir „kūno kalbos“ pagrindai.

14.15 – Edukacinė programa „Saugus šalia šuns“.

15.15 – Dažniausiai užduodami klausimai ir keblios situacijos edukacinių užsiėmimų metu.

Antri metai tęsiasi projektas „Gyvūnų kaspino mėnuo“ – kinologai su specialiai paruoštais šunimis veda edukacinius užsiėmimus SOS vaikų kaime.

Vaikų ir šunų užsiėmimai šeimynose vyksta kas savaitę, o iki pavasario bus aplankyti visi kaimelio namai. Kuo šie užsiėmimai ypatingi? Ar sulaukę savo namuose keturkojų svečių vaikai elgiasi kitaip, nei įprasta?

Projektui įpusėjus, daug klausimų norėtųsi užduoti Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandai, kuri veda šiuos užsiėmimus, tačiau šįkart pakalbinkime Vilniaus SOS vaikų kaimo mamą Giedrę Vaičiūnienę.

– Ar vaikai laukia užsiėmimų su šunimis, ar ruošiasi susitikimams?

– Vaikai laukia ne užsiėmimų, jie įvardija kitaip: kada į svečius ateis Eta? Man atrodo, kad vaikai tai suvokia kaip artimo draugo, labai laukiamo svečio apsilankymą. Ir taip yra neatsitiktinai, nes ir Mokymo centro darbuotoja, ir kinologijos savanoriai, kurie ateina, pabrėžia tą patį: atėjome pas jus pasisvečiuoti! Auksaspalvė retriverė Eta visada atneša vaikams mažų dovanėlių, prizų. Už gražų elgesį ir draugiškumą ji dovanoja vaikams letenėles, kurias kiekvienas klijuoja į savo „šunišką“ segtuvą. Surinkę daug letenų gaus iš Etos dovanų… medalį. Užsiėmimo vedėja vis randa būdų, kad vaikai ir drauge, ir po vieną galėtų artimiau pabendrauti su šunimi. Kaip tokių susitikimų nelaukti? Po pirmojo susitikimo jie neraginami, neprašyti nupiešė Etai piešinius ir labai laukė kito karto, kad galėtų juos padovanoti.

– Ką manote apie šunų ir vaikų santykius, kaip anksčiau vertinote šunis?

– Kažkada vaikystėje auginau šunelį. Buvome draugai, todėl mano jausmai šiems gyvūnams visada šilti. Mano SOS šeima, kai tik pradėjome gyventi kartu, iš karto nusprendė, kad šuniuką auginsime. Vaikai labai nori, myli gyvūnus. Jie laukė edukacinių Mokymo centro užsiėmimų su šunimis.

– Kol dar nebuvo edukacinių užsiėmimų su šunimis, kaip juos įsivaizdavote, dėl ko abejojote?

– Kadangi tokių užsiėmimų su šunimis nebuvau mačiusi, nežinojau, koks tai darbas – nerimo buvo, ar vaikai nebijos, ar klausys ir ar girdės, kas jiems sakoma. Pasakysiu atvirai: ši veikla su specialiai paruoštais šunimis, su savo darbą išmanančiais žmonėmis (nė karto nepasikartojo užsiėmimo tema ar užduotys, kaskart viskas nauja ir įdomu), kurie išmano užsiėmimo metodiką, moka dirbti su vaikais – tai naudinga ne tik vaikams, bet ir mums, suaugusiems.

– Ar po susitikimų kalbatės su vaikais, kas ir kaip vyko, ką šunys norėjo „pasakyti“?

– Po užsiėmimų vaikų net nereikia nieko klausinėti, jie nenutildami vienas per kitą čiauška, kas įvyko, kaip kas pasielgė, ką pasakė šuo, ko juos mokė, kokių siurprizų sulaukė. Ypač daug apie tai kalba mažiausias ir tyliausias A. (bendru sutarimu vaikų vardai žymimi tik raide – Red.). Be galo malonu klausytis, kai vaikai neraginami išsipasakoja. Patys to nejausdami, išsako nepaprastai daug svarbių dalykų, neslepia savo emocijų.

– Vaikai jau ne kartą dalyvavo užsiėmimuose su šunimis. Ar pastebite kokių nors vaikų elgesio pokyčių?

– A. tapo ramesnė. R. dažniau piešia savo tikrus namus. A. daugiau pasakoja apie savo skaudžią praeitį. A. čiauška, kaip jam patiko šuniukas, kaip jis jų nebebijo. Kiekvieno patirtis vis kitokia, natūralu, kad ir reaguoja kitaip. Vaikai tapo atviresni, laisviau reiškia savo jausmus.

– Auklėjant 4 vaikus – koks slaptas „raktelis“, kad namuose vyrautų darna, šilti santykiai, meilė?

– Mūsų namuose būna visko, bet su vaikais aš pati stengiuosi būti suaugusiu, protingu žmogumi su vaikišku ar paauglio mąstymu. Tai padeda prisibelsti iki jų, labiau pajusti jų vidinę būseną. Sunkiausia su R., bet ir su juo po truputį judame pirmyn.

– Jūsų vaikai 5-14 metų. Jie yra įgiję labai skirtingos patirties, tačiau užsiėmimuose su šunimis atsiranda kažkoks bendras vardiklis…

– Aš manau, kad tas bendras vardiklis – šunys ir kūryba (kūrybinės užduotys – Red.). Man taip pat įdomu dalyvauti. Vaikai kalba, kad jis (šuo) nepadarys jiems nieko bloga, nors ir yra didelis. Čia, manyčiau, išlenda yla iš maišo – skaudi vaikų praeitis, kai kažkas didesnis ir vyresnis gali baisiai nuskriausti. O štai dideli šunys ateina pas juos ne gąsdinti, o draugauti, džiaugtis jais, padrąsinti ir kažko pamokyti. Tai didelė vertybė. Kam nors iš šalies klausantis toks vaikų pasakymas gal nieko nereiškia, bet žinodama apie visai kitą ir kitokį vaikų gyvenimą, džiaugiuosi: jie mato vis daugiau šviesių gyvenimo spalvų ir priima gėrį.

– Kodėl pasirinkote šį darbą? O gal darbas pasirinko jus?

– Uždavėte patį sunkiausią klausimą, nes atsakymo nėra. Aš jo nesirinkau. Manau, pats darbas mane susirado, nors ir labai keistai skamba. Dvidešimt penkerius metus išdirbau mokykloje ir kai reikėjo dėl tam tikrų aplinkybių išeiti iš darbo, internete radau kvietimą darbintis Vilniaus SOS kaime – reikėjo SOS mamų. Pabandžiau. Ir štai dirbu čia jau pusantrų metų. Po pusmečio bandomojo laikotarpio apsisprendžiau, nors ir sunkiai, kad galiu padėti užaugti mažiems žmogiukams. Dirbti šį darbą yra didelė prasmė, ypač, kai savi vaikai jau savarankiški ir kai artimi žmonės man pritaria.

Aurelija Staskevičienė

Guodos Kavaliauskaitės ir Aurelijos Staskevičienės nuotr.

Lietuvos kinologų draugijos veikla tampriai susijusi su visuomenės kinologiniu švietimu.

Pirmieji bandymai šviesti visuomenę kinologiniais klausimais buvo prieš du dešimtmečius – kinologai entuziastai su savo šunimis ėmėsi iniciatyvos skaityti paskaitas mokyklose. Vėliau LKD Mokymo centras visuomenės švietimą pradėjo nuo stendų vaikams tarptautinėse šunų parodose ir apsilankymų mokyklose. Dabar, praėjus ketveriems metams, kinologinis švietimas nebeįsivaizduojamas be paskaitų šunų augintojams, edukacijos projektų vaikų globos namuose, kūrybinių dirbtuvių vaikų vasaros stovyklose ar bendruomenių šventėse. Ši veikla susilaukė atgarsio ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Lietuva yra viena iš septynių Tarptautinės kinologų federacijos inicijuotos darbo grupės, kurios tikslas populiarinti kinologinį švietimą ir įtraukti jaunus žmones į kinologiją, steigėjų. Mūsų gerąsias praktikas pradėta taikyti kitose šalyse.

Apie kinologinį švietimą kalbamės su Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadove Daiva Kvedariene.

– Žodis kinologas dažniausiai asocijuojasi su šunų dresūra ir auklėjimu, bet Mokymo centro veikla rodo ką kita. Kinologija jums reiškia kur kas daugiau.

Paklausę vaikų, kuo užsiima kinologai, dažniausiai sulaukiame atsakymų apie šunų dresūrą ir auklėjimą, todėl vaikams aiškiname, kad kinologai pirmiausia labai myli savo šunis ir rūpinasi jų gerove, bei tuo, kad žmogui būtų gera būti šalia šuns, o šuniui – žmonių draugijoje. Kinologija yra ne tik mokslas apie šunis, bet ir apie žmogaus ir šuns gyvenimą šalia vienas kito.

– Ar Mokymo centras yra ta vieta, kur pradedantieji šunų augintojai sulaukia profesionalių patarimų?

– Stengiamės, kad tai būtų kaip tik ta vieta! Organizuojame paskaitas, praktinius seminarus esamiems ir būsimiems šunų veisėjams. Pabrėžiame, kad būtina laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų, o šunų veisimas negali būti atsitiktinis. Nors ir labai keista, paskaitose dar tenka laužyti įsisenėjusius mitus: kalytėms būtinai reikia atsivesti šuniukų „dėl sveikatos“; šuns nosis šilta – jis „serga“ ir kt. Kalbame apie veisėjų atsakomybę, pasisakome prieš šuniukų „dauginimą“. Šuniukai turi gimti ne tik sveiki ir atitikti veislės standartą, bet nuo pirmųjų gyvenimo dienų turi būti socializuojami. Šuniukų turi laukti atsakingi šeimininkai.

– Kaip jūsų veikla susijusi su gyvūnų gerove?

– Gyvūnų gerovė yra mūsų veiklos prioritetas. Tokia yra ir oficialioji Lietuvos kinologų draugijos pozicija. LR Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar nebuvo patvirtinusi naminių gyvūnų augintinių laikymo normų, o LKD konferencija tokį dokumentą priėmė jau seniai. Net pradinukams mokyklose pirmiausia aiškiname apie gyvūnų gerovę. Klausiame vaikų, kuo žmonės ir šunys panašūs. Vaikai atsako: jaučiame alkį, troškulį, šaltį, baimę. Aiškiname vaikams apie penkias gyvūnų laisves, o laisvės neišvengiamai persipina su žmogaus, tarp jų – ir vaikų, pareigomis. Mokome vaikus ne tik saugiai pasisveikinti su šunimis, gražiai žaisti, bet ir būti atsakingiems. Užsiėmimai su šunimis visada būna smagūs, nes juos „veda“ Mokymo centro savanorių šunys, išlaikę specialius testus. Su vaikų ugdymo įstaigomis pasirašome sutartis, vaikų tėvai arba globėjai taip pat pasirašo sutikimus. Po užsiėmimų su šunimis vaikai gauna vardinius diplomus ir, kas labai džiugina, dalijasi su tėvais savo įspūdžiais, net pamoko juos bendravimo su gyvūnais taisyklių.

– Su šunimis lankotės SOS vaikų kaimo šeimose, „Genio“ pradinėje mokykloje Vilniuje. Teko girdėti, jok šie susitikimai skiriasi nuo įprastų edukacinių užsiėmimų.

– Ši veikla peržengia įprastos edukacijos rėmus – bendradarbiaujame su vaikų ugdymo įstaigų psichologais, pedagogais. Drauge su jais siekiame didesnių tikslų, skatiname vaikų socialinę ir emocinę raidą. Specialiuosius edukacinius užsiėmimus laikome kelio į kaniterapiją pradžia, bet kalbėti apie didelius pasiekimus kol kas anksti, juo labiau kad Lietuvoje nėra diplomus turinčių kaniterapeutų, yra tik kaniterapijos asistentų. Kol mes, suaugusieji, kuriame įstatyminę kaniterapijos bazę ir mokomės naujų dalykų, vaikai mėgaujasi kiekviena su šunimis praleista minute ir skaičiuoja dienas iki kito susitikimo.

– Pagal svarbą, po šeimos mokykla yra antroji socialinio ugdymo institucija. Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras organizuoja paskaitas visuomenei ir šeimai, veda užsiėmimus vaikų ugdymo įstaigose, dalyvauja šventėse. Tampate kinologinio ugdymo institucija?

– Mokymo centro šūkis išties ambicingas: „Kurkime gyvūnus mylinčią šalį!“, bet juk gyvūnus mylinčios šalies kūrimas susideda iš daugelio dalykų. Štai į Tarptautinę šunų parodą pakvietėme vaikų grupes iš Vilniaus lietuvių namų, Ąžuolyno gimnazijos. Organizavome jiems įvairias veiklas. Parodose visuomet įrengiame zoną vaikams, užimame ne tik vietos lankytojus, bet ir kitų šalių kinologų vaikus. Savanorės pedagogės Jolitos Stapurevičiūtės parengtoms kūrybinėms užduotims atlikti nereikia mokėti daug kalbų – vaikai susikalba meilės gyvūnams kalba. Tėvai dažnai stebisi: užsiėmimai – nemokami? Taip, užsiėmimai vaikų ugdymo įstaigose, paskaitos visuomenei ir dalis kitų mūsų renginių yra nemokami, juos finansuoja Lietuvos kinologų draugija.

2014 m. užsiėmimus pravedėme 5 780 mokinių ir darželinukų. Skaitėme paskaitas pedagogams ir Lietuvos dujų darbuotojams, vedėme kursus būsimiesiems ir esamiems šunų veisėjams. Veisėjams ir šunų elgsenos specialistams pasiūlėme specializuotų kursų – iš Lenkijos atvykusi zoopsichologė Hanna Wojciechowska skaitė paskaitas apie šuniukų socializaciją, ankstyvąjį testavimą, suteikė kaniterapijos pradmenų. Organizavome savaitės trukmės vasaros stovyklą Jonavos rajone, labai įsiminė H.Wojciechowskos pasakyti žodžiai: „Organizacija, stiprinanti šalies kinologinę kultūrą, turi ateitį“. Sėkmingas buvo ir kitas naujas projektas – nemokamų paskaitų ciklas visuomenei „Noriu šuns“. Šios paskaitos vyko Vilniuje, Kaune, Plungėje, Marijampolėje. Jei pridėtume Mokymo centro veiklą tarptautinėse šunų parodose, išvykas į vaikų vasaros stovyklas ir bendruomenių šventes – šunų mylėtojų, kurie gyvai „pačiupinėjo“ kinologiją, susidarė apie 10 000!

– Ar edukacinė veikla įprasta kitų šalių kinologų organizacijose?

– Tik iš dalies. Kinologinio švietimo srityje aktyvesnės yra Vokietija, Austrija, Skandinavijos šalys, o artimiausi kaimynai – ne. Džiugu, kad kinologinio švietimo svarbą supranta ir palaiko Tarptautinė kinologų federacija (FCI), kurios iniciatyva prieš metus įsteigta „FCI Youth“ darbo grupė, besirūpinanti kinologiniu švietimu ir jaunimo įtraukimu į kinologiją. Tikrai neatsitiktinai Lietuva yra ne tik viena iš septynių šios darbo grupės narių, bet taip pat mums patikėta koordinuoti  grupės darbą. Mūsų darbą vertina užsienio šalių organizacijos ir gerąsias mūsų praktikas taiko savo šalyse.

– Smalsu sužinoti apie artimiausius planus.

– Turime parengti programą ir pravesti mokymus asmenims, kurie ateityje savaraniškai vestų užsiėmimus vaikų ugdymo įstaigose. Labai tikimės šunų elgsenos specialistų bendradarbiavimo, atrenkant ir ruošiant šunis edukaciniams užsiėmimams. Žadame išleisti fotografijų albumą „Po Lietuvą – su šunimi“. Turime suburti didesnę kinologijos savanorių komandą, kuri veiktų labai įvairiose srityse. Ką tik mokymus baigė kinologijos skautai, o nuo vasario startuoja Jaunųjų kinologų studija. Jau parengtos ir pradėtos vykdyti specialios programos apie vadinamuosius agresyvius šunis, gyvūnų globą. Du kartus per savaitę lankomės SOS vaikų kaime – tai išskirtinis projektas, reikalaujantis daug platesnių, nei kinologijos, žinių, netradicinių sprendimų ir ypatingo lankstumo. Kita vertus, kaip tik tokie iššūkiai skatina toliau domėtis ir kurti.

Ernesta Domarkaitė

G.Kavaliauskaitės ir MC nuotraukos

Sausio 19-ąją Mokymo centre skautams buvo įteikti jaunojo kinologo specialybės ženkleliai ir diplomai.

Lietuvoje populiarėja skautiškų specialybių mokymai. Skautiškos bendruomenės nariai gali mokytis ir gauti jų sugebėjimus įrodančius ženklelius.

Šiuo metu gyvuoja apie dvidešimt specialybių, tarp jų –  astronomo, ekologo, botaniko, fotografo, pirmosios pagalbos specialisto ir, žinoma, kinologo.

Skautiška specialybių sistema turi tris skirtingus mokymo lygius, pritaikomus pagal besimokančių skautų amžių (jaunesniesiems skautams, skautams ir patyrusiems skautams).

Įdomu tai, kad galima mokytis ir tiesiogiai su stovyklavimu miške nesusijusių specialybių, būtent tokia ir yra kinologo specialybė.

Kita vertus, skautavimo tikslas – ugdyti visapusiškai išsilavinusį ir atsakingą žmogų, todėl skautams žinios apie šunis yra labai reikalingos.

Tai gali patvirtinti ir užsiėmimus lankiusios skautės – kiekviena jų augina ar augino šunį, lankėsi parodose arba dirbo savanore gyvūnų prieglaudoje.

Šį kartą Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centre naujų žinių sėmėsi ir su šunimis bendravo patyrusios skautės iš Vilniaus.

Kadangi skautavimas yra paremtas kitų mokymo ir mokymosi iš kitų principu, net neabejoju, kad merginos įgytas žinias stovyklose perduos ir jaunesniems skautams. Specialybės mokymas nebus vienkartinis projektas – tęstinumas priklausys ir nuo pačių skautų motyvacijos mokytis.

O ką apie specialybės mokymus mano pačios skautės? Pasibaigus mokymams jos užpildė anonimines anketas:

„Labai smagu buvo tai, kad kalbėdavomės be jokių suvaržymų. Labai mėgstu šunis, tad galėjau daugiau apie juos sužinoti. Specialybė mane įkvėpė nueiti į gyvūnų prieglaudą“.

„Prasmingai praleidau pirmadienio vakarus, sužinojau daug naujo. Gaila, kad užsiėmimai jau baigėsi.“

„Buvo labai įdomu – mokėsiu geriau pasirūpinti savo šunimi. Sulaukiau atsakymų į visus man rūpėjusius klausimus. Smagiausia buvo tuomet, kai užsiėmimuose svečiavosi šunys.“

„Man patiko, kad paskaitos buvo informatyvios ir interaktyvios. Sužinojau daugiau apie Lietuvos kinologų draugiją ir jos Mokymo centrą, apie „šuniškus“ renginius.“

Post scriptum. Skautams mokymus vedė LKD Mokymo centro savanorė, patyrusi skautė Gabija Vyšniauskaitė.

G.Vyšniauskaitės nuotr.

Jau nuo vasario mėnesio savo veiklą atnaujina ir vaikus bei jaunimą kviečia Jaunųjų kinologų studija!

Myli šunis, domina kinologinė veikla, nori sutikti daugiau bendraminčių  ir esi neabejingas savanorystės idėjai – Jaunųjų kinologų studija VILNIUJE laukia tavęs!

Po kelerių metų pertraukos savo veiklą vėl atnaujina Jaunųjų kinologų studija (JKS) ir kviečia vaikus ir jaunuolius, kurie domisi ir myli šunis, nori dalyvauti kinologų projektuose, šunų parodose ir kt. renginiuose.

Kviečia tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie šunų auklėjimą, priežiūrą ir auginimą, gyvūnų gerovę, sportą ir turiningą laisvalaikį su šunimi bei daug kitų įdomių dalykų.

Ir visai nesvarbu, jei tu neturi šuns – daug svarbiau, kad tu myli šunis!

Ką veiks Jaunųjų kinologų studija?

JKS lankantys vaikai mokysis apie šunis, jų elgsenos ypatumus, sužinos apie gyvūnų poreikius, priežiūrą, skirtingų šunų veislių subtilybes, bendraus su įvairių kinologijos sričių profesionalais, kurs  ir įgyvendins įvairius projektus.

Kartu su kitais šunų mylėtojais jie organizuos ir dalyvaus kinologų renginiuose, padės šunų parodų organizatoriams, supažindins visuomenę su atsakinga šunininkyste, rūpinsis šunų gerove – drauge su visais kurs gyvūnus mylinčią šalį!

Prašome užpildyti anketą ir registruotis iki sausio 26 dienos e.paštu svietimas@kinologija.lt.

Užsiėmimai nemokami.

Informacija tel. +370 620 293 00

Turime labai atsakingai atrinkti, ruošti ir sertifikuoti šunis specializuotiems užsiėmimams.

Kaniterapija pastaruoju metu Lietuvoje tampa kone mados objektu. Daugėja šias paslaugas siūlančiųjų, pasirodė pirmosios studijos, apibendrinančios kaniterapinių užsiėmimų rezultatus, tačiau  šiose studijose neminimi šunys.  O juk būtent šiai veiklai sertifikuoti šunys, kartu su kaniterapeutais ir gydymo metodą skyrusiais gydytojais, yra svarbiausi, – tuo įsitikinusi Lietuvoje mokymus vedusi kaniterapeutė, zoopsichologė Hanna Wojciechowska.

Tad pakalbėkime apie terapinius šunis…

Ar terapiniam šuniui svarbu dresūra?

Nors ir labai keista, bet terapiniam šuniui dresūra nėra pati svarbiausia, nes kaniterapija nėra automatiškai iškaltų komandų rinkinys. Dresuotas šuo yra puikus partneris paklusnumo ar kitose šunų sporto varžybose, įvairiose tarnybose, bet ne kaniterapijoje.

Taip, terapinis šuo turi būti valdomas ir klusnus. Paklusnumas, o ypač protingas paklusnumas, kuomet dirbantis šuo pats geba priimti absoliučiai saugius ir pageidautinus sprendimus, tėra viena kaniterapijos medalio pusė. Daug svarbiau, kad šuo iš prigimties norėtų, galėtų ir mokėtų bendrauti su žmonėmis, ir darytų tai saugiai, džiugiai.

Kokie šunys pasirenkami?

Kaniterapijoje dirbama su vaikais arba suaugusiaisiais, kurie turi įvairaus pobūdžio fizinių, psichinių ar mišrių raidos sutrikimų, o jų psichoemocinės ir (ar) psichomotorinės reakcijos ne visada nuspėjamos – būtent todėl šuns veislė tampa labai svarbi.

Terapiniai šunys negali būti valdomi stipraus aviganių instinkto, negali užsidegę persekioti grobį kaip tai būdinga terjerų šeimai, būti perdėtai sargūs ar azartiški kaip medžiokliniai šunys. Terapiniam darbui nerekomenduojami ir šunys mišrūnai, nes nežinome, kokiomis sąlygomis jie augo, kokią patirtį turėjo, kuri yra labai svarbi jautriaisiais šuns raidos bei gyvenimo laikotarpiais.

Pasaulinė praktika rodo, kad gyvūnų prieglaudų šunys taip pat nelabai tinka šiam darbui (jie ir šiaip patyrė sunkių išgyvenimų, jų bendravimo su žmonėmis patirtis gali būti negatyvi).

Šalyse, kur kaniterapija ne tik pažengusi, bet ir įtvirtinta teisiškai, dažniausia šiam darbui atrenkami veisliniai šunys. Tai šunys, kurių protėviai buvo išvesti dirbti su žmonėmis, vadinamieji šunys kompianionai (kavalieriaus Karolio spanieliai, niūfaundlendai, auksaspalviai ar Labradoro retriveriai, samojedai ir kiti).

Kaip tausoti terapinį šunį?

Terapinis šuo neturėtų dirbti daugiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Kartais pakanka 10-15 minučių, kad šuo emociškai ir fiziškai išsisemtų. Taigi pirmiausia turi būti paisoma tiek žmogaus (paciento), tiek gyvūno gerovės.

Šuo yra socialiausias naminis gyvūnas augintinis, jis jaučia žmonių nuotaikas, ,,skaito“ mūsų kūno kalbą, užuodžia ir girdi daug jautriau nei žmogus.

Šuo nėra robotas, todėl tinkamai pasirengęs vedlys ne tik teoriškai žino, bet ir iškart atpažįsta gyvūno streso požymius (laižymasis, žiovulys, padažnėjęs lekavimas, snukio sukimas į šoną, žvilgsnio vengimas ir kt.).

Pastebėjus menkiausius šuns streso požymius užsiėmimas nutraukiamas. Gyvūnas išvedamas iš užsiėmimo patalpos, jam leidžiama laisvai palakstyti, duodama palakti, pažaidžiama, ramiai pabendraujama. Priminsime, kad užsiėmimų metu su šunimi beveik nekalbama, jis valdomas gestais ir žvilgsniu, taigi šuo pasiilgsta savo žmogaus balso, paprasčiausio bendravimo. Emociškai pavargusiam šuniui reikia sudaryti sąlygas atsipalaiduoti ir pabūti šunimi!

Zoopsichologės teigimu, tiesiog nusikaltimas būtų po terapinio ar edukacinio užsiėmimo uždaryti šunį voljere ir palikti jį vieną likimo valiai. Tokios sąlygos – papildomas stresas gyvūnui. Terapinis šuo turi gyventi šeimoje ir nuolat bendrauti su žmonėmis – gyventi visavertį gyvenimą.

Tebesame kelio pradžioje. Taip yra ir todėl, kad mūsų šalies kinologija dar gana jauna. Apie šunų, o ypač mažų šuniukų, ankstyvąją socializaciją pradėjome kalbėti visai neseniai, ši metodika buvo panaudota auginant vos kelias šuniukų vadas. Kinologinė kultūra dar tik formuojasi…

Ar lengva parengti terapinį šunį?

Terapinius šunis reikėtų vadinti šunų pasaulio išimtimi. Tai talentai, kurių nėra daug.

„Galima testuoti dešimtis mažų šuniukų vadų ir nerasti talento, nes tokie šunys – retenybė. Vėliau, po kitų testavimo etapų, gali paaiškėti, kad atrinktoji retenybė galės dirbti tik vienoje srityje, arba tiks tik užsiėmimams vaikų ugdymo įstaigose“, – apie terapinių šunų paieškas ir parengimą kalbėjo H.Wojciechowska.

Negana parengiamojo etapo, vėliau šunis būtina peratestuoti – terapiniai šunys kasmet iš naujo laiko egzaminą, kurį priima trijų specialistų komisija (du kaniterapeutai ir vienas kaniterapijos asistentas; Lietuvoje kaniterapijos specialistų kol kas nėra, jie kviečiami iš užsienio).

Egzamino metu tikrinamas šuns kontaktas su vedliu, reakcija į įvairius dirgiklius, savitvarda, mokėjimas dirbti komandoje ir kiti dalykai. Egzaminas labai sunkus ir šuniui, ir vedliui, galbūt todėl Lietuvoje kol kas teturime 6 pirmojo kaniterapinio lygio sertifikuotus šunis.

Kas svarbiausia?

Terapinis darbas su žmonėmis šunį išvargina. Pasitaiko, šis darbas gyvūnui tampa nepriimtinas. Ar dresūros pagalba užspaudę šuns instinktus galime pasiekti kokių nors rezultatų? Ar tokius užsiėmimus galime vadinti terapija? Juk kitąsyk paciento emocinei būklei pagerinti pakanka muzikos, spalvų ar kvapų terapijos – duokime šunims ramybę. Jeigu jie neatitinka besąlygiškai griežtų terapiniam šuniui keliamų reikalavimų, jokių kompromisų negali būti.

Remdamasi ilgamete savo patirtimi dirbant Lenkijos vaikų ugdymo bei reabilitacijos įstaigose, H.Wojciechowska teigia, kad asmuo, kuriam teikiamos paslaugos su šunimi, turi jausti meilę gyvūnams, būti artimas gamtai ar bent nejausti baimės šuniui, nebūti abejingas.

Taigi klausimas, ar visada žinome, ką reabilituojamasis jaučia šuniui, išlieka atviras. Ir tai tikrai ne antraeilis klausimas, nes be užmegzto artimo kontakto pats kaniterapijos metodas netenka prasmės. Terapijos su šunimis esmė – dovanoti šuns geras emocijas ir motyvuoti pacientą siekti tam tikro tikslo.

Taip, terapiniai šunys yra sveikatinimo priemonė. Taip, jie yra gerų emocijų „bomba“. Jie yra gyvenimo džiaugsmas. Skambių žodžių galima parinkti ir daugiau, tačiau šunys gali padėti tik tiems, kurie myli šunis ir kurių emocijos persiduoda nematomojo fronto eiliniam kareiviui – terapiniam šuniui.

Straipsnis buvo publikuotas http://lzinios.lt/lzinios/Gamta/kai-sveikti-padeda-zmones-mylintys-sunys/194957

Asta Raicevičienė, l.e. Kaniterapijos asociacijos prezidentės pareigas ir Aurelija Staskevičienė

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Lietuvos kinologų draugija kartu su Mokymo centru artėjant Naujiesiems metams išleido du kalendorius.

„Šunų žetonai“ – tai išskirtinis kolekcininko Vyčio Ramanausko projektas, ne vienerius metus jo kauptos šunų žetonų kolecijos katalogas-kalendorius.

Surinkęs daugiau kaip 100 įvairių laikotarpių šunų žetonų, kolecininkas džiaugiasi vertinga kolekcija ir sukauptomis žiniomis apie Lietuvos kinologijos istoriją.

„Šunų žetonai dažniausiai kalti iš žalvario, rečiau – vario, aliuminio ar paprasčiausios geležies. Įdomu tai, jog tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo metais šie strateginiai metalai šunų žetonams nebuvo naudojami. Visi karo laiko žetonai – iš alavo ir cinko lydinio…“, – rašoma kalendoriuje.

Stilingo dizaino leidinys „Šunų žetonai“ išleistas nedideliu tiražu, juo nebus prekiaujama.

Lietuvos kinologų draugija šiuos kalendorius teiks kaip dovaną tarptautinių parodų teisėjams, garbiems parodų svečiams.

Kolekcininkas Vytis Ramanauskas būtų dėkingas, jei jam padėtume pildyti unikalią šunų žetonų kolekciją (rašykite e.paštu verkiai@yahoo.com).

Kitas kalendorius – Mokymo centro savanorių dovana šunų mylėtojams.

Tai žavūs įvairių šunų veislių portretai, nuoširdžios bendravimo su savo augintiniais akimirkos.

Šis 2015 m. kalendorius bus dovanojamas Mokymo centro edukacinių projektų dalyviams, jaunųjų vedlių konkursantams, renginių svečiams.

Dėkojame visiems, kurie kartu su mumis kuria gyvūnus mylinčią šalį!

LKD Mokymo centras gruodžio 7 d. 12.00 val. organizuoja šunų elgsenos (socializacijos) testą šunims.

Šuns elgsenos testas dar vadinamas socializacijos testu „Šuo mieste“. Šį testą gali laikyti visi šunys – grynaveisliai ir mišrūnai, vyresni nei 6 mėnesių, identifikuoti integriniu grandynu (mikroschema).

Testo metu šuo turi atlikti tam tikras užduotis ir paklusti komandoms.

Nepaisydamas praeivių, automobilių ar kitokių trukdžių jis turi būti sutelkęs dėmesį į savo šeimininką,  atlikti komandas (laukti paliktas vienas, atbėgti pakviestas, ramiai prasilenkti su praeiviais, kitais šunimis ir t.t.).

Išlaikęs testą šuo gauna LKD parengtą atitinkamos formos pažymėjimą, galiojantį 3 metus.

Pažymėjimu gali naudotis tik tas asmuo, kuris su šunimi laikė testą. Kiti šeimos nariai šiuo pažymėjimu naudotis negalės.

Norintieji su šunimi laikyti testą turi užpildyti paraišką ir registruotis iš anksto e.paštu lkd.auguste@gmail.com.

Testas nuo 12.00 val. vyks Fabijoniškių mikrorajone Vilniuje, šunų dresūros  aikštelėje netoli PC „JOVARĖLIS“.

Siųsdami registracijos anketą pridėkite pavedimo kopiją (25,00 Lt; 7,20 Eur). Neatvykusiems laikyti testo pinigai negrąžinami.

LKD rekvizitai:

Lietuvos kinologų draugija

Įmonės kodas: 190761981
SEB BANKAS, ats. sąsk. LT 967044060001780551.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Pradėjusi nuo savanorystės gyvūnų prieglaudoje, LKD Mokymo centro savanorė Guoda Kavaliauskaitė savo gyvenimo be šunų ir fotoaparato jau neįsivaizduoja… Pokalbis su vilniete moksleive G.Kavaliauskaite.

Kodėl – šunys?

Artima draugystė su šunimis prasidėjo prieš šešerius metus, kai tapau savanore gyvūnų prieglaudoje.Tuomet buvau vos vienuolikos. Namuose neturėjome jokio augintinio – nedidelis butas ir mano amžius buvo viso to priežastis. Kadangi nuo pat mažens negalėjau ramiai  prasilenkti su pro šalį einančiu šunimi ar katinu,  savanorystė buvo būtent tai, ko man  reikėjo. Kasdien susidurdama su likimo nuskriaustais gyvūnais išmokau svarbią pamoką: gyvūnai taip pat kaip žmonės turi jausmus, o jų pasitikėjimą reikia užsitarnauti. Ypač tų, kurie nors kartą buvo išduoti.

Savanorystė leido pažinti ir pačią save – supratau, jog negaliu sėdėti rankų sudėjusi. Reikia veiklos! Ilgi pasivaikščiojimai su šunimis tapo mano laisvalaikio dalimi, o bėgant laikui pajutau: šunys yra neatskiriama  gyvenimo dalis.

Kuo užsiimi LKD Mokymo centre? Kas labiausiai patinka, o gal – nepatinka?

Jau ilgą laiką pagrindinis mano užsiėmimas – renginių bei edukacinių užsiėmimu fotografavimas. Aš ir mano fotoaparatas čia esame neišskiriamas duetas.

Patinka viskas! Džiaugiuosi būdama puikios Mokymo centro komandos dalimi, labai vertinu naujas patirtis, įgytas su kinologais. O jeigu kažkas nepasiseka ar būna ne taip, tereikia atsigręžti į šunis ir pasimokyti iš jų kantrybės bei tolerancijos.

Ar mokykloje sulauki komentarų apie savo popamokinę veiklą su šunimis?

Išties mokykloje su bendramoksliais dažniausiai bendraujame šuniškomis temomis. Nesunku numanyti: daugiausiai kalbu aš. Džiaugiuosi, jog galėjau su kinologija supažindinti ne vien bendramokslius, bet ir mūsų gimnazijos mokytojus, o kai kuriuos net įtraukti į kinologiją. Po pravestų edukacinių užsiėmimų savo mokykloje sulaukiu mokinių, dalyvavusių užsiėmimuose dėmesio – vieni atpažįsta mokyklos koridoriuje, kiti nesibaimina užduoti klausimų, domisi, kaip sekasi šuniukams.

Augini Rytų Europos aviganį ir dar kažką…?

Kartu su Rytų Europos aviganiu Fobu auginu neveislinę katę bei du degu graužikus. Kalbėdama apie Fobą visada sakau žodį mes, nes kartu mes esame komanda ir visur stengiamės būti drauge. Fobo atsiradimas atvėrė duris į kinologijos pasaulį. Kartu pradėjome parodų karjerą, apie kurią ilgą laiką galėjau tik pasvajoti. Fobas ne tik puikus šou šuo, jis – šeimos narys, apvertęs visos šeimos gyvenimą 180 laipsniu kampu! Jau trejus metus Fobas džiugina mus savo buvimu ir dažnai priverčia susimąstyti, kaip mes tiek laiko galėjome ištverti be šuns?!

Kartais padedi parodų dalyviams išstatyti šunis ringe. Kokių veislių šie šunys, kam jauti silpnybę, o kokių šunų dar „neprisijaukinai“?

Beveik visose parodose mano švarkelio atlapą puošia nedidelė apvali sagė, kurioje pavaizduotas ne Rytų Europos aviganis, o … biglis! O šalia manęs greičiausia pamatysite ir lūkuriuojantį biglį.Taigi dažniausiai parodose pristatinėju būtent juos. Pirmasis mano pačios paruoštas šuo ringui buvo biglis,  niekas, nei aš pati, negalėjau pagalvoti, kad ringe dažniausiai teks dalyvauti su amžinai uodegos nenuleidžiančiu, ilgaausiu, temperamento nestokojančiu skaliku. Ir jeigu seniau sakydavau, kad antras šuo mūsų namuose bus tik „rytietis”, šiandien taip garsiai to nesakyčiau…

Neišduodama mylimos šunų veislės, ringe neretai dalyvauju ir su Rytų Europos aviganiais. Taip pat susiduriu ir su šiaurinių veislių šunimis: Aliaskos malamutais, samojedais.

Gyvenimas su šunimis ir tarp šunų – koks jis?

Gyvenimas su šunimi kasdien dovanoja nepamirštamų akimirkų. Tik spėk jų nepražiopsoti! Šunų dėka užsimezgė daug naujų pažinčių, mano gyvenime atsirado ne vienas brangus asmuo.

Tu, fotoaparatas ir šunys – kokia čia „trejybė“? Ar tai repeticija renkantis būsimąją profesiją?

Gyventi be šunų ir fotoaparato tai tas pats, kas gyventi be deguonies. O kai abu dalykus sujungi į vieną, geriau nebūna! Jeigu kur nors esu be šuns, su manimi tikrai bus fotoaparatas. Ir dažniausiai mano objektyvas nutaikytas į šunis. Esu nusiteikusi sieti gyvenimą su gyvūnais, svajoju apie veterinarijos gydytojos profesiją.

Vien tik šunys ir šunys. O Kiti pomėgiai?

Kelionės! Nesvarbu, ar tai būtų kelionė į šunų parodą kaimyninėje valstybėje, ar poilsinė kelionė susipažįstant su kitų šalių istorija bei kultūra – kiekvienos jų laukiu, nekantriai skaičiuodama dienas ir valandas. O kelionės įspūdžius „virškinu“ ilgai – parsivežu jų su kaupu. Jeigu reikėtų užrašyti tobulo gyvenimo receptą, kelionės būtų nuostabiausias prieskonis.

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie LKD Mokymo centro komandos! E. p. svietimas@kinologija.lt.

Mokymo centro atstovai ir kinologijos  savanoriai dalyvauja projekte „Suteik gyvūnų šilumą vaikams“.

Ar patikėtumėte, kad iki šiol nekalbėjęs 7 metų vaikas po mėnesio draugystės su šunimi pasakė gyvūnui pirmąjį žodį? O kaip reaguotumėte išgirdę, kad vaikai, turintys dėmesio sutrikimą, dabar jį geba išlaikyti viso užsiėmimo metu? Ir visa tai vyksta ne kažkur toli, o čia – Lietuvoje.

Antrus metus iš eilės startuoja daug dėmesio sulaukęs projektas „Gyvūnų kaspino mėnuo“. Vienas pagrindinių jo tikslų – pratęsti visuomenės pažintį su kaniterapija.

Taip vadinami specializuoti edukaciniai užsiėmimai su vaikais, kuriuose kartu su specialistais dalyvauja mokyti šunys.

Akivaizdžių rezultatų duodančią sveikatinimo priemonę pernai jau išbandė 19 vaikų globos namų auklėtinių.

Šiemet specialūs edukaciniai užsiėmimai su šunimis bus finansuojami dar maždaug 60 Vilniaus SOS vaikų kaime gyvenančių vaikų.

Iki šiol tokios apimties specializuoti užsiėmimai šalyje vykdyti nebuvo.

Už lėšas, surinktas „Gyvūnų kaspino mėnuo“ projekto metu, užsiėmimus vaikams rengs Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro darbuotojai, kurie yra baigę specialius kursus ir dirba su specialius testus išlaikiusiais šunimis.

„Buvome liudininkai, kai iki šiol buvęs uždaras, bet kokio kontakto su gyvūnais vengęs vaikas, po keleto kaniterapijos užsiėmimų nugalėjo savo baimes, įgavo pasitikėjimo ir, išdrįsęs prieiti prie keturkojo, jį paglostė ir davė komandą „sėst“. Dėka žmonių, kurie pirkdami „Pedigree” ir „Whiskas” parems šį projektą, šiemet edukaciniai užsiėmimai vyks mažesnėse grupelės – šeimose, kuriose kartu su SOS mama gyvena 5-6 globojami vaikai. Darbas mažesnėse grupės leis dar geriau pažinti kiekvieną vaiką, padėti jam įveikti baimes bei atsiskleisti kaip asmenybei“, – sako Vilniaus SOS vaikų kaimas direktorius Gedas Batulevičius.

Nors šiuo metu kaniterapija Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius, mūsų šalyje jau yra 6 testus išlaikę šunys, galintys padėti vesti vaikams specializuotus užsiėmimus.

„Pabandykite su tėvų neturinčiu vaiku kalbėtis apie patirtas traumas, vienatvę. Greičiausiai abu sėdėsite tylėdami. Specializuotose užsiėmimuose, kuriuose dalyvauja šuo, pasakojama apie gyvūną, kuris patyrė analogišką situaciją: buvo išmestas į gatvę, tapo niekam nereikalingas. Su vaikais diskutuojama, kaip toks šuo dabar jaučiasi. Bendraudami su šunimis, vaikai patiria naujų išgyvenimų ir mokosi juos įvardyti – kalbėdami apie gyvūną, vaikai kalba ir apie savo jausmus“, – pasakoja Kaniterapijos asociacijos narė Aurelija Staskevičienė.

Kiek laiko šiemet vaikams bus organizuojami kaniterapiniai užsiėmimai, priklausys nuo gyventojų įsitraukimo. Visą spalio mėnesį, perkantys „Pedigree” ir „Whiskas” produktus, 3 proc. parems specialius užsiėmimus su šunimis Vilniaus SOS vaikų kaime.

Pernai tokie užsiėmimai vaikams buvo vedami visą pusmetį.

G.Kavaliauskaitės nuotr.

Tai įžanginės mokymų ciklo „NORIU ŠUNS“ paskaitos Vilniuje ir Kaune. Startuojame rugsėjo 25-26 d.

Pirmojoje paskaitoje „Noriu šuns: kaip išsirinkti tinkamiausiąƒƒ?“ bus kalbama šiomis temomis:

• šuns pasirinkimas (veislinį ar neveislinį? kalę ar patiną? mažą ar didelį? jauną ar suaugusį?).

• šunų veislės (šuns veislė – ne tik eksterjero požymiai, bet ir paskirtis, atitinkamas temperamentas, charakterio savybės).

• kur įsigyti šunį (veislynai, globos namai, netinkamos įsigyti šunį vietos).

• iš ko susideda šuniuko kaina (šuns kilmės medis, protėvių nuopelnai, šuniuko kilmės dokumentai).

• kas laukia įsigijus šunį (išlaidos kasdienei ir veterinarinei priežiūrai, auklėjimas, socializacija, laiko planavimas, gyvūnų laikymo taisyklės ir gyvūnų gerovės įstatymai, rinkliavos už šunų laikymą, gyvūno ženklinimas, registravimas, visuomenės požiūris į šunų augintojus).

Į pirmąją paskaitą prašytume savo šunų nesivesti.

Paskaita VILNIUJE vyks LKD Mokymo centre rugsėjo 26 d., 16.30 val. Visorių g. 8.

Vilniečiai, registruokitės iš anksto info@mesirsunys.lt.

Paskaita KAUNE vyks rugsėjo 25 d., 17.30 val. Žaliakalnio seniūnijoje, Partizanų g. 5.

Kauniečiai, registruokitės iš anksto nedzinskaite.ugne@gmail.com arba info@mesirsunys.lt.

Primename, kad mokymų ciklas „Noriu šuns“ startavo 2014 m. sausio pabaigoje Vilniuje, o vėliau – Kaune bei Plungėje.

Netrukus šie mokymai prasidės Marijampolėje. Sekite informaciją.

Dėmesio: artimiausių paskaitų grafikas ir lektoriai bus paskelbti netrukus. Šios paskaitos šunų mylėtojams yra nemokamos.

www.mesirsunys.lt

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

www.mesirsunys.lt – LKD Mokymo centro naujienos dar greičiau pasieks šunų mylėtojus!

Naujasis kinologijos portalas www.mesirsunys.lt yra skirtas visiems!

Ir tiems, kas tik planuoja įsigyti šunį, ir tiems, kas sukaupė solidžią kinologinę patirtį.

www.mesirsunys.lt norėtų suvienyti visus šunų mylėtojus, jis kviečia bendrauti ir bendradarbiauti – visiems drauge  KURTI GYVŪNUS MYLINČIĄ ŠALĮ.

Naujasis portalas informuoja apie mokymus, publikuoja straipsnius šunų socializacijos, šeimininkų atsakomybės, gyvūnų priežiūros ir kt. aktualiomis temomis – kviečiame ir jus dalytis savo patirtimi, laukiame jūsų pasiūlymų, publikacijų.

Taip pat laukiame pasiūlymų seminarų, paskaitų ar praktinių mokymų temoms;  kviečiame lankyti edukacinius bei pramoginius Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro renginius.

Susitikime ir bendraukime naujoje erdvėje – www.mesirsunys.lt.

Besibaigiant liepai Mokymo centras suorganizavo vasaros stovyklą: teorinius ir praktinius mokymus, kuriuos vedė lektorės iš Lenkijos Hanna Wojciechowska ir Beata Nowak-Jagodzinska.

Pirmojoje stovyklos dalyje buvo kalbama apie itin svarbų šunų raidos etapą – ankstyvąją šuniukų stimuliaciją ir socializaciją.

Teorines paskaitas keitė praktinės užduotys, jas vedė ir „mažieji lektoriai“ – ryzenšnaucerių kalytės Atlantos, anglų kokerspanielės Eli ir Labradoro retriverės mažyliai. Ačiū šuniukams ir jų šeimininkėms už kantrybę.

Pasibaigus kursams klausytojai gavo sertifikatus, o dalyvavusiems ankstesniuose mokymuose (balandžio 16 d. Vilniuje), LKD Tarybai patvirtinus, bus įteikti šuniukų stimuliacijos ir ankstyvosios socializacijos (0-4 mėn.) trenerių pažymėjimai.

Lietuvos kinologų draugijos istorijoje tai pirmoji tokių specialistų laida.

Po šių mokymų stovykloje pasiliko tie, ką domina kaniterapijos teorija ir praktika.

Lietuvoje kaniterapija vis labiau žinoma kaip edukacinių užsiėmimų vaikų ugdymo įstaigose dalis. Tokio pobūdžio užsiėmimai vaikų ugdymo įstaigose vyksta ne vien sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose.

„Ar tai tikroji kaniterapija?“ – paklausėme lektorės Hanos Wojciechowskos.

„Dar ne. Šis kelias ilgas, reikalauja atsakomybės, parengtų šunų, pasirengusių specialistų. Lenkijoje, kaip ir jūs dabar, pradėjome nuo pirmojo laiptelio – edukacinių užsiėmimų su vaikais. Tokia pati yra ir pasaulinė patirtis“.

Į stovyklą atvykę klausytojai netruko įsitikinti, kad net su puikiai dresuotu šunimi kaniterapijos užsiėmimo nepravesi. Todėl stovykloje kasdien buvo daug kūrybinių užduočių, klausytojai išgirdo vertingų patarimų, kaip vesti užsiėmimus vaikams, kokių tikslų siekti.

„Suvokimas apie edukacinius užsiėmimus su šunimis gerokai pasikeitė, – sakė kursų klausytoja iš Kauno. – Negalėčiau nepasirengusi ateiti į vaikų darželį ar mokyklą, papasakoti apie šunų veisles ir pakviesti vaikučius paglostyti šuniukus. Tai būtų pats lengviausias ir mažai naudingas užsiėmimas“.

Mokymus baigę stovyklautojai gavo I lygio kaniterapijos asistento sertifikatus, kurie suteikia teisę užsiimti kaniterapija, vadovaujant atitinkamos srities specialistui (psichologui, logopedui, kineziterapeutui ir pan.).

Užsiėmimus galima vesti tik su specialų testą išlaikiusiais šunimis.

Baigiantis stovyklai, pusdienis buvo skirtas šunų testavimui.

Testo metu šunys vykdė bendrojo paklusnumo komandas, o vedliai valdė šunis gestais (komandą žodžiu galima kartoti tik 3 kartus). Šunys turėjo nereaguoti į keistus kvapus, garsus, dar keistesnius žmones, neįprastus daiktus. Negana to, negalėjo suloti, turėjo išlikti emociškai stabilūs, noriai atlikti užduotis.

Testuojamus šunis, kaip nustatyta kaniterapijos reglamente, vertino trys specialistai – H.Wojciewchowska, B. Nowak-Jagodzinska ir A.Raicevičienė (kaniterapijos asistento pažymėjimą įgijo Lenkijoje).

Testą išlaikė biglis, anglų kokerspanielis ir du auksaspalviai retriveriai.

„Nustebino auksaspalvis retriveris Grotas. Esu testavusi daug šunų, bet pirmąkart testo lape surašėme aukščiausius balus. Groto vedlė Rūta su kaupu įvykdė tai, ką anksčiau kursuose išmoko. Vedlės darbą taip pat įvertinome maksimaliais balais. Puikiai dirbo vižlų kalytės Peru šeimininkė Vilmantė, auksaspalvės retriverės Etos vedlė Daiva ir kiti. Tai rodo augančią Lietuvos kinologinę kultūrą, pagarbą šunims, – sakė Hanna Wojciechowska. – Noriu pabrėžti, jog kiekviena veikla su šunimis yra didelė atsakomybė. Todėl linkiu nepamiršti atsakomybės prieš žmones, su kuriais dirbsite; prieš šunis, kurių gerovė turi būti prioritetas; ir, svarbiausia, jauskite atsakomybę kaniterapijos misijai“.

Stovyklautojai mokėsi liepos 21-25 d. jaukioje kaimo turizmo sodyboje „Kaimas kryžkelėje“ Jonavos rajone.
Mokymai vyko lenkų kalba, į lietuvių kalbą vertė Ana Menčiūnienė.

Anos Menčiūnienės ir Aurelijos Staskevičienės nuotr.

LKD Mokymo centro veikla kaip sektinas pavyzdys  pristatyta „FCI jaunimo“ darbo grupės susitikime.

Rugpjūčio 8-10 d. Helsinkyje praūžusi Pasaulinė šunų paroda Lietuvos kinologų draugijos istorijoje išliks ne tik dėl to, kad tai jau keturiasdešimtoji tokia paroda pasaulyje bei kad joje ir vėl puikiai pasirodė mūsų šalies šunys, bet ir dėl to, kad šioje parodoje buvo pristatyta viena novatoriškiausių, sąveikiausių ir iniciatyviausių pastarųjų metų Tarptautinės kinologų federacijos projektų – „FCI jaunimas“ (FCI Youth).

FCI Youth – tai nauja kinologų federacijos darbo grupė, kurios tikslas – teikti visokeriopą pagalbą nacionalinėms kinologų organizacijoms, pradedančioms projektus, susijusius su aktyviu jaunimo įtraukimu į kinologiją.

Darbo grupę sudaro septyni Tarptautinės kinologų federacijos šalių narių atstovai iš viso pasaulio. Džiugu, kad tarp jų buvo pakviesta ir Lietuvos kinologų draugijos atstovė.

FCI Youth grupės atsiradimą inicijavo Tarptautinės kinologų federacijos prezidentas Rafaelis de Santjago, o jos darbą koordinuoja FCI viceprezidentas, Olandijos kinologų klubo vadovas Gerardas Jippingas.

Helsinkyje darbo grupė susitiko jau antrą kartą, pirmasis susitikimas įvyko kovo pabaigoje Amsterdame.

Pastarojo susitikimo metu kiekvienas narys trumpai pristatė praėjusio pusmečio jų nacionalinės organizacijos veiklą bei ateities planus.

Taip pat buvo aptarta tolimesnė visos grupės veikla, darbo ir bendravimo metodai, sudarytas veiksmų planas. Po to darbo grupė buvo oficialiai pristatyta per spaudos konferenciją, taip pat ir Tarptautinės kinologų federacijos komunikacijos forume.

„Sulaukėme palaikymo, gražių žodžių ir šiltų linkėjimų“, – sakė iš darbo grupės susitikimo sugrįžusi Mokymo centro švietimo projektų vadovė Daiva Kvedarienė. Kolegoms ji pristatė Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro pastarojo pusmečio veiklą: iliustravo savo pasisakymą renginių bei projektų nuotraukomis, pateikė statistinių duomenų, nevengė atskleisti sunkumų, su kuriais susiduriama vykdant švietimo projektus.

„Lietuvos kinologų projektai yra pavyzdys gerosios praktikos, kuria reikia dalytis ir taikyti tai kitose šalyse. Tai sektina patirtis kitoms kinologų organizacijoms“, – susitikime sakė G. Jippingas, kuris su LKD Mokymo centro veikla buvo supažindintas ir gyvai, kai gegužės pabaigoje teisėjavo tarptautinėje šunų parodoje Molėtuose.

Dalindamasi susitikimo įspūdžiais, D.Kvedarienė atkreipė dėmesį: „Buvome nuoširdžiai pagirti ne tik už aktyvumą, bet ir veiklos įvairiapusiškumą. Taip veikti galime todėl, kad esame numatę aiškius tikslus ir kryptingai jų siekiame. Susitikime ne kartą buvo pabrėžta, kad Lietuvos kinologų draugija yra viena iš nedaugelio Tarptautinės kinologų federacijos narių, kuri skiria ir lėšų, ir tinkamą dėmesį visuomenės kinologiniam švietimui bei įvairiems projektams, kurių dėka jauni žmonės susidomi ir yra įtraukiami į kinologinį judėjimą“.

LKD Mokymo centras rugpjūčio 21-25 d. kviečia į šunų socializacijos stovyklą Lenkijoje. Jūs turite puikią galimybę pailsėti ir daug ko išmokti!

Rugpjūčio 21-25 d. kaimyninėje Lenkijoje, Klotyldzine, organizuojama šunų socializacijos stovykla.

Stovyklos tikslas – sustiprinti šunų socializaciją. Teorinius ir praktinius užsiėmimus stovykloje ves patyrusi zoopsichologė, šunų elgsenos bei kaniterapijos specialistė Hanna Wojciechowska, kuri neseniai vedė mokymus vasaros stovykloje Jonavos rajone.

Jūs būsite supažindinti su šuns auklėjimo teorija ir praktika (pozityvus skatinimas); šunys bus supažindinti ir įpratinti nereaguoti į naminius bei laukinius gyvūnus; bus mokomi plaukti, sekti pėdsakais.

Kad stovykla įvyktų, iš Lietuvos turi vykti ne mažiau kaip 10 šunų mylėtojų.

Kaina 1 asmeniui su šunimi – 1 000 zlotų (mokymai, maitinimas 3 k. per dieną, apgyvendinimas dviviečiuose kambariuose su visais patogumais).

Mokymai vyks lenkų kalba. Jeigu pageidausite vertimo į lietuvių kalbą, planuokite papildomą užmokestį (apie 100 Lt) už vertimo paslaugas.

Stovyklavietė įsikūrusi gamtoje, gražioje vietovėje: www.pieknykon.pl

Apie savo pageidavimą vykti prašome pranešti e.paštu lkd.press@gmail.com ne vėliau kaip iki rugpjūčio 8 d.

Rugpjūčio 21 d. nuo 14-16.00 val. – atvykimas ir apgyvendinimas; rugpjūčio 25 d. – mokymai iki 14.00 val.

Ankstesnės stovyklos akimirkos:
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.519279271505935.1073741840.427119724055224&type=1

LKD Mokymo centras liepos 21-25 d. pirmą kartą organizavo vasaros stovyklą – teorinius ir praktinius mokymus su šunimis.

Jonavos rajono miškuose įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje vyko ankstyvosios šuniukų socializacijos trenerių ir besidominčiųjų terapinėmis šunų savybėmis mokymai.

Daugiausia stovyklautojų buvo pirmosiomis stovyklos dienomis, kai vyko įvairaus amžiaus, skirtingų veislių šuniukų socializacijos užsiėmimai.

Ryzenšnaucerių (sav. Asta Raicevičienė), anglų kokerspanielių (sav. Sonata Venckevičiūtė), Labradoro retriverių (sav. Milda Žigilėjienė) mažyliai buvo pažindinami su įvairiais žmonėmis ir neįprasta aplinka. O mokymų dalyviai tuo metu buvo supažindinti su skirtinga šunų elgsena bei temperamentu – nauda buvo abipusė.

Mokymus penkias dienas vedė šunų elgsenos bei kaniterapijos specialistės Hanna Wojciechowska ir Beata Nowicka-Jagodzinska iš Lenkijos.

Besibaigiant stovyklai įvyko šunų, pretenduojančių dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose vaikų ugdymo įstaigose bei siekiančių su savo vedliais ateityje dirbti terapinį darbą, testavimas.

Keturi iš aštuonių šunų (biglis, anglų kokerspanielis ir du auksaspalviai retriveriai) išlaikė testą ir gavo tai patvirtinančius sertifikatus.

Apie šuniukų socializaciją, gyvūnų auklėjimo būdus – pokalbis su diplomuota gyvūnų elgsenos specialiste V.Gradauskaite.

Vilnietė Viktorija Gradauskaitė neseniai baigė studijas Newcastle upon Tyne universitete (Jungtinė Karalystė) ir gavo gyvūnų mokslų bakalauro diplomą. Studijuojant gyvūnų mokslus įdomiausias jai buvo šunų bei kačių elgsenos kursas, o ypač – šunų socializacija. Nuo rudens V.Gradauskaitė skaitys paskaitas LKD Mokymo centre.

Studijų metais savo jėgomis išvertei į lietuvių kalbą garsaus šunų elgsenos specialisto Jano Dunbaro (Ian Dunbar) knygą „Before and After Getting Your Puppy: The Positive Approach to Raising a Happy, Healthy, and Well-Behaved Dog“, dalyvavai jo vedamame seminare. Ką pasakytum apie šunis ir apie mus, šunų šeimininkus?

Manau, jog pirmiausia turėtume savęs paklausti: kam mums šuo ir ko iš jo tikimės. Dauguma nori mylimo draugo, šeimos nario, juk ne šiaip sau sakoma: šuo – geriausias žmogaus draugas. Būtent pozityvus ryšys su gyvūnu ir yra pagrindinė priežastis, kodėl mes, žmonės, įsileidžiame į savo gyvenimą šunis.

Rašydama diplominį darbą susipažinai su įvairiomis šunų auklėjimo metodikomis, be to, pati turi Labradoro retriverį. Kaip vertini šunų dresūrą mūsų šalyje?

Su Lietuvos šunų dresuotojų metodika esu susipažinusi minimaliai, bet tai, ką pamačiau, man nebuvo priimtina, todėl ėmiau gilintis į kitokią patirtį. Lietuvoje gyvūnas ir šeimininkas dresūros metu dažnai supriešinami: nemažai dresuotojų mano, kad šunį reikia „palaužti“. Tokie metodai buvo populiarūs visame pasaulyje prieš šimtmetį, tačiau jie atgyveno. Labai norėtųsi, kad sparčiau paplistų nauja, mokslu pagrįsta metodika.

Pozityviu baudimu (jei šuo padaro kažką blogo, jam nutinka kažkas nemalonaus) ir negatyviu skatinimu (darom kažką nemalonaus, kol šuo padaro tai, ko norim, tada nemalonumą pašaliname) įmanoma pasiekti rezultatų, jei esi talentingas dresuotojas. Tačiau idealiai perteikti šiuos metodus gyvūnėlių šeimininkams labai sunku. O jei ir išmokytume, bet šie metodai būtų naudojami netinkamai, tai taptų šuns kankinimu.

Net tie dresuotojai, kurie dresuoja šunis naudodami ir apdovanojimus, ir bausmes, dažnai nesugeba perteikti gyvūnų šeimininkams, kas ir kodėl vyksta, kaip viską supranta gyvūnas. Būtent dėl to nepavyksta sukurti ryšio tarp žmogaus ir augintinio, o tokia dresūra, net jei ir pasiekiamas šuns paklusnumas, gali turėti neigiamą šalutinį efektą – šuns ir žmogaus santykiai pablogėja, gyvūnas praranda gyvenimo džiaugsmą.

„Šunų veislių rekomendacijos būsimuosius šeimininkus verčia manyti, jog pasirinkus „teisingą“ veislę, nebeliks rūpesčių“, – teigia 45 metų patirtį sukaupęs J.Dunbaras. Kokia tavo nuomonė apie „teisingas“ ir „neteisingas“ šunų veisles?

Patarti žmogui, kad viena ar kita šunų veislė yra gera arba bloga, vienas pavojingiausių dalykų. Žmones natūraliai traukia tam tikra šunų veislė ir kažkoks „kompetentingo“ žmogaus patarimas dažniausia nieko nekeičia. Tačiau jei pasakysime žmogui, kad jam patinkančios veislės šunys per kvaili, protingi, maži, dideli, tingūs, aktyvūs ar panašiai, kad juos galėtume (arba reikėtų) dresuoti, tai bus netiesa! Tai gali nuslopinti žmogaus norą mokyti savo augintinį ir tai reikš, kad augintinis praras labai svarbias gyvenimo pamokas.

Šuo yra šuo! Kokia bebūtų jo veislė, jis gali tapti puikiu augintiniu, jei bus tinkamai auginamas, socializuojamas ir auklėjamas.  Net „protingiausios“ veislės šuniukams reikia paaiškinti taisykles ir net „kvailiausios“ veislės šuniukas šias taisykles supras, jeigu jas paaiškinsime tinkamai.

Bet juk dažniausia, kol šuneliai neskiepyti, nevedami į lauką ir nepažįsta pasaulio. Jeigu ilgiau „užsisėdi“ veislyne, sulaukę pusės metų, pažįsta tik savo veisėją. Kokia tokių šunų ateitis?

Šunys yra ypatingi. Kadangi yra vieni seniausiai prijaukintų gyvūnų, skiriasi nuo kitų gyvių tuo, kad gali pakankamai nesunkiai užmegzti ryšį ne tik su savo gentainiais, bet ir su žmonėmis. Mažas šunelis iki 3 mėnesių amžiaus yra tarsi kempinė – visos patirtys jam palieka stiprų įspūdį. Kai šuniukas vyresnis, socializacijos langas palengva užsiveria. Kad mažyliai pajustų, jog žmonės yra draugiški, geri ir malonūs, jie privalo iki 3 mėnesių susipažinti su kuo daugiau žmonių. Tai gali vykti namuose arba kitoje saugioje aplinkoje. Kai po skiepų įgyja imunitetą, turi pažinti pasaulį bėgiodami po lauką, keliaudami į žmonių susibūrimo vietas.

Jeigu šuniukas pažins tik vieną žmogų, jis galės su tuo žmogumi pakankamai sėkmingai gyventi savą uždarą gyvenimą, neišeidamas iš namų – kitais žmonėmis jis nepasitikės arba prireiks daug laiko, kad pradėtų pasitikėti. Tačiau šunys yra socialūs gyvūnai. Jie turi bendrauti ir džiaugtis plačiuoju pasauliu. Gyvenimas namie – tai tik maža šuniško gyvenimo dalelė, kuri neturi tapti visu gyvenimu.

Šuns sėkmė – žmogaus rankose…

Šiuose žodžiuose daug tiesos. Žmonės veisia šunis, vadinasi, atsako už jų genetiką. Kai šunys visai mažiukai, aplinka daro milžinišką įtaką vėlesniam jų pasaulio suvokimui. Jei tai žinome, galime šunims parodyti, kad pasaulis yra draugiškas ir šviesus – atsakome už sėkmingą socializaciją. Taip pat galime išmokyti gyvūnėlius, kaip elgtis situacijose, kai jie išvedami iš kantrybės – parodyti šunišką nepasitenkinimą niekam nepadarant žalos.

Be to, reikia skirti laiko žaidimams su taisyklėmis – dresūrai, kuri turi būti linksma visiems. Jei mes tiek dėmesio skirtume savo augintiniams, tikiu, nebūtų nelaimingų gyvūnų. Deja, daugelis nesuvokia, jog gyvenimas su mumis šuniukui nėra visiškai natūralus dalykas, todėl augintinį reikia supažindinti su mūsų taisyklėmis ir poreikiais, kad visi galėtų darniai sugyventi.

Sostinėje atidarei šuniukų mokyklą. Ko mokosi šuniukai ir ką veikia šeimininkai?

Pagrindinė mūsų veikla – 3-4,5 mėn. šunelių mokymas. Paprasčiau sakant, mokome šeimininkus mokyti šuniukus. Šuniukai mokosi dresūros pagrindų, nebijoti antkaklio, jie patiria, jog nereikia bijoti įvairių žmonių, kad prisilietimai, apžiūros yra malonūs.

Taip pat sužino, kaip kandžiotis nepavojingai ir visa tai vyksta žaidžiant. Šeimininkams aiškiname, kodėl darome vieną ar kitą dalyką, kaip viską supranta šuo. Ką šuniukai išmoksta, yra labai svarbu, tačiau daug svarbiau, kad šeimininkai išmoksta bendrauti su savo augintiniu be sumaišties, išmoksta susikalbėti.

Vyresnių šunų šeimininkams siūlome individualias konsultacijas. Galime pamokyti neprobleminių šunų šeimininkus, kaip pozityviai mokyti augintinius dresūros pagrindų, paaiškiname svarbiausius šunų dresūros principus.

Anksčiau šunų dresūra rėmėsi jėgos, autoriteto principais. Dabar – pozityviąja dresūra. Ar tai nėra kraštutinumai? Ar įmanomas dresūros aukso vidurys?

Reikėtų pasirinkti tai, kas naudingiausia ir efektyviausia. Tyrimai rodo, jog pozityvioji dresūra yra paprastesnė (nereikia didelės patirties), efektyvesnė, linksmesnė, nepalieka šalutinių padarinių. Ji prieinama ir vaikams, ir seneliams, nes nereikia fizinės jėgos, be to, sukuria pozityvų santykį su šunimi. Bausti šunį galima tik aiškiai suvokiant, ką darome, ekstra situacijoje: pavyzdžiui, jei mažas šunelis išbėgo į gatvę, sugriebus, reikia garsiai subarti, kad tai sukrėstų šunį. Tokia vienkartinė priemonė yra pateisinama, kai tuo tarpu nuolatinės kareiviškos komandos ir bausmės tik gadina santykius, didina šuns atsparumą muštrui – kuo toliau, tuo griežčiau teks šunį bausti, o įtakos šios bausmės turės vis mažiau.

„Kol šuniukai pateks pas naujus šeimininkus, turi susipažinti bent su šimtu žmonių…“, – sako Pasaulinės profesionalių šunų dresuotojų asociacijos įkūrėjas Janas Dunbaras.

Du mėnesiai reiškia šešiasdešimt dienų. Taigi jums reikia kasdien pasikviesti į namus porą seniai matytų draugų ir leisti jiems pasisveikinti, pabendrauti su šuneliu. Jei praleidote kokią dieną, galite surengti futbolo ar krepšinio varžybų žiūrėjimo vakarėlį, kuriame dalyvautų ir jūsų šuniukas.

Galite pasikviesti vaikų grupelę ir jiems surengti užsiėmimą, pamokyti, kaip bendrauti su šuniukais. Kartą per savaitę pakviesti į namus po 10 skirtingų žmonių nėra labai sunku. Be to, pamąstykite, kaip tai pagerins jūsų socialinį gyvenimą. Jei neturite galimybių pasikviesti žmonių į namus, neškitės augintinį ant rankų į lauką, paprašykite praeivių, kad jį pakalbintų, tuo metu duokite skanėstų.

Tai nesunku, bet šuniuko suvokimui apie pasaulį labai svarbu, nes deda pamatus socialaus, draugiško gyvūno formavimuisi.

Kai kažkas atsitinka, visi kaltina šunis, o juk reikėtų sakyti: šeimininko kaltė, kad jo šuo…

Pratęsti šį sakinį galima pritaikant dešimtis frazių. Šeimininkas kaltas, jeigu jo šuo sužalojo žmogų, yra piktas, nepatenkintas, bailus, neklauso. Tačiau šeimininkų kaltė dažniausia tėra elementarių žinių trūkumas.

Be abejo, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet nereikėtų į tokius šeimininkus žiūrėti niekinamai. Jei žmogus klysta nežinodamas, o paaiškinus esmę, stengiasi savo įpročius keisti, tokius žmones reikia skatinti.

Ir vis dėlto reikėtų potencialius šunelių šeimininkus įtikinti, kad jų mokslai apie šuniuko mokslus turi baigtis dar prieš įsigyjant šuniuką. Prevencija –  daug paprasčiau ir linksmiau, be to, trunka žymiai trumpiau, nei atsiradusių bėdų šalinimas. Tikėtis, kad šuniukas, kuriam niekas nepaaiškino taisyklių, nesuklys, be galo naivu. Lygiai taip pat šeimininkas „kaltas“, jei turi draugišką, socialų, mielą, nepavojingą, laimingą augintinį.

Jaunystėje visi puoselėjame ambicingus planus. Vėlesnė patirtis juos pakoreguoja. Kokių dar, ne vien šuniškų, planų turi?

Kurti alternatyvą muštro dresūrai – toks yra mano tikslas. Aš tikiu, kad eidami mūsų šalies gatvėmis vis dažniau matysime linksmus, draugiškus šunis, kurie noriai bendraus su visais ir tarpusavyje. Tikiu, kad pasikeis ir tų žmonių nuomonė, kurie laiko šunis apsaugai, draudžia jiems bendrauti su žmonėmis. Šunis galima išmokyti loti ir kąsti, jeigu tai būtina, ir tokie šunys bus prognozuojami, kai tuo tarpu nesocializuotas šuo – neprognozuojamai pavojingas.

Norėčiau, kad būtume saugūs bendraudami su šunimis, o šunys jaustųsi saugūs bendraudami su mumis.

Mano kasdienybę užpildo ne vien šunys, patinka mokytis naujų dalykų. Šiuo metu mokausi valdyti jėgos aitvarus, domiuosi  žaliavalgyste ir kelionėmis, svajoju pamatyti Indiją, Pietų Ameriką. Manau, kad kiekvienas žmogus žino kažką, ko nežinau aš, vadinasi, gali kažko mane išmokyti.

Tą patį sakau ir šuniukų mokyklos lankytojams: jeigu per pamoką kažką nauja sužinosime, laimėsime visi: ir šuniukai, ir šeimininkai, ir aš.

……………………………………………………………………

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandos ir tapk kinologijos savanoriu!

e.paštas svietimas@kinologija.lt

Baigėsi registracija į H.Wojciechowskos ir LKD Mokymo centro organizuojamą vasaros stovyklą (vietų nebėra).

Į vasaros stovyklą liepos 21-25 d. kviečiame tuos, kas domisi ankstyvąja šuniukų socializacija ir šunų terapiniais gebėjimais.

Šie mokymai taip pat bus naudingi šunų veisėjams, treneriams – visiems, kas  atsakingai augina ir auklėja šunis bei dalyvauja su jais įvairialypėje kinologinėje veikloje.

MOKYMŲ TEMOS:

2 dienų mokymų tema – „Ankstyvoji šuniukų socializacija“ (teorija ir praktika).

Dėmesio tiems, kas balandžio 16-ąją LKD Mokymo centre klausė H.Wojciechowskos įžanginę šuniukų socializacijos paskaitą: jūs praplėsite savo žinias, gausite dar vieną išklausyto kurso sertifikatą ir galėsite įgyti ankstyvosios šuniukų socializacijos trenerio pažymėjimą (pageidaujantieji galės laikyti egzaminą).

Praktinių užsiėmimų metu bus atliekami specialūs testai, vertinama 6-10 savaičių ir 3-6 mėn. šuniukų psichinė raida.

Likusiųjų 3 dienų mokymų tema – Kaniterapijos I lygio asistentų kursai.

Būsimieji kaniterapijos I lygio asistentai būtinai turės išklausyti ir ankstyvosios šuniukų socializacijos kursą.

Kaniterapijos I lygio asistentų mokymuose galima dalyvauti su šunimis ir be šunų, tačiau šunys turi būti visiškai sveiki, ne jaunesni kaip 10 mėnesių amžiaus.

Jūsų augintinis turi būti socialus, valdomas, draugiškas su kitais gyvūnais ir žmonėmis. Stovykloje negali dalyvauti rujojančios, pradedančios arba ką tik baigusios rujoti kalytės.

Iškilus konfliktinei situacijai, agresyvaus šuns ir jo šeimininko mokymai bus nutraukti (įmoka negrąžinama).

Registruodami šunį nurodykite jo veislę, amžių, vardą. Vietų skaičius su šunimis – ribotas.

Registruotis galima į 5 dienų mokymus (sertifikatas: „Kaniterapijos I lygio asistentas“) arba į 2 dienų mokymus (sertifikatas „Ankstyvoji šuniukų socializacija“) .

Mokymų kainos:

5 dienų mokymai „Kaniterapijos I lygio asistentas“, 1 asmeniui – 1 000 Lt; 1 asmeniui su šunimi – 1 500 Lt.

2 dienų mokymai „Ankstyvoji šuniukų socializacija“; be šuns; 2 d. maitinimas, 1 nakvynė – 400 Lt.

Į kainą įskaičiuota: mokymai ir vertimas į lietuvių k., nakvynė, maitinimas 2 kartus per dieną, poilsio paslaugos.
Sodyboje sudarytos galimybės sportuoti (tinklinis, futbolas, stalo tenisas, smiginis), maudytis tvenkiniuose (galima užsisakyti pirtį), žvejoti, naudotis lauko kepsninėmis.

Vieta: Kaimo turizmo sodyba „Kaimas kryžkelėje“, Kryžiaukos k., Jonavos r.

http://www.kaimaskryzkeleje.lt/

Koordinatės:

Lektorė: H. Wojciechowska yra Bydgoszcz Kazimiero Didžiojo universiteto kinologijos kurso dėstytoja, etologė, Lenkijos kaniterapijos asociacijos steigėja. Vadovauja kinologinio švietimo VšĮ „Adeptus. Szkola“ http://adeptus.szkola.pl/. Lektorė ir jos kolegos jau keletą kartų vedė mokymus Lietuvos šunų augintojams, į mokymus Lenkijoje taip pat vyko ir mūsų kinologai.

Registracija baigėsi.

Informacija e. paštu: lkd.press@gmail.com.

Gavę pavedimus, tvirtinsime galutinę registraciją (paskutinė mokėjimų data – 07 11).

Rekvizitai apmokėjimui:
Lietuvos kinologų draugija
Įmonės kodas 190761981
SEB BANKAS, atsiskaitomoji sąsk. LT 967044060001780551.

Pavedime prašome nurodyti: Už mokymus kinologų stovykloje.

G.Kavaliauskaitės nuotr.

Vilniaus tarptautinis Rotary klubas jau šeštus metus organizuoja vasaros stovyklą vaikams iš nepasiturinčių daugiavaikių šeimų ir globos namų.

Nuo Vilniaus 25 kilometrus nutolusiame Guopštos kaime, poilsiavietėje prie ežero, kasmet savaitę laiko ilsisi ir turiningai leidžia laiką per 60 vaikų ir jau antrą kartą šiems stovyklautojams Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras organizuoja edukacinę pramoginę programą su šunimis.

Birželio 25-ąją Mokymo centro darbuotojos Daiva Kvedarienė ir Ugnė Nedzinskaitė kartu su kinologijos savanoriais ir šunimis pasakojo stovyklautojams apie saugų bendravimą su šunimis. Ir ne tik apie tai – užsiėmimų metu vaikai daug sužinojo apie šunų, kaip rūšies, ypatybes. Pasitelkus gyvus keturkojus „pavyzdžius“, buvo aptarti šunų veislių skirtumai, jų paskirtis ir istorija.

Smagiausia buvo tai, kad vaikai galėjo liesti šunis ir palyginti įvairių veislių skirtumus: kailio ilgį, struktūrą, ausų, galvos, kūno formą, dydį. O lyginti buvo ką – „modeliais“ stovykloje dirbo net septynetas keturkojų pagalbininkų – niūfaudlendas, samojedas, pora auksaspalvių retriverių ir trejetas anglų kokerspanielių.

šunis vaikai galėjo liesti tik išmokę saugiai pasisveikinti su gyvūnais.

Taip pat vaikai pramoko ir „šunų kalbos“ – mokėsi suprasti, ką sako šuns poza, elgesys ar išraiška. Šios žinios būtinos, norint saugiai bendrauti su gyvūnais.

Kadangi didelė užsiėmimo dalis buvo skirta saugiam bendravimui su šunimi, o kartu su vaikais buvo prieita prie  išvados, kad saugu bendrauti tik su tuo šunimi, kuris yra valdomas, vaikai turėjo galimybę stebėti, kokias pagrindines komandas privalo mokėti toks šuo.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro savanorė Rūta Šukytė su auksaspalviu retriveriu Grotu pademonstravo, kaip turėtų elgtis išauklėtas ir valdomas  šuo, taip pat parodė šuns valdymo būdus balsu, gestais ir švilpuku.  Pastarasis šuns valdymo būdas ypač sužavėjo vaikus.

Taip pat užsiėmimo metu buvo diskutuota apie šunų veislių skirtumus, kalbėta ne tik apie skirtingą išvaizdą, bet ir paskirtį bei temperamentą, tad praktinėje užsiėmimo dalyje savanorė Dalia Mickienė su samojedu Duniu vaikams pasakojo apie šios veislės kilmę ir išskirtinumą, kailio ypatybes ir jo panaudojimo būdus bei tiesioginę paskirtį – traukti roges. Taip pat dalijosi su vaikais patirtimi apie samojedų priežiūrą ir ypač akcentavo aktyvų sportą su šunimi bei pabrėžė, kad nors samojedai atrodo labai mieli, puošnūs ir gražūs, šis šuo – ne  bet kam ir dar kartą patikino, kad šunį reikia rinktis labai atsakingai.

Šiek tiek vėliau pristatyta auksaspalvių retriverių veislė puikiai iliustravo, kokie skirtingi yra šunys. Savanorė Rūta Šukytė su auksaspalviu retiveriu Grotu ne tik pasakojo apie paukštšuniams būdingas savybes, bet čia pat jas pademontravo. Vaikai noriai mėtė „žaisliukus“ po pievą,  o Grotas juos vieną po kito nešė. Dar smagiau buvo žaisti „slėpynių“ – vaikai užgniaužę kvapą stebėjo paslėpto „žaisliuko“ ieškantį Grotą ir audringomis ovacijomis pasitikdavo grįžtantį su „laimikiu“.

Nepamirštamą įspūdį vaikams paliko aportavimas iš vandens bei „žaisliuko“ ieškojimas vandens augmenijoje. Su nerimu akyse jie stebėjo melduose tai dingstantį, tai vėl išnyrantį Grotą ir  džiugiai sveikino, puikiai atlikus darbą.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai turėjo galimybę pabendrauti su šunimis – juos glostyti, pavedžioti, atlikti įvairias komandas – tiesa, tai reikėjo daryti taisyklingai, netempiant pavadėlio, neverčiant šuns, o pasitelkiant komandas, gestus ir skanėstus.

Iki soties su šunimis prisilakstę po nuostabų pušyną stovyklautojai nuskubėjo į „kūrybines dirbtuves“, kurioms, kaip įprasta, vadovavo Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos technologijų mokytoja ir Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro savanorė Jolita Stapurevičiūtė, daryti atvirukų su šuns atvaizdu . Ji pabrėžė, kad vaikai dirbo užsidegę ir susikaupę, juk tai liks šios stovyklos prisiminimui… Dalis vaikų savo darbelius paliko eksponuoti įvairiuose renginiuose.

O Mokymo centro komanda turėjo progos dar kartą įsitikinti, kad šviečiamasis darbas labai reikalingas – kai kurie stovyklautojai jau buvo girdėję mūsų paskaitėles apie saugų elgesį su šunimis kituose renginiuose. Ir be galo smagu, kad žinios, kuriomis dalijamės, nenueina veltui – vaikai nepamiršo, ką išmokę, o išmoko pačių svarbiausių dalykų – ne tik pasirūpinti savo saugumu, bet atsižvelgti ir į tuos, kuriuos kažkada  žmonės prisijaukino.

Išties smagu į klausimą „kodėl negalima daryti to ar ano?“ iš vaikiškų lūpų išgirsti: „nes tai nemalonu šuniui“.  Tai reiškia, kad auga žmogus, kuris gyvenimo kelyje atsižvelgs ir į kitų poreikius.

Ar jaunieji stovyklautojai ir vadovai liko patenkinti Mokymo centro organizuotais užsiėmimais su šunimis, paklausėme „Rotary vasara“ stovyklos direktorės Ritos Sinkevičienės.

„Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda mūsų stovykloje lankosi jau antrus metus. Kviečiame jus ne vien dėl pramogos, nors vaikams žaisti su šunimis ir stebėti jų gebėjimus išties smagu, bet pirmiausia dėl to, kad užsiėmimų metu vaikai daug sužino ir, remdamiesi tomis žiniomis, bando paaiškinti vienokį ar kitokį šuns elgesį. Vaikams labai svarbu ne tik žinoti, kad kažko daryti negalima, bet ir suprasti, kodėl. Sąmoningas ir saugus bendravimas su gyvūnais lavina vaikų socialinius, bendravimo įgūdžius, suteikia vaikams pasitikėjimo savimi ir moko juos tolerancijos. Susitikimas su šunimis tikrai paliko įspūdį tiek stovyklautojams, tiek stovyklos organizatorių komandai. Vos išvykus šuniukams iš vaikų sulaukėme klausimų, ar jie atvyks ir rytoj. Šuniukų apsilankymas stovykloje taip pat buvo paminėtas ir jau tradicija tapusioje  kasmet kuriamoje būrių vadovų dainoje stovyklos uždarymo dieną“, – sakė stovyklos vadovė R. Sinkevičienė.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Birželio 26-ąją Vilniaus SOS vaikų kaimas kartu su šunimis, „Brėmeno muzikantais“ ir draugais šventė gimtadienį.

Šventės išskirtinumas

Gimtadienio išskirtinumų buvo daug, bet širdžiai mieliausia buvo tai, kad lygiomis teisėmis su kitais šventėje dalyvavo šunys ir gyvūnai.

Sos vaikų kaimo vaikai savo jėgomis sukūrė scenarijų pagal brolių Grimų pasaką „Brėmeno muzikantai“, spektaklis – koncertas po atviru dangumi tęsėsi daugiau kaip valandą.

Pasirodė dainininkas Jeronimas Milius, „Maxima“ Jaunųjų talentų konkurso dalyviai, žiūrovai pamatė ir keturkojį artistą – Ana Menčiūnienė kartu su Berno zenenhundu Alvaru įtraukė vaikus į smagų šokį.

Šventėje dalyvavo ir daugiau Mokymo centro savanorių su šunimis: Dalia Mickienė su samojedu Duniu, Dovilė Gabartaitė su auksaspalve retrivere Rumba, Vidmantas Pupeikis su samojedu Fredžiu – šie ir kiti šunys visą pusmetį lankėsi Vilniaus SOS vaikų kaime Ozo gatvėje.

Šventės dalyviai vaišinosi kepsniais, ragavo konditerijos meistrų iškepto didžiulio gimtadienio torto.

Kas norėjo, užsuko į namelius išgerti arbatos, susipažinti su svetingais šeimininkais.

Šiltą, jaukią pastogę čia surado 90 tėvų globos netekusių vaikų ir našlaičių, juos globoja 11 mamų, kurios gimtadienio šventėje tapo skrybėlėtomis kaubojėmis!

Švietimo projektas su šunimis

Koks gimtadienis be dovanų? Dėkojome Vilniaus SOS vaikų kaimo vadovybei ir Mokymo centro savanoriams bei jų šunims, o šventės „kaltininkai“ taip pat neliko  skolingi – gavome gražias padėkas už švietimo projektą su šunimis.

„Nuoširdžiai ačiū už tikrumą, paprastumą, puikų bendradarbiavimą. Ačiū už dovanas. Visi sužavėti jūsų bendravimu, aptarinėja, kaip puikiai, solidžiai atrodėte. Ačiū, kad visą pusmetį buvote su mūsų vaikais ir būsite ateityje…“, – sakė Vilniaus SOS vaikų kaimo direktorius Gedas Batulevičius.

Nuo rugsėjo, įgavęs naują formą, dar įdomesnis ir turiningesnis Mokymo centro švietimo projektas su šunimis vaikų kaime vėl bus tęsiamas.

Branda

Devyniolika metų – branda! Tiek metų šiemet sukako Vilniaus SOS vaikų kaimui, nevalstybinei vaikų socialinės globos institucijai.

Įvairaus amžiaus vaikai čia globojami remiantis šeimos modeliu – SOS mamos su vaikais gyvena atskiruose jaukiuose nameliuose.

Kad SOS vaikų kaimo mažųjų gyvenimo bei švietimo sąlygos pagerėtų, vyko akcija ir geros valios žmonės prekybos centruose „Maxima“ įrengtose aukų dėžutėse aukojo pinigus.

Vaikų reikmėms buvo surinkta apie 100 000 Lt.

Projektas turėjo pradžią, bet neturės pabaigos

Vienoje SOS vaikų kaimo gatvelių Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras šventės rytą įkurdino savo stendą, bendravo su svečiais ir šventės dalyviais, supažindino juos su  įvairialype kinologų veikla.

SOS vaikų kaimo ir kinologų draugystė turi savas tradicijas, bet užsiėmimai su šunimis šioje globos įstaigoje tapo išskirtiniu reiškiniu. Jie padėjo globojamiems vaikams pajusti gyvenimo pilnatvę ir atsiverti gėriui.

Apie tai kalbėjo Mokymo centro stende apsilankęs SOS vaikų kaimo direktorius Audrius Natkevičius. Bendraudamas su LKD prezidente Ramune Kazlauskaite, jis pasidžiaugė Kinologų draugijos švietėjiška veikla, aktyvia savanoryste.

Pusmetį trukęs projektas, kai kiekvieną šeštadienį Mokymo centro komanda įvairiomis temomis vedė užsiėmimus su šunimis SOS vaikų kaimo vaikams, tapo daugiau nei paprastu švietimo projektu. Šis projektas turėjo pradžią, bet tikrai neturės pabaigos.

Užsiėmimai su šunimis padėjo vaikams geriau jaustis, skatino dirbti komandoje, stiprino atsakomybės ir pareigos jausmus.

Šunys mokė vaikus paprasčiausių, elementarių dalykų, o iš tikrųjų mokė mylėti ir dovanojo savo neatlygintiną meilę.

http://www.sos-vaikukaimai.lt/filmukas-apie-kaniterapijameileir-dziaugsma74361-1-449.html

Guodos Kavaliauskaitės ir Aurelijos Staskevičienės nuotr.

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandos!

E.paštas svietimas@kinologija.lt

Užsiėmimai vaikų vasaros stovyklose, pramoginiai renginiai šunų parodose arba bendruomenių šventėse, seminarai kinologams, – Mokymo centre, padedant ištikimiems kinologijos savanoriams, ir vasarą verda darbas.

Programa „Diena šunų parodoje“.

Tarptautinės šunų parodos Molėtuose šį kartą truko net tris dienas ir, skirtingai nei ankstesniais metais, pasižymėjo dalyvių gausa ir vasaros karščiu.

Gegužės 23-25 d. Radžiūnų aerodrome kartu su šunų parodomis, į kurias atvyko daugiau kaip 2 500 dalyvių iš įvairių Europos šalių, LKD Mokymo centras organizavo edukacinę pramoginę programą parodų svečiams ir dalyviams.

Atskirose, specialiai įrengtose zonose vienu metu vyko įvairūs renginiai.

Daiva Kvedarienė mokinių ir pedagogų ekskursijoms vedė užsiėmimus apie saugų bendravimą su šunimis, abi parodos dienas jai talkino kinologijos savanorės Rūta Šukytė, Dalia Mickienė ir kiti savanoriai su savo šunimis.

Kūrybinėse dirbtuvėse vaikams užsiėmimus organizavo Ugnė Nedzinskaitė ir Aurelija Staskevičienė, o temines ekskursijas „Diena šunų parodoje“ vedė Kristė Sedlevičiūtė.

Šiuose renginiuose apsilankė ne tik Molėtų krašto vaikai, bet atvyko ekskursantų ir iš Vilniaus.

Su Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos mokytojomis iš anksto suderinus užsiėmimų temas, gerą pusdienį mokinukai praleido šunų parodoje. Vaikai patyrė daug naujų dalykų, kūrė šunų portretus, pamatė piešinių parodą, balsavo už gražiausius darbelius, stebėjo konkursus.

„Nuoširdus ačiū už profesionaliai ir kūrybiškai organizuotą užsiėmimą, už naudingą veiklą, už dėmesį ir kantrybę nemažai mokinių grupei, šiltą bendravimą“, – išvykdamos iš parodos, Mokymo centro knygoje parašė „Šviesos“ pradinės mokyklos mokytojos Gintautė Preidienė ir Džiuginta Poviliauskaitė.

Kartu su mokytojomis atsiliepimų knygoje įrašų paliko ir vaikai: „Ačiū už tokią gerą ekskursiją. Pamačiau, kaip vyksta konkursai, išmokėte, kaip paglostyti šunį…“ (Arnas). „Šunys yra stebuklas! Šioje parodoje yra gražiausi šunys pasaulyje. Ačiū už pamokėlę ir darbelius!“ (vardas nežinomas). „Nemoku apsakyti, kaip man buvo gera, linksma ir puiku. Ačiū ir iki pasimatymo“ (Guoda).

Mokymo centro veiklą gerai įvertino parodų teisėjai. „Jaunų žmonių, o ypač vaikų, įtraukimas į kinologinę veiklą, ne vien į šunų demonstravimą ringuose, yra labai prasmingas. Per šią veiklą jūs kuriate ateities kinologiją – formuojate atsakingą požiūrį į šunų laikymą, skiepijate vaikams humaniškas vertybes, kinologinę kultūrą“, – sakė Tarptautinės kinologų federacijos viceprezidentas, Olandijos kinologų klubo vadovas Gerard Jipping.

Tarptautinė šunų teisėja iš Rusijos Ekaterina Bauzhes taip pat sakė, kad edukacinė veikla skatina kinologijos raidą: „Tai labai įdomi, socialiai reikšminga idėja į šunų parodą pritraukti vaikus ir jų kūrybą, visa tai sujungiant su šventiška renginio atmosfera“.

Žaislinių šuniukų konkurse išrinktas „Gražiausias šuo“

Gegužės 24-ąją tarptautinėje šunų parodoje Mokymo centras antrą kartą surengė žaislinių šuniukų konkursą „Gražiausias šuo“.

Konkurse varžėsi 5-13 metų vaikai su savo mylimais žaisliniais šuniukais.

Dalyviai nepabūgo Molėtų aerodromą kepinančios saulės ir drąsiai demonstravo savo šunis besišypsančiai teisėjai iš Slovėnijos Željkai fon Zidar.

Vertėjaujant konkurso vedėjai Augustei Šedytei, teisėja vaikų klausinėjo, kokie yra šunelių vardai ir amžius, ką jie mėgsta, kaip vaikai su savo žaisliniais šuniukais žaidžia ir prižiūri.

Konkurso dalyvės – sesutės Olanda ir Aringa Rudenok specialiai konkursui pagal Saulės vaikų dainą „Mažas šunelis“ paruošė šokį, o Eva Marija Mostvilaitė deklamavo eilėraštį.

Teisėjos sprendimu, „Gražiausiu šunimi“ tapo Olandos Rudenok (11 m.) augintinis.

„Draugiškiausias“ buvo Evos Marijos Mostvilaitės (8 m.) šunelis, o „Linksmiausias“ – Oskaro Račko (5 m.) žaislinis šuo.

Piešinių konkurse „Laisvalaikis su šunimi“ laimėjo ketvirtokė

Mokymo centro stende buvo įrengtos vaikų kūrybinės dirbtuvės, kur vaikai su savo tėveliais galėjo užsiimti įvairiausia kūryba, vartyti knygas apie šunis, turiningai praleisti laiką.

Kūrybinėse dirbtuvėse buvo eksponuojama didelė vaikų piešinių paroda „Laisvalaikis su šunimi“, kurioje dalyvavo keturių mokyklų 60 mažųjų dailininkų nuo 7 iki 11 metų. Visas tris parodų dienas lankytojai balsavo už labiausiai patikusį piešinį.

Nugalėtoja tapo Alantos gimnazijos (Molėtų r.) 4 kl. mokinė Paulina Gražytė.

Antrąją vietą užėmė Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos 3c kl. mokinė Airida Rybikovaitė, o trečiąją pasidalino Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos moksleiviai Mykolas Liaudanskas ir Vija Purlytė bei Alantos gimnazijos mokinė Gabrielė Gecevičiūtė.

Konkursams prizus skyrė „Royal Canin Lietuva“ ir Lietuvos kinologų draugija.

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandos!

E.paštas svietimas@kinologija.lt

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Pasibaigus mokslo metams edukacinė Mokymo centro veikla persikėlė į vaikų vasaros stovyklas.

Birželio 3 ir 10 dienomis Mokymo centre pirmą kartą lankėsi stovyklaujantys vaikai – Vilniaus S.Daukanto progimnazijos ketvirtokai ir pirmokai.

Pirmojo susitikimo metu vaikai daug sužinojo ir patyrė, kaip saugiai bendrauti su šunimi, o atvykę antrąjį kartą dalyvavo užsiėmime „Šuns pasirinkimas, prigimtis ir priežiūra“.

Užsiėmimus vedė Daiva Kvedarienė.

Stovyklautojams tai buvo visiškai nauja patirtis, užsiėmimai vyko klausimų-atsakymų forma, todėl vaikai nenuobodžiavo, drąsiai klausinėjo ir diskutavo.

Teorinės žinios gerai, bet, kaip visada, vaikams labai norisi susipažinti su užsiėmime dalyvaujančiais šunimis – auksinę kantrybę, tinkamą išsiauklėjimą ir šįkart demonstravo auksaspalviai retriveriai Eta ir Grotas. O pirmajame susitikime su vaikais dalyvavo ir samojedai Elsė bei Dunis.

Pasibaigus antrajam užsiėmimui vaikai gavo Mokymo centro sertifikatus, liudijančius, kad jie žino pagrindines saugaus bendravimo su šunimis taisykles, tačiau jų laukė dar viena staigmena – į susitikimą atvyko muitinės pareigūnai su trimis tarnybiniais šunimis.

Muitinės kinologas Artūras Zaleckas vaikams papasakojo, kaip maži šuniukai atrenkami tarnybai, kaip jie yra auklėjami ir mokomi. Užgniaužę kvapą vaikai stebėjo, kaip tarnybiniai šunys apieško patalpą bei žmones ir suranda paslėptą „blogį“.

Vaikus atlydėjusios ketvirtokų mokytojos Jolantos Valasinevičienės ir jos kolegių nuomone, susitikimai buvo naudingi ne tik vaikams, bet ir juos atlydėjusiems pedagogams: „Gražus bendradarbiavimas negali baigtis, rudenį norėtume pas jus sugrįžti  su pirmokais. Vaikams ne tik smagu ir įdomu čia apsilankyti, bet ir labai naudinga“.

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandos!

e.paštas svietimas@kinologija.lt

Mokymo centro savanoriams kartu su auksaspalviais retriveriais talkina neseniai specialius testus išlaikę samojedai.

Mokymo centro komanda veda edukacinius užsiėmimus, pramoginius renginius vaikų ugdymo, globos įstaigose, bendruomenių šventėse. Jų metu visada pabrėžiame atsakomybę, todėl kartu su mumis užsiėmimuose dalyvauja specialius testus išlaikę šunys.

Mokymo centre tokių šunų jau yra šeši: trys auksaspalviai retriveriai ir trys samojedai. Tai Vilniaus, Kauno ir kitų miestų šunų mylėtojų augintiniai.

Apie mokymus ir testo laikymą Slovakijoje pasakoja samojedų veislyno „Klajoklių šuo“ savininkė, kinologijos savanorė Dalia Mickienė.

Dvi savaites su šunimis viešėjote Slovakijoje. Ką ten veikėte ir kaip sekėsi?

Balandžio mėnesio antroje pusėje mes su savo išveistų šuniukų šeimininkais suplanavome dviejų savaičių kelionę į Slovakiją. Iš anksto paderinome galimybę, kad mūsų šunys pabandytų ten išlaikyti Slovakijoje galiojantį šunų elgsenos testą (UR).

Džiugu, kad šį testą išlaikė net trys mūsų samojedai: Klajoklių šuo Dunaj of Benji (sav. Dalia Mickienė), Klajoklių šuo Detva of Benji (sav. Loreta Gaižauskienė) ir Klajoklių šuo Funky Amigo of Webmaster (sav. Jurga Vizgirdienė).

Kažkaip išskirtinai ruošti šunis testui neprireikė. Nuvykus į vietą reikėjo atlikti tam tikrus pratimus (testus), kurie ir parodė šuns gebėjimus, psichinę būklę, gebėjimus dirbti neįprastose situacijose.

Slovakijos samojedų klubas (FCI) turi ne tik savo veisimo nuostatus, bet taip pat gali testuoti samojedų veislės šunis. Už tai yra atsakinga Jana Fulierova, kuri ne tik garsi šunų veisėja, bet yra sukaupusi 15 metų patirtį kaniterapijos srityje.

J. Fulierova dalyvauja daugelyje Europos Sąjungos projektų, ne pirmus metus bendradarbiauja su Slovakijos švietimo ministerija. Nemažai laiko skiria specialiųjų poreikių vaikams įvairiose Slovakijos mokyklose.

Taip pat skiria daug dėmesio kaniterapijos idėjų sklaidai: skaito paskaitas kaniterapijos, zoopsichologijos ir kt. temomis.

Ji dirba tik su tais šunimis, kurie turi UR sertifikatus.

Jūsų šunys yra parodų nugalėtojai, puikūs reproduktoriai. Kam tie papildomi rūpesčiai – edukacija, visokie renginiai, juk visa tai pelno neneša…

Taip, mūsų samojedai dažnai laimi parodose, o jų palikuoniai nuo jų irgi neatsilieka. Visa tai mums yra darbas plius mylimas hobis. Tačiau mūsų veislyno tikslas yra siekti ne kiekybės, o kokybės. Todėl pinigai šiuo atveju nėra patys svarbiausi.

Dalyvaudami su šunimis įvairiuose renginiuose, o ypač užsiėmimuose su vaikais, norime perteikti kuo daugiau žinių apie samojedus ir šunis apskritai, padėti žmonėms pamilti šunis. Širdis džiaugiasi matant, kaip anksčiau bijoję šunų vaikai tiesa ranką, liečia purų samojedų kailį ir jų veidukai nušvinta. Arba turintys emocinių sutrikimų vaikai tarsi išsivaduoja iš savo šarvų ir šalia šunų tampa laimingi.

Ar kaniterapija Slovakijoje smarkiai pažengusi? Ar visuomenė, vyriausybinės institucijos palaiko šią veiklą?

Slovakijos kaniterapeutai dirba tik su testuotais šunimis. Lankydami specialiųjų poreikių turinčius vaikus, jie jau pasiekė puikių rezultatų. Visuomenė ir valdžios institucijos šia veikla patikėjo ir juos palaiko.

Manau, kad sukaupę reikiamų žinių, įgiję patirties, rezultatų pasieksime ir mes. Kol kas esame kelio pradžioje. Pradėjome nuo paprastų susitikimų ir edukacinių užsiėmimų vaikų ugdymo įstaigose ir, berods, visai gerai sekasi. Žinau, kad Mokymo centras gauna tiek kvietimų, jog nespėja suktis – nepakanka testuotų šunų. Ši veikla išjudino ir kitą svarbų dalyką – kinologų savanorystę.

Savanoriškoje veikloje Lietuvos samojedų klubas yra vienas aktyviausių, o juk pats klubas, palyginti su kitais šunų mylėtojų klubais, susikūrė visai neseniai. Gal patys samojedai, būdami labai socialūs, pastūmėjo mus į šią veiklą? (Šypsosi). Samojedai gyvena su žmogumi ir dėl žmogaus, belieka pasinaudoti šiomis jų savybėmis.

…

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandos!

E.paštas svietimas@kinologija.lt

Birželio 7 d. LKD Mokymo centro darbuotojai ir savanoriai su šunimis parengė Balsių bendruomenei švietėjišką pramoginę programą.

Balsių bendruomenė, viena aktyviausių ir didžiausių Vilniaus bendruomenių, kasmet birželio pradžioje sukviečia savo žmones į „Mitologinį parką“.

Tradiciniai koncertai, sporto varžybos ir kitos linksmybės šįmet „Mitologiniame parke“ buvo su kinologiniu „prieskoniu“: vyko dresuotų šunų pasirodymai, konkursai.

Šventės pradžioje Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras pakvietė šeimas į edukacinį užsiėmimą „Saugus šalia šuns“. Vaikai buvo supažindinti su pagrindinėmis tinkamo elgesio su gyvūnais taisyklėmis, to juos mokė ir keturkojai „savanoriai“: landsyrė Diva ir auksaspalvė retriverė Eta.

Pasibaigus edukaciniam užsiėmimui mažieji klausytojai gavo sertifikatus, kuriuose piešinėliais, vaikams suprantama kalba perteikta visa, kas svarbiausia bendraujant su šunimis.

Vėliau vaikai dalyvavo žaislinių šuniukų konkurse – juos „egzaminavo“ reiklus teisėjas Artūras Zaleckas.

Kitame, plojimų ir palaikymo šūksnių sulaukusiame, konkurse „Talentingiausias Balsių šuo“ varžėsi gabiausi mikrorajono šuniukai. Tai buvo ne tik nuotaikingas konkursas, bet ir paraginimas vaikams mokyti savo augintinius gero elgesio taisyklių, ugdyti jų gabumus. Improvizuotame ringe šuniukai susirungė dėl Balsių balso, Balsių simpatijos, Balsių vijurko, Balsių kontakto titulų. Pralaimėjusiųjų nebuvo…

Daug žiūrovų sulaukė profesionalų – dresuotojų komandos „Smart dog“ (Karolis Grigaliūnas, Paulius Kaupelis ir Artūras Zaleckas) – programa su šunimis.

Po šios preciziškai nušlifuotos programos vaikai, iš anksto užsiregistravę į konkursą „Mano šuo gali!“, regis, turėjo jaustis nedrąsiai. Juo labiau, kad konkurso užduotis parengė ir su savo Smailu demonstravo, ką reikės atlikti, pats Artūras Zaleckas, o konkursą vedė vokiečių aviganio Braso, vaidybinės juostos „Inspektorius Mažylis“ herojaus, šeimininkas Paulius Kaupelis.

Tačiau Balsių jaunimas drąsus: konkurso finale, įveikusios vyresnius ir labiau patyrusius konkurentus, susirungė dvi mergaičiukės. Paskelbus lygiąsias, abi konkurentės netvėrė džiaugsmu: „Niekada su savo šuniukais negavome tikrų taurių ir prizų. Nuostabu!“.

Dėkojame savanoriams,  „Smart dog“ komandai,  „Royal Canin Lietuva“ darbuotojams, Balsių bendruomenės atstovei Jolitai Deresevičienei už idėjas ir pagalbą organizuojant renginį.

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandos!

e.paštas svietimas@kinologija.lt

Prekybos centre Vilniuje atidaryta paroda „Berno zenenhundai: Anos Menčiūnienės fotografijų paroda“.

Entuziastinga, idėjų nestokojanti fotografė Ana Menčiūnienė visuomet jautė išskirtinį ryšį su ištikimiausiais žmogaus draugais – šunimis. Domėjosi jais nuo vaikystės, tačiau tėvai vis draudė laikyti namie šunį.

Savo svajonę Ana įgyvendino 2008 metais, kai iš veislyno įsigijo mažą Berno zenenhundų šuniuką Alvarą. Dar po metų šeimą papildė kitas tos pačios veislės šuo Kodis.

Šiandien jie dideli (sveria po 50 kg), tituluoti (Lietuvos šunų čempionai) ir be galo meilūs augintiniai. Pati Ana ne tik fotografuoja šunis, bet ir profesionaliai domisi jų auklėjimu.

Ji yra Lietuvos kinologų draugijos Šunų elgsenos specialistų ir trenerių sąjungos tarybos narė, Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro savanorė, Šveicarų zenenhundų mylėtojų klubo narė bei šunų dresūros mokyklos „Lordžio letena“ trenerė.

Aktyviai dalyvauja ne tik šunų parodose, bet ir įvairiuose švietimo projektuose, kinologiniuose renginiuose, yra tęstinių kinologinio švietimo programų vaikų ugdymo įstaigose dalyvė.

Apie Berno zenenhundų veislę buvo žinoma jau prieš 2000 metų, kai romėnai puolė Šveicariją, tada vadintą Helvetija. Šie šunys gindavo bandas, tarnavo ištikimais sargais. Romėnų mastifų tipo šunys tikriausiai buvo sukryžminti su bandas saugančiais šunimis, galėjusiais atlaikyti šaltą Alpių kalnų klimatą, ir tai taip pat prisidėjo prie šių šunų temperamento sušvelninimo. Zenenhundai viduramžiais ganydavo galvijus, saugodavo fermerių turtą, tempdavo vežimėlius su pienu. Dėmesingas, įspūdingo dydžio, nepaperkamas sargas – šios šuns savybės labai tiko saugant fermas.

Šiais laikais Berno zenenhundai turi daugybę gerbėjų visame pasaulyje ir laikomi ne tik šeimos šunimis, bet ir neįkainojamais pagalbininkais žmonių gelbėjimo darbuose. Į Lietuvą pirmuosius Berno zenenhundus – dvi kalytes ir patinėlį – 1990 metais iš Vengrijos atvežė Vilniaus kinologai.

2007 m. Vilniuje įkūrusi fotostudiją „Nabija“, šunų mylėtoja Ana Menčiūnienė pakvietė visus Berno znenhundų šeimininkus prisidėti prie neįprasto, įdomaus projekto, kuris truko 6 mėnesius, o jo metu buvo nufotografuoti net 33 šunys. Rezultatas – šmaikšti, žaisminga ir nuotaikinga nuotraukų serija.

Paroda nuo birželio 10 d. iki liepos mėn. vidurio veiks PC „PANORAMA“ (Saltoniškių g. 9, Vilnius), 2 aukšte, šalia parduotuvės „Bershka“.

Mokymo įstaigose prasideda atostogos. Ne išimtis ir LKD Mokymo centras – trumpam stabteli ir projektas „NORIU ŠUNS: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Tačiau atostogos mums reiškia pasirengimą kitam etapui – nuo rugsėjo nemokamos paskaitos šunų priežiūros, auklėjimo, socializacijos temomis vėl tęsis ir bus dar įdomesnės.

Planuojame į teorinių paskaitų ciklą įterpti daugiau praktinių užsiėmimų – į paskaitas jūs jau atsivesdavote savo šunelius, taigi atėjo laikas juos „įdarbinti“.

Kartu su savo šunimis jūs turėsite galimybę praktiškai išbandyti arba pakartoti tai, ką išgirdote teorinėse paskaitose.

Ko išmokome, ką sužinojome apie šunis praėjusį pusmetį, prasidėjus projektui NORIU ŠUNS?

Sausio 31 d. startavus projektui „NORIU ŠUNS: kaip išsirinkti tinkamiausią?“, lektorė Daiva Kvedarienė kalbėjo apie būsimojo šeimininko atsakomybę ir apie tai, kaip iš tokios daugybės šunų išsirinkti patį tinkamiausią, vienintelį šunį, kuris su jumis nugyventų laimingą, visavertį gyvenimą.

Vasario 28 d. – veterinarijos gydytoja Vaida Valašimaitė skaitė paskaitą apie pirmąsias šuniuko dienas naujuose namuose, ligų prevenciją, sveiką mitybą, tinkamai parinktus priežiūros reikmenis.

Kovo 28-ąją sausų šunų pašarų specialistas Aidas Vaznonis pateikė daug naudingos informacijos apie sveiką, subalansuotą šunų mitybą. Paskaitos tema tąkart buvo „Šuns racionas“.

Balandžio 25 d. gyvūnų etologė, kinologė, šunų elgsenos specialistė Daina Malickienė diskusijos forma pravedė paskaitą „Vilkas“ šuniuko kailyje: taip ar ne?“. Lektorė išsklaidė vis dar egzistuojančius mitus apie hierarchiją gaujoje, pateikė įdomių šuns elgsenos pavyzdžių.

Pusmetį trukęs paskaitų ciklas baigėsi gegužės 30-ąją, kai dresuotoja, Obedience trenerė ir varžybų dalyvė Aušrinė Niauraitė vedė paskaitą „Socialus ir socializuotas šuo: misija įmanoma!“.  Ji atkreipė dėmesį į socializacijos svarbą nuo pirmųjų šuniuko gimimo dienų, kalbėjo apie kritinius emocinės raidos periodus, pozityvų šuns skatinimą ir kt. svarbius dalykus auklėjant šunį.

Nemokamos paskaitos visuomenei vyko ne tik Vilniuje, Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centre, bet ir Kaune bei Plungėje. Paskaitas Kaune rėmė ir organizuoti padėjo AB „Kauno grūdai“, Veterinarijos akademijos atstovai, o Žemaitijoje šiuos mokymus organizuoti mielai sutiko Plungės šunų mylėtojų klubas.

Dėkojame visiems – nuo rudens kinologinės žinios pasieks dar daugiau Lietuvos regionų!

Mums padėjo kinologijos savanoriai, šunų mylėtojų klubai, įvairių sričių specialistai. Paskaitas Vilniuje rėmė EKOSUO.lt.

Ačiū visiems ir iki susitikimo rudenį – kartu su jumis KURKIME GYVŪNUS MYLINČIĄ ŠALĮ!

Būkime kartu: nuo parodos durų iki garbės pjedestalo, – sakė hendlingo specialistas, tarptautinis teisėjas Vitalyi Belskyy.

Kartu su LKD Mokymo centru birželio 3-5 d. Vilniuje V. Belskyy surengė hendlingo mokymus šunų augintojams.

Seminaro išvakarėse ne tik gimtojoje Ukrainoje, bet ir kitose šalyse mokymus dažnai vedantis V.Belskyy pasidalijo savo patirtimi ir su LKD teisėjais.

Pirmąją mokymų dieną V.Belskyy supažindino klausytojus su šunų hendlingo teorija: hendlerio teisėmis ir pareigomis, šunų demonstravimo kultūra ir pagrindiniais principais.

Kalbėjo apie tai, ką hendleriui būtina žinoti (pradedant šuns registracija į parodą ir baigiant finaliniais parodos konkursais).

Atskleidė pagrindinius sėkmingo darbo su šunimi principus: kaip taisyklingai dirbti su šunimi, pirmą kartą dalyvaujančiu parodoje; kaip tęsti šuns karjerą.

Kalbėjo ir apie psichologinius šuns demonstravimo aspektus, pateikė savo ilgametės patirties pavyzdžių ir atskleidė hendlingo niuansus iš šunį vertinančio teisėjo ir šunį demonstruojančio hendlerio pozicijų.

Taip pat nepamiršo gyvūnų gerovės, sąžiningos konkurencijos ir kitų šunų parodos niuansų.

Kitos dvi seminaro dienos buvo skirtos praktikai – dalyviai mokėsi demonstruoti savo šunis, pajuto „kitokio hendlingo“ skonį, demonstruodami kitų seminaro klausytojų šunis.

Praktika prasidėjo nuo ringo pavadėlių aptarimo, zoopsichologijos niuansų, judesių šlifavimo ir tęsėsi statant šunis prieš veidrodį.

Daug laiko buvo skirta ir šuns judesiams, ir stovėsenai. Buvo išbandyti įvairūs stovėsenos stiliai, metodai, demonstravimo būdai (nuo laisvos šuns stovėsenos iki „sumodeliuotos“ rankomis).

„Šunų parodose nesu naujokė. Ne kartą ėjau į ringą su savo Duniu ar kitais samojedais, bet kai praktinėje seminaro dalyje reikėjo išeiti į improvizuotą ringą, jaučiausi kaip per valstybinį egzaminą. Taiklios ir griežtos specialisto pastabos, reikalavimas šlifuoti judesius, kol jie pavyks,  draugiški „likimo draugų“ patarimai – per tris mokymų dienas patyriau labai daug naujų dalykų“, – sakė samojedų veisėja Dalia Mickienė.

Berno zenenhundų savininkė Ana Menčiūnienė savo socialinėje paskyroje apie V.Belskyy mokymus parašė taip: „Pasakysiu trumpai: buvo verta. Tai neįkainojama informacija ir patirtis“.

A.Menčiūnienės nuotr.

Mokymo centro komanda baigė mėnesį trukusius kinologinio švietimo užsiėmimus Kauno „Nemuno“ pagrindinėje mokykloje.

Nuo 1954 m. veikianti „Nemuno“ bendrojo lavinimo mokykla, kurios misija – įgyvendinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nepamiršta ir kitų ugdymo aspektų: socialinio ugdymo, integracijos, bendravimo bei bendradarbiavimo.

Būtent šiais tikslais į mokyklą ir buvo pakviesta Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda.

Užsiėmimų, vykusių visą gegužės mėnesį, metu Mokymo centro atstovai ir savanoriai su savo šunimis bendravo su  vienuolikos klasių moksleiviais – nuo ketvirtokų iki devintokų.

Užsiėmimų metu vaikai mokėsi saugaus elgesio su gyvūnais: kaip taisyklingai pasisveikinti su šunimi; sužinojo, kada prie šuns artintis negalima; ką daryti, jei pribėga nepažįstamas šuo; kaip elgtis įvairiose grėsmingose situacijose – jeigu šuo pradėjo vytis važiuojant dviračiu, sugriebė už drabužių ir pan.

Kaip visada, užsiėmimuose  asistavo keturkojai komandos nariai: du samojedai, pora spanielių, mišrūniukė ir griūnendalių veislės kalytė.

Kadangi užsiėmimų laikas ribotas, o vaikų žingeidumas – beribis, kitas aktualias temas (tinkamą šuns pasirinkimą, šunų veislių ypatumus, gyvūnų gerovės užtikrinimą, galimas veiklas su šunimis, šuns auklėjimą) aptarėme labai trumpai.

Mokymo centro organizuojami užsiėmimai į mokyklos aktų salę pritraukdavo ne tik vaikus, bet ir pedagogus – jų manymu, tokie mokymai labai reikalingi ir turėtų būti tęstiniai.

Todėl sutarėme susitikti kitais mokslo metais ir kinologijos „abėcėlę“ pasimokyti dar išsamiau. Pedagogų nuomone, toks ugdymas labai svarbus tiek vaikų saugumui, tiek jų atsakomybei užtikrinti.

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandos!

e.paštas svietimas@kinologija.lt

Gegužės 16-oji rašytojos Br. Buivydaitės muziejaus sode Anykščiuose buvo kitokia nei įprasta: šurmuliavo vaikai, sukiojosi šunys, obelų šakose suposi „pom-pom‘ai“…

Neįprastus užsiėmimus – nekasdienę edukacinę programą vaikams muziejininkai šįkart parengė kartu su Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centru.

Erdviame muziejaus sode vienu metu vyko kelios programos: kol viena klasė mokėsi saugiai bendrauti su šunimis, kita mokinių grupė tapė ant akmenukų arba gamino odinius šuniukus.

Dar kiti tuo metu susipažino su Lietuvos samojedų mylėtojų klubo atstovais, bendravo su iš Kauno ir Panevėžio atvykusiais samojedais, lietė rankomis Šiaurės gražuolių kailį ir mezginius iš šunų vilnos.

„Patekome į pilną netikėtumų renginį. Daug naudingų žinių, kaip pasisveikinti, prieiti ir paglostyti šunį. Nuostabios edukacinės pamokos. Atrodo, kad viską žinome, bet pasirodo – ne. Naudingi net mažyčiai patarimai, praktinės užduotys. Viena – išgirsti, visai kas kita – pamatyti, o jei dar gali  paliesti nuostabaus grožio keturkojus, tai tikrai puiku ir ilgam išliks vaikų gyvenime“, – sakė Antano Baranausko pagrindinės mokyklos 3 c klasės mokytoja Gražina Verbickienė.

LKD Mokymo centro savanorės Vilniaus Ąžuolyno progimnazijos technologijų mokytojos Jolitos Stapurevičiūtės nuomone, vaikams tai yra tikriausios gyvenimo pamokos. Jos visiškai kitokios, nei įprasta mokykloje: „Anykščių vaikai noriai kūrė papuošalus, dirbo neraginami ir buvo laimingi – visiems pavyko pasigaminti gražų odinį šuniuką“.

Kad tai buvo ne tik naudingos, bet ir labai gyvos pamokos, pritarė ketvirtokų mokytoja Asta Kalinauskienė.

Po užsiėmimo apie saugų bendravimą su šunimis visi vaikai gavo vardinius sertifikatus ir atšvaitus, kuriuos galės segti prie savo augintinio antkaklio arba kuprinės.

Į tokius edukacinius renginius Mokymo centro darbuotojai paprastai vežasi ir „Atsiliepimų knygą“. Muziejaus darbuotoja Alma Ambraškaitė šioje knygoje paliko tokį įrašą: „Muziejaus sodas gegužės 16-osios penktadienį jūsų entuziazmo dėka tapo tikrų emocijų, reikalingų pamokų apie šunis, apie elgesį su jais, sodu. Labai koncentruota programa, „paskaninta“ meno pamokėlėmis. Ačiū už gerų emocijų ir reikalingų žinių dieną…“

Mokymo centro edukacinės programos nebūtų sėkmingos, jeigu jose nedalyvautų specialiai tam parengti arba rengiami šunys. Šį kartą vaikus „mokė“ niūfaundlendas Lokis, auksaspalvė retriverė Etta ir trys samojedai. Kaip visada mums talkino ištikimosios savanorės Guoda Kavaliauskaitė ir Gabija Polanksytė.

Apie renginį rašė: http://www.anyksta.lt/naujienos/naujienos/31692-meistrelio-diena-duok-letena

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandos!

e.paštas svietimas@kinologija.lt

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Gegužės 30 d. LKD Mokymo centre vėl laukiame šunų mylėtojų! Būsimos paskaitos tema –„Socialus ir socializuotas šuo: misija įmanoma“.

„NORIU ŠUNS: kaip išsirinkti tinkamiausią?“ – tai paskaitų ciklas visiems, kas domisi šunimis.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centre šiemet startavo naujas projektas – nemokamos paskaitos būsimiesiems šunų augintojams. Kadangi norinčiųjų apsilankyti šiose paskaitose buvo daug, nusprendėme plėsti savo veiklą ir rengti paskaitas visoje Lietuvoje.

Mums padėti sutiko šunų mylėtojų klubai, kinologijos savanoriai, įvairių sričių specialistai – dėkui jiems. Dėkojame ir paskaitų dalyviams, kartu su jumis KURKIME GYVŪNUS MYLINČIĄ ŠALĮ!

VILNIUJE:
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras, Visorių g. 8 (korpusas vidiniame kieme), Vilnius.

Paskaitų pradžia 16.30 val., trukmė (kartu su klausimais ir atsakymais ~ 2 val.).

• Sausio 31 d.
Kaip išsirinkti tinkamiausią šunį?
Lektorė – Daiva Kvedarienė.

• Vasario 28 d.
Namai „pagal šunį“.
Lektorės – veterinarijos gydytoja Vaida Valašimaitė ir Daiva Kvedarienė.

• Kovo 28 d.
Šuns racionas.
Lektorius – veterinarijos gydytojas, sausų šunų pašarų specialistas Aidas Vaznonis.

• Balandžio 25 d.
„Vilkas“ šuniuko kailyje: taip ar ne?
Lektorė – gyvūnų etologė, kinologė, šunų trenerė Daina Malickienė.

• Gegužės 30 d.
Socialus ir socializuotas šuo: misija įmanoma!

Lektorė – šunų dresuotoja, Obedience trenerė ir varžybų dalyvė AUŠRINĖ NIAURAITĖ.

Paskaitoje bus kalbama apie socializacijos svarbą nuo pirmųjų šuniuko gimimo dienų, kritinius emocinės raidos periodus, pozityvų šuns skatinimą ir kt. svarbius dalykus auklėjant šunį.

Išankstinė registracija e.paštu: lkd.press@gmail.com
Paskaitas Vilniuje remia EKOSUO.lt

PLUNGĖJE:
Dariaus ir Girėno g. 25, Plungė, Plungės šunų mylėtojų klubas.

• Kovo 29 d., 12.00 val.
Kaip išsirinkti tinkamiausią šunį?

• Balandžio 19 d. 12.00 val.
Namai „pagal šunį“.

Registracija į paskaitas Plungėje e.paštu aliutik@takas.lt

KAUNE:

PASKAITAS KAUNE remia AB „KAUNO GRŪDAI“.

Balandžio 11 d., 17.30 val.
Kaip išsirinkti tinkamiausią šunį?

Balandžio 18 d., 17.30 val. (Tilžės g., Veterinarijos akademija).

Namai „pagal šunį“.

Gegužės 16 d., 17.30 val. „Aktyvus laisvalaikis su šunimis“.

Registracija į paskaitas Kaune e.paštu nedzinskaite.ugne@gmail.com.

Dėl paskaitų kituose šalies miestuose sekite mūsų informaciją.
Daugiau informacijos e.paštu svietimas@kinologija.lt

A. Menčiūnienės nuotr., NABIJA.
https://archyvas.kinologija.lt/?p=23431&lan=ltu

Gegužės 15 dieną LKD Mokymo centro komanda su šunimis lankėsi Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje.

Tauragės „Šaltinio“ progimnazija – šiuolaikiška, saugi, teikianti formalųjį ir neformalųjį ugdymą progimnazija. Ugdymo procesas vyksta remiantis pagrindinėmis progimnazijos bendruomenės vertybėmis.

Tai bendravimas ir bendradarbiavimas, atvirumas kaitai, mokymasis bei saugi aplinka.

Būtent apie saugumą, saugų elgesį su šunimis tiek įprastoje aplinkoje, tiek įvairiausiose netikėtose situacijose Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro atstovės iš Kauno ir pasakojo „Šaltinio“ progimnazijos penktųjų klasių moksleiviams – iš viso penkių klasių mokiniams, kiekvienai klasei atskirai.

Užsiėmimuose dalyvavo edukaciniuose projektuose galintys dalyvauti (turi sertifikatus) kaunietės Dalios Mickienės samojedai.

Keturios pamokos prabėgo kaip viena, jų metu dar spėjome aktyviai padiskutuoti apie skirtingas šunų veisles, tinkamą augintinio pasirinkimą, gyvūnų gerovės užtikrinimą ir šeimininko atsakomybę.

Iš Tauragės parsivežėme ne tik daug šiltų įspūdžių, bet ir susitarimą pasimatyti kitąmet.

Pažadėjome aplankyti kuo daugiau klasių, nes norinčių dalyvauti užsiėmimuose su šunimis buvo labai daug.

Kad tokie užsiėmimai labai reikalingi vaikų kasdieniam saugumui užtikrinti, patvirtino ir juose dalyvavusios pedagogės, ir patys vaikai.

http://tsaltinis.lt/en/naujienos/netradicines-zmogaus-saugos-pamokos/

MC Kauno regiono švietimo projektų koordinatorė Ugnė Nedzinskaitė

Mokymo centras kviečia dalyvauti piešinių konkurse LAISVALAIKIS SU ŠUNIMI.

Ilgi pasivaikščiojimai parke, pašėlusios maudynės ežere, linksmi žaidimai kieme ar ramūs vakarai ant sofos… kad ir kas tai būtų, gera leisti laiką kartu su savo augintiniu. Juk jis – geriausias, ištikimiausias draugas.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras skatina atsakingą elgesį ir tinkamą bendravimą su gyvūnais ir kviečia jus nupiešti savo laisvalaikį su šunimi. Kviečiame drauge su mumis kurti gyvūnus mylinčią šalį!

Jūsų kūrybą eksponuosime tarptautinėse šunų parodose gegužės 23-25 d., Molėtų aerodrome Radžiūnuose, o nugalėtojų piešinius paskelbsime www.kinologija.lt.

Parodų metu Molėtuose konkurso nugalėtojus rinks autoritetinga komisija.

Jūsų kūrinėlių laukiame iki 2014 m. gegužės 16 dienos.

Piešinius reikia pristatyti arba atsiųsti paštu:

Lietuvos kinologų draugija, Mokymo centras, Visorių g. 8, LT-08300, Vilnius.

Išsamiau apie konkursą.

Gegužės 13 LKD Mokymo centro komanda lankėsi daugiau nei prieš 200 metų įkurtoje Birštono gimnazijoje.

Tiesa, pastatai per tokį ilgą laikotarpį keitėsi ne kartą, tiek vykstant švietimo sistemos pertvarkoms, tiek po nusiaubusių šalį bei miestą karų, bet mokykla, vis atsinaujindama, išliko.

Šiandien tai šiuolaikiška, renovuotame pastate įsikūrusi ugdymo įstaiga, glaudžiai bendradarbiaujanti su Danijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Slovėnijos, Vokietijos jaunimu, aktyviai dalyvaujanti įvairiuose konkursuose ir projektuose.

Mokymo centro komandos apsilankymas mokykloje sulaukė daug dėmesio.

Nors saugaus elgesio su šunimi pamokos vyko šeštos ir penktų klasių mokiniams, pasakoti apie saugų bendravimą su šunimis pertraukų metu – bent jau paaiškinti esminius dalykus – teko ir kitų klasių moksleiviams.

Baltutėliai edukaciniuose užsiėmimuose dažnai dalyvaujantys ir šįkart praktinių užduočių „modeliais“ dirbę samojedai traukte traukė visų dėmesį.

Šie kinologės Dalios Mickienės augintiniai kartu su savo šeimininke neseniai baigė specialius mokymus Slovakijoje, jie turi sertifikatus, patvirtinančius, kad gali lankytis vaikų ugdymo ir kt. įstaigose, dalyvauti švietimo projektuose.

Trijų paeiliui vykusių užsiėmimų metu, taip pat ir po jų, Mokymo centro komanda sulaukė daugybės  klausimų, vaikai noriai dalijosi savo patirtimi ir pastebėjimais.

Užsiėmimus stebėję pedagogai tvirtino, kad informacija apie saugų elgesį su šunimis reikalinga ne tik vaikams – jie taip pat neslėpė sužinoję nemažai naujų dalykų apie šunis, jų elgesį, saugų bendravimą su gyvūnais.

Ugnės Nedzinskaitės nuotr. ir informacija

Vilniaus privačiame „Mini darželyje“ dvi dienas vaikai mokėsi naujos abėcėlės – saugios draugystės su šunimis.

Gegužės 8 ir 9 d. skirtingose amžiaus grupėse LKD Mokymo centro darbuotojai kartu su auksaspalviais retriveriais vedė užsiėmimus vaikams.

Susitikimams su vaikais šunys yra specialiai ruošiami, jie turi sertifikatus, kuriuos įgijo Lenkijos kaniterapeutų sąjungos mokymuose.

Kiek jūs turite ausyčių ir kiek – šuo? Kur yra šuns širdelė? Ar jums patinka, jeigu kas nors peša už plaukų? Ko reikia paklausti, kai nori paglostyti šuniuką? Užduodama tokius ir panašius klausimus, užsiėmimo vedėja bendravo su vaikais jų „kalba“ ir nejučia perteikė vaikams saugaus bendravimo su gyvūnais abėcėlę.

Skatino mažuosius ieškoti atsakymų bei džiaugtis, kad jie tai žino! Ir net jei vaikai ne visada galėjo atsakyti į klausimus, „keturkojė mokytoja“ Eta žinojo visus atsakymus ir švelniai padėjo mažiesiems.

„Su vaikais kalbame jų kalba. Visada atsižvelgiame, kokio amžiaus vaikams vesime užsiėmimą,  numatome scenarijų (įskaitant kaskart atnaujinamą prezentaciją – Red.), – sakė švietimo projektų vadovė Daiva Kvedarienė. – Užsiėmimuose dalyvaujantys šunys turi sveikatos pažymas, iš vakaro yra išmaudomi ir, kas svarbiausia, yra patikimi ir klusnūs. Net suloti bet kada negali, nes išgąsdintų vaikus ir suardytų užsiėmimo ritmą“.

Kiekvienam užsiėmimui su šunimis gaunamas vaikų ugdymo įstaigos vadovo sutikimas, vaikų tėvų arba globėjų raštiški sutikimai.

Gegužę Mokymo centro darbuotojai du kartus lankėsi Vilniaus Ąžuolyno progimnazijoje, gegužės 15 d. vyks į Jėzuitų gimnaziją, o 22 d. – į Žemynos progimnaziją. Gegužės 16-ąją praleisime kartu su anykštėnais – su šio krašto muziejininkais surengsime pramoginį edukacinį renginį Anykščiuose.

Gegužės 22 d. lankysimės Vilniaus vaikų lopšelyje darželyje „Rytas“. Žemynos mokykloje būsime gegužės 13 ir 27 d., o gegužės 20 d. vyksime į Semeliškių mokyklą.

Kauno regioną kuruoja Ugnė Nedzinskaitė. Su šunimis jau aplankyta nemažai Kauno vaikų ugdymo įstaigų. Štai kaip atrodo Mokymo centro Kauno regiono gegužės mėn. darbų grafikas: 7, 9, 14, 28 d. – Nemuno pagr. m-kla; 20 d. – LSMU gimnazija; 13 d. – Birštono gimnazija, 15 d. – Tauragės „Šaltinio“ progimnazija.

Jau sudarytas ir birželio mėn. užsiėmimų grafikas. Mokymo centro komanda su savanoriais ne tik vyks į mokyklas bei darželius, bet ir patys sulauks svečių – birželio 4-ąją pas mus svečiuosis darželinukai.

Mokymo centro atstovai kartu su savanoriais ir jų augintiniais balandžio mėnesį net keturis kartus lankėsi Vilniaus „Gabijos“ gimnazijoje.

Užsiėmimuose apie saugų bendravimą su šunimis dalyvavo maždaug 350 pradinukų. Į šią mokyklą mus pakvietė jos psichologė Irina Varanavičiūtė.

Kaip visada su vaikais diskutavome, koks gyvūnas yra šuo, kuo jis skiriasi nuo kitų naminių gyvūnų, kas yra šuns veislė ir kuo skiriasi įvairių veislių šunys.

Kūrėme įvairias situacijas ir stebėjome, kaip nevienodai jose elgiasi skirtingų veislių šunys.

Daug dėmesio skyrėme saugiam bendravimui su šunimis – kaip saugiai paglostyti nepažįstamą šunį, kada prie tokio šuns nesiartinti ir kaip reikėtų elgtis susidūrus su nepažįstamu šunimi. Visa tai vaikai galėjo išbandyti praktiškai su užsiėmime dalyvavusiais šunimis.

Ir iš vaikų, ir iš pedagogų sulaukėme daugybės įdomių klausimų.

Užsiėmimuose dalyvavęs Berno zenenhundas Alvaras su šeimininke Ana parodė vaikams, kokias komandas privalo mokėti išauklėtas šuo. Taip pat Alvaras linksmino vaikus savo triukais.

Užsiėmimus stebėję ir vėliau anketas pildę pedagogai vienbalsiai pritarė, kad tokie renginiai vaikams labai reikalingi. Jie sakė, kad vaikai nekantriai laukė šio užsiėmimo, jo metu buvo labiau susikaupę nei įprasta, ilgiau išlaikė dėmesį. Vaikai noriai dalyvavo diskusijose, uždavinėjo klausimus.

Mokytojai dėkojo LKD Mokymo centrui už gražią iniciatyvą – žaismingas ir naudingas pamokas su gyvūnais.

Kviečiame prisidėti prie LKD Mokymo centro švietimo projektų ir pervesti 2 proc. pajamų mokesčio.

Mokymo centro veiklos devizas – „Kurkime gyvūnus mylinčią šalį“, todėl Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras jau treti metai vykdo švietimo projektus visoje Lietuvoje.

Kad šie projektai teiktų visuomenei kuo didesnę naudą, galite prisidėti ir jūs – kiekvienas mokesčius mokantis pilietis turi teisę nuspręsti, kaip 2 proc. valstybei sumokamo pajamų mokesčio turėtų būti panaudota.

Kviečiame dalyvauti LKD Mokymo centro švietimo projektuose – paremti vaikų bei suaugusiųjų švietimą, taip pat kviečiame tapti kinologinio švietimo savanoriais.

Jeigu nuspręsite 2 proc. pajamų mokesčio skirti visuomenės švietimui:

• Užpildykite prašymo formą FR0512 (suveskite duomenis apie save ir nurodykite datą).
• Prašymą pildykite didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.
• Duomenis įrašykite tik į jiems skirtus atskirus laukus, nepažeiskite laukų linijų, o nepildytinos eilutės turi likti tuščios.
• Iki 2014 m. gegužės 1d. pateikite (tiesiogiai, per elektroninio deklaravimo sistemą arba išsiųskite paprastu paštu) prašymo formą savo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui.

Lietuvos kinologų draugijos identifikacijos numeris (kodas): 190761981.
Paramos gavėjo pavadinimas: Lietuvos kinologų draugija.
Adresas: Visorių g. 8, Vilnius, LT- 08300 Vilnius.

Informacija apie mokesčius:
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 34 straipsnio 3 dalies nuostatos įtvirtina nuolatinio Lietuvos gyventojo teisę — nuo per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautų pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi (iki 2 procentų) paremti pasirinktą subjektą, kuris pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau — LPĮ) turi teisę gauti paramą. Tai paramos teikimo būdas, nereikalaujantis iš gyventojo papildomų materialinių išlaidų. Gyventojas turi teisę mokesčių administratoriui nurodyti, kam pervesti pajamų mokesčio dalį ir tokiu būdu paremti, jo manymu, labiausiai remtiną visuomenei naudingą sritį.

Pervestina pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo pajamų mokesčio sumos, kurią iš gyventojo pajamų per mokestinį laikotarpį išskaičiavo mokestį išskaičiuojantis asmuo arba kurią gyventojas deklaravo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kaip mokėtiną.

http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10138671

Balandžio 22 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokykloje vyko neįprastos pamokos su šunimis.

Viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vidurinė mokykla – tai nevalstybinė bendrojo lavinimo mokykla, įsikūrusi Seredžiaus gatvėje Kaune.

Mokykla yra išlaikoma iš mokyklos steigėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, mokinio krepšelio lėšų ir tėvų bei kitų rėmėjų įmokų, joje mokosi apie pusė tūkstančio vaikų.

Tai jauniausia Kauno miesto mokykla, įsteigta 2013 metais, atvira inovacijoms, vykdanti įvairius neformaliojo švietimo projektus.

Vienas tokių projektų – užsiėmimai vaikams apie saugų bendravimą su gyvūnais.

Šįkart užsiėmime apie saugų elgesį su šunimis dalyvavo septintosios klasės mokiniai.

Susitikimo su vaikais metu buvo gilinamasi į šunų kūno kalbos subtilybes, aptartos ir surežisuotos įvairios gyvenimiškos situacijos su naminiais gyvūnais augintiniais, mokytasi taisyklingai bendrauti su šunimis.

Kaip visada šioje užsiėmimo dalyje pagrindinis vaidmuo teko keturkojams pagalbininkams, savanorių atsivestiems, specialiai mokymams parengtiems šunims.

Užsiėmimai su šunimis LSMU mokykloje bus tęstiniai – į ją Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro atstovai su savo augintiniais sugrįš gegužės mėnesį.

Lietuvos šunys užsikrėtė „Happy” virusu ir džiaugiasi kartu su savo šeimininkais.

Visi miestai it išprotėję platina optimizmu dvelkiančius video filmukus, įkvėptus atlikėjo Pharrell Williams kūrinio „Happy“.

Kodėl gi nepasidalinus, kokie laimingi mūsų gyvūnai?

O jie tikrai laimingi!

Gyvena aktyvų „socialinį” gyvenimą, keliauja, lankosi parodose, sportuoja, net eina su savo šeimininkais į darbą.

Argi ne rojus?

Tad kilo mintis sukurti video filmuką, kuris atspindėtų miesto šuns dieną.

Pasidžiaukime kartu, pasidalinkime gražiomis emocijomis.

http://youtu.be/VtN2baKGuRs

Kauno specialiojoje mokykloje balandžio 24-ąją lankėsi LKD Mokymo centro komanda su šunimis.

Ši specialioji mokykla, įsikūrusi Apuolės gatvėje,  yra skirta judesio ir padėties sutrikimų bei kompleksinės negalios didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir jaunuoliams nuo 7 iki 21 metų.

Mokyklos auklėtiniams, be bendrojo ir specialiojo lavinimo, reikalingas reabilitacinis medicininis gydymas, priežiūra bei slauga.

Saugaus elgesio su šunimis užsiėmimus pagal iš anksto aptartą scenarijų Mokymo centro atstovai organizavo nedidelėms įvairaus amžiaus vaikų grupėms.

Vaikų ir šunų susitikimai išsiskyrė ypatingai šiltu bendravimu, nuoširdžiomis, nesuvaidintomis vaikų emocijomis.

Po užsiėmimų buvo akivaizdu, kaip vaikams sunku išsiskirti su šunimis – dviem spanielių veislės kalytėmis bei bigliuku.

Tačiau, prisiminę, ką kalbėjome užsiėmimo metu, visi pareigingai išskubėjo plautis rankų.

Sutarėme susitikti kitais metais – galbūt jau tęstiniuose užsiėmimuose.

Mokymo centro švietimo projektų koordinatorė Kaune Ugnė Nedzinskaitė

Kovo 28 d. į LKD Mokymo centrą susirinkę šunų mylėtojai klausėsi paskaitos apie kokybišką gyvūnų mitybą „Šuns racionas“.

Paskaitą skaitė sausų šunų pašarų specialistas, veterinarijos gydytojas, didžiųjų šveicarų zenenhundų augintojas vilnietis Aidas Vaznonis.

Ši paskaita – pusmečiui suplanuoto Mokymo centro mokymų ciklo pradedantiesiems šunų mylėtojams dalis.

Savo pasisakymą lektorius grindė įgyta patirtimi sausų pašarų gamybos srityje bei naujausiais mokslo tyrimais, šunų veisėjų atsiliepimais apie sausus pašarus.

Ne vienas išgirstas patarimas tiko ne tik kokybiškai gyvūnų mitybai, bet ir patiems gyvūnų šeimininkams…

„Jei norite turėti sveikus sąnarius ir stiprius kaulus – valgykite daugiau natūralios šaltienos. Nes šaltienos pagrindas yra želatina, o tai yra kolagenas. Be to, šaltienos ne prošal duoti ir savo augintiniams – nereikės pirkti papildų sąnariams ar kaulams stiprinti“, – sakė A.Vaznonis.

Jaunų šuniukų mitybos racione turi būti bent 28 proc. baltymų. Šuo auga, organizmui būtina statybinė medžiaga. Suaugusio, paprasto naminio šuns racione turėtų būti trečdaliu mažiau baltymų – 18 proc.

Tarnybiniams, sportiniams, parodų šunims reikia 25 proc., kinkomiems – 35 proc., maitinančioms kalėms – 28 proc. baltymų mitybos racione.

Vis dėlto vertėtų atminti, kad baltymų perteklius gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. „Didelių veislių šunų jaunikliams nuo per didelio kiekio baltymų per greitai auga kūno masė. Todėl gali būti sužaloti sąnariai – raumenys nespėja augti kartu su besistiebiančiais kaulais ir sausgyslėmis“, – aiškino naminių gyvūnų mitybos specialistas. Tokiems šunim užteks ir 26 proc. baltymų mitybos racione…

Visą Šarūno Meškio strp. skaitykite:
http://augintinis.lrytas.lt/prieziura/veterinaras-atskleide-kaip-prailginti-suns-gyvenimo-trukme.htm#.U19FXaIVTFw

Justino Stacevičiaus nuotr.

Balandžio 18 d. kauniečiai klausėsi antrosios  LKD Mokymo centro paskaitos „Namai „pagal šunį“.

Pirmoje paskaitos dalyje, kurią vedė Mokymo centro lektorė Ugnė Nedzinskaitė, buvo išsamiai aptarta viskas, ko gali prireikti tiek ruošiantis parsivežti naująjį augintinį, tiek  jam įsikūrus naujuose namuose.

Antrojoje dalyje kalbėta apie tinkamą šuns priežiūrą, sveikatą, grėsmes, kurios tyko augintinio namuose ar pasivaikščiojimo metu. Lektorės Kristina Ramanauskaitė ir Milda Marčiulionytė dalijosi žiniomis bei patirtimi, išsamiai atsakinėjo į klausimus, kurių buvo sulaukta išties nemažai.

Po paskaitos visi norintieji galėjo apžiūrėti savanorių Gintarės ir Inetos šunų inventoriaus „kolekciją“ – merginos pasirūpino, kad visi galėtų išbandyti „gyvai“ šunų reikmenis.  O mažesnieji paskaitos klausytojai, kurie pristigo kantrybės išklausyti viską „nuo A iki Z“, turėjo progos pabendrauti su savanorių šunimis.

Džiugina tai, kad paskaitos metu sulaukta daug klausimų, taip pat – ir pageidavimų.

Tarp jų buvo prašymų daugiau papasakoti apie veiklas su šunimis, turiningą laisvalaikio praleidimą su augintiniais bei šunų auklėjimo ypatumus.

Pažadame atsižvelgti į pageidavimus ir artimiausiu metu informuoti apie gegužės mėnesį kauniečių laukiančias nemokamas Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro paskaitas.

Už paskaitai suteiktas patalpas ir bendradarbiavimą dėkojame LSMU Kinologijos mokslinio – edukacinio ugdymo centrui ir jo vadovui Mindaugui Paleckaičiui.

Už paramą ir švietėjiško projekto palaikymą – AB „Kauno grūdai“ ir Ivetai Šikšniuvienei.

Kovo 29-30 d. Amsterdame įvyko FCI kinologinio švietimo grupės, siekiančios įtraukti jaunimą į kinologinę veiklą, susitikimas.

Europos šalims susitikime atstovavo Lietuvos, Vokietijos, Suomijos ir Portugalijos kinologai. Lietuvos kinologų draugijai – Mokymo centro švietimo projektų vadovė Daiva Kvedarienė.

–    Amsterdame pristatėte Lietuvos kinologų draugijos švietimo projektus. Kaip mūsų organizacija „atrodė“ kitų organizacijų kontekste?
–    Kai papasakojau apie LKD Mokymo centro veiklas, susitikimo vadovas Gerrad Jipping pasidžiaugė, kad Lietuvos kinologų Mokymo centras aprėpė viską: visuomenės, vaikų ir jų tėvų, mokytojų bei kitų socialinių grupių švietimą, jau nekalbant apie pačių kinologų mokymus. Jis pabrėžė, kad dauguma pasaulio kinologų organizacijų dažniausia užsiima tik kinologų kvalifikacijos kėlimu.

–    Palyginti su senesnes kinologines tradicijas turinčiomis šalimis, kuo esame kitokie?
–    Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras sukūrė kinologinio švietimo struktūrą: veiklos viziją, misiją, tikslus. Sudarėme 2014 metų ir perspektyvinį darbo planą, visada pabrėžiame savo veiklos šūkį: „Kurkime gyvūnus mylinčią šalį“. Taigi esame atviri visiems ir norime būti naudingi ir tiems, kurie augina šunis, ir tiems, kurie šunų netgi nemėgsta.

–    Ko trūksta kitų šalių kinologams, kad edukaciniai projektai būtų sėkmingesni?
–    Ko gero, visiems trūksta trijų dalykų: veiklos finansavimo; testuotų, kinologiniam švietimui tinkamų šunų ir specialius mokymus baigusių žmonių (kinologijos savanorių). Lietuvoje savanorystė apskritai dar tik skinasi kelią, o kinologinė savanorystė ne tik mūsų šalyje, bet daugelyje pasaulio šalių tebėra naujovė.  LKD Mokymo centro sąrašuose yra apie 30 savanorių, maždaug pusė šių savanorių aktyviai įsitraukė į veiklą, bet juk dauguma studijuoja, dirba, turi kitų pareigų. Kad randa laiko kinologiniam švietimui, esame jiems labai dėkingi.

–    Amsterdame pasiskirstėte darbais. Jums teko bene didžiausias krūvis – kuruoti Rytų Europos jaunimo įtraukimo į kinologinę veiklą projektus.
–    Taip, mano kuruojamame sąraše – Rusija, Bulgarija, Rumunija, Ukraina ir kitos didelės Rytų Europos šalys. Nenuobodžiausiu (Šypsosi – Red.). Dabar visi atliekame namų darbus ir planuojame bent trumpam susitikti Helsinkyje, Pasaulinėje šunų parodoje.

–    Kodėl darbo grupės susitikimas vyko Olandijos kinologų klube?
–    Tai viena seniausių Europos kinologų organizacijų. Olandijos kinologų klubas (Dutch Kennel Club „Raad van Beheer“ – Red.) įkurtas 1901 metais, kai susijungė XIX amžiaus pabaigoje veikusios trys kinologų organizacijos. Šimtametės tradicijos, senovinis pastatas pačiame Amsterdamo centre, kinologijos archyvai, meno kūriniai – klubo aplinka įspūdinga. Gerard Jipping yra šio klubo prezidentas, FCI parodų komisijos narys, tarptautinis teisėjas. Jis keletą kartų lankėsi Lietuvoje. Taip pat atvyks teisėjauti į Molėtuose vyksiančias tarptautines šunų parodas. Turėsime progos pristatyti Lietuvos kinologų švietimo projektus, tik šįkart – gyvai. Radžiūnų aerodrome kartu su parodos ringais pastatysime Mokymo centro palapines. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Nemokamos paskaitos šunų mylėtojams Kaune! Gegužės 16 d. – apie tai, kaip įdomiai ir naudingai praleisti laisvalaikį su šunimi.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras plečia savo veiklą ir rengia nemokamas paskaitas būsimiesiems šunų augintojams visoje Lietuvoje. Prie Mokymo centro programos KURKIME GYVŪNUS MYLINČIĄ ŠALĮ prisideda šunų mylėtojų klubai, įvairių sričių specialistai, kinologijos savanoriai.

Kada ir kur vyks paskaitos kauniečiams?

Balandžio 11 d., 17.30 val.
Paskaita „Kaip išsirinkti tinkamiausią šunį?“ Papilio g.7, Kauno šv. Jurgio (pranciškonų) bažnyčios patalpose.

Balandžio 18 d., 17.30 val. Paskaita „Namai „pagal šunį“ vyks Veterinarijos akademijoje, Tilžės g. 18.

Bus kalbama apie svarbiausius reikmenis, kurių reikia pirmosiomis šuniuko gyvenimo savaitėmis naujuose namuose. Apie higieną, kailio ir odos priežiūrą, sveiką mitybą. Antroje paskaitos  dalyje veterinarijos specialistas kalbės apie būtinus skiepus, dažniausiai pasitaikančias šunų ligas ir jų profilaktiką, veterinarinę šuns priežiūrą – sveiką šuns gyvenimą, kurį garantuoti yra kiekvieno šeimininko pareiga…

Gegužės 16 d., penktadienį, 17.30 val.

Paskaita „Aktyvus laisvalaikis su šunimis“ (lektoriai – šunų kinkinių sporto entuziastas, klubo „Fluidus“ prezidentas Arn0ldas Akelaitis ir MC Kauno regiono švietimo projektų koordinatorė Ugnė Nedzisnkaitė).

Paskaitos vieta – Papilio g.7, Kaunas, įėjimas pro „Domus Pacis“ svečių namus.

Kas galės lankyti nemokamas paskaitas?

Paskaitas gali lankyti vaikai ir suaugusieji. Galite ateiti šeimomis, atsivesti draugų – mes kviečiame visus, kurie planuoja įsigyti šunį arba jau turi augintinį ir nori daugiau sužinoti apie šunų auginimą bei priežiūrą. Laukiame ir tų, kas neabejingi gyvūnų gerovei.

Kas skaitys paskaitas?

Patirtimi su jumis dalinsis šunų augintojai, veisėjai, gyvūnų elgsenos specialistai, veterinarijos gydytojai, gyvūnų globos organizacijų atstovai.

Kaip ir kur registruotis?

Apie norą dalyvauti paskaitoje iš anksto praneškite e.paštu nedzinskaite.ugne@gmail.com. Vietų skaičius ribotas.

Apie ką bus kalbama paskaitose?

Kaip išsirinkti tinkamiausią šunį? Rinktis veislinį ar neveislinį, kalę ar patiną, mažą ar didelį, jauną ar suaugusį šunį? Kokios yra šunų veislės? Ar yra svarbi šuns paskirtis? Ar skiriasi veislių chakterio savybės? Kur geriausia įsigyti šunį: veislyne, globos namuose, prekyvietėje? Iš ko susideda šuniuko kaina – ar brangiai kainuoja šuniuko dokumentai, ką reiškia šuns kilmės medis, šuns protėvių įvertinimai, gauti parodose?
Kas laukia įsigijus šunį? Ar didelės išlaidos kasdienei bei veterinarinei priežiūrai? Kas vadinama tinkamu šuns auklėjimu? Ką reiškia frazė „socialus ir socializuotas šuo“?

Į šiuos ir kitus klausimus jums atsakys patyrę šunų augintojai.

Balandžio 16-17 d. vėl mokysimės ir atliksime praktines užduotis, – jus maloniai kviečia H.Wojciechowska ir LKD Mokymo centras.

Paskaita „ANKSTYVOJI ŠUNIUKŲ SOCIALIZACIJA“ – 2014 04 16.

Šie mokymai bus naudingi siekiantiems įgyti ankstyvosios šuniukų socializacijos trenerio kvalifikaciją.

Tai bus naudinga norintiems konsultuoti veisėjus šuniukų socializacijos klausimais, padėti veisėjams socializuoti šuniukus.

Įgytos teorinės žinios bei praktiniai patarimai bus vertingi visiems šunų elgsenos specialistams, kurie konsultuoja šunų šeimininkus prieš įsigyjant arba jau įsigijus šuniuką. Tai puiki galimybė labiau pažinti šunis.
Paskaitos trukmė – nuo 10.00 iki 17.30 val. (13.30-14.00 val. pietų pertrauka).

Paskaitos „Ankstyvoji šuniukų socializacija“ planas:

I. Šuniukų auginimo kultūra:

1. Šuniukų auginimo ir laikymo sąlygos.
2. Šuniukų vystymosi stadijos iki 16-osios savaitės.
3. Ankstyvoji nervinė šuniukų stimuliacija.

II. Šuniukų vystymasis:

1. Kritiniai vystymosi periodai ir socializacija:
a)    rūšies viduje (vadoje, tarp kitų vados narių ir motina kale);
b)    tarprūšinė (kontaktai su kitais, ne gaujos šunimis, gyvūnais);
c)    aplinkoje (kontaktai su svetimais žmonėmis, nauja aplinka, nepažįstamais daiktais).

2. Ankstyvasis šuniukų mokymas.

Planuojama praktinė-pažintinė mokymų dalis su šuniukų vada (apie veislę ir šuniukų, dalyvausiančių šioje dalyje, amžių paskelbsime vėliau).

Dėmesio: paskaitos pabaigoje numatomas testas iš pateiktos teorinės medžiagos ir to, ką sužinosite bei patirsite, atlikdami praktines užduotis su šuniukais.
Gausite sertifikatus, kuriuose bus pažymėta, kad išklausėte ankstyvosios šuniukų socializacijos 6 valandų kursą.

Paskaita „POZITYVUS ŠUNS AUKLĖJIMAS“ – 2014 04 17.

Paskaitos planas:

• Šuns psichikos funkcionavimas.
• Kaip šuo supranta žmogų?
• Kada, kaip ir kodėl reikia skatinti šunį?
• Pozityvusis skatinimas.
• Kaip parinkti geriausią skatinimo būdą?
• Šuns ir šeimininko ryšys (verbalinės, neverbalinės komandos).

Paskaitos trukmė – nuo 9.30 iki 17.00 val. (13.30-14.00 val. pietų pertrauka).

Atliksime praktines užduotis su šunimis, diskutuosime, lektorė atsakys į jūsų klausimus. Gausite sertifikatus.

Dėmesio: į šią paskaitą ypač kviečiami tie, kas domisi kaniterapija ir liepos 21-26 d. (preliminari data ir vieta – Trakų r., kaina tikslinama) norėtų mokytis su šunimis arba be jų H.Wojciechowskos vasaros stovykloje. Baigusieji savaitės mokymus stovykloje gaus kaniterapijos asistento sertifikatus*, taip pat mokymų pabaigoje stovykloje vyks šunų testavimas.

Balandžio 16-17 d. paskaitos vyks lenkų kalba (numatytas vertimas į lietuvių k.) LKD Mokymo centre, Visorių g. 8, Vilnius.

Registruokitės e.paštu lkd.press@gmail.com iki balandžio 14 d., registruodamiesi prisekite pavedimo kopiją.

Vienos dienos mokymų kaina – 100 Lt (nuolaidos netaikomos; į kainą įeina lengvi užkandžiai, kava, arbata, gaivieji gėrimai).

Neatvykusiems į paskaitą pinigai negrąžinami – suteikiama galimybė dalyvauti kitoje LKD Mokymo centro paskaitoje arba seminare.

Pastaba: į paskaitas Mokymo centre savo šunų prašytume nesivesti. Jeigu bus numatyta kitaip, informuosime.

Šunų elgsenos specialistė, kaniterapeutė H.Wojciechowska jau porą kartų skaitė paskaitas Lietuvos šunų augintojams, paskutinį kartą ji pas mus svečiavosi kovo 19- 20 dieną. Į H.Wojciechowskos organizuojamus mokymus Lenkijoje taip pat keletą kartų vyko mūsų šalies kinologai.

H. Wojciechowska yra Bydgoszcz Kazimiero Didžiojo universiteto kinologijos kurso dėstytoja, žinoma etologė, Lenkijos kaniterapijos asociacijos (Polskie towarzystwo kynoterapeutyczne) steigėja. Vadovauja kinologinio švietimo VšĮ „Adeptus. Szkola“ http://adeptus.szkola.pl/.

Hanna apie įvykusį seminarą https://www.facebook.com/media/set/?set=a.675785072483381.1073741840.618348921560330&type=1

Rekvizitai paskaitoms apmokėti:

Lietuvos kinologų draugija
Įmonės kodas 190761981
SEB BANKAS, atsiskaitomoji sąsk. LT 967044060001780551.
Pavedime nurodykite: balandžio 16 arba 17 d. paskaita (priklausomai, ką pasirinksite).

Balandžio 11-ąją gyvūnų mylėtojai dalyvavo Mokymo centro paskaitoje Kaune „Kaip išsirinkti tinkamiausią šunį?“.

„Kinologinis švietimas labiau sukoncentruotas Vilniuje. Smagu, kad jis plečiasi ir į kitus miestus“, – po paskaitos anketoje parašė klausytoja.

Į klausimą, ar paskaita patenkino lūkesčius, klausytojai atsakė teigiamai. Jie gerai įvertino lektorės Ugnės Nedzinskaitės pastangas ir taiklų humorą.

Vienintelis, ko pasigedo paskaitos dalyviai, – išankstinės informacijos. Pasistengsime šią klaidą ištaisyti ir aktyviau kviesti kauniečius į paskaitas.

Už suteiktą jaukią salę dėkojame Kauno šv. Jurgio bažnyčios pranciškonams.

Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – pernai Pasaulinę gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus dieną, kauniečiai gražiai paminėjo būtent su pranciškonų vienuolija.

„Gyvūnai labai supratingi ir jautrūs. Jie taip pat yra visatos dalis, o gamta visų namai. Džiugu, kad žmonės atsakingai elgiasi su gyvūnais ir jie nėra paliekami likimo valiai…“ , – viename interviu sakė  šios bažnyčios kunigas Saulius Paulius Bytautas.

Prie naujo socialinio projekto – nemokamų kinologinių paskaitų Kauno apskrityje prisideda AB „Kauno grūdai“.

Ačiū šunų ėdalo „Quattro Delicatezza“ atstovams ir Ivetai Šikšniuvienei.

Primename: kita paskaita Kaune „Namai „pagal šunį“ balandžio 18 d. prasidės nuo 17.30 val. LSMU Veterinarijos akademijoje, Tilžės g. 18.

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandos!

e.paštas svietimas@kinologija.lt

Mokymo centro darbuotojai balandžio 1 d. vedė mokymus Šiauliuose, o balandžio 8 d. – Klaipėdoje.

Skirtingai nei įprasti užsiėmimai su šunimis vaikų ugdymo įstaigose, šie mokymai skirti specialistams – dujininkams. Kartu su LKD Mokymo centru mokymus jau ne pirmą kartą organizavo AB „Lietuvos dujos“ Kvalifikacijos kėlimo centras.

Su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos dujų darbuotojai, atvykę pas gyventojus tikrinti dujų skaitiklių ar kitais reikalais?

„Dažna problema – palaidi gyventojų šunys. Tai trukdo dujininkams atlikti savo pareigas. Jie jaučiasi nesaugiai, o šunų šeimininkai kitąsyk nė nesivargina uždaryti  palaidų šunų, – pasakojo mokymus Šiaulių ir Klaipėdos dujininkams vedusi Daiva Kvedarienė. – Kalbėdami apie šunis, visuomet pabrėžiame atsakingą savininkystę. Tai nenormalu, kai žmonėms trukdoma atlikti savo pareigas, arba kai jie net negali patekti į piliečių valdas. Dėl šunų nepriežiūros darbuotojai turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas – šeimininkų pareiga garantuoti žmonių saugumą ir auklėti savo šunis“.

D.Kvedarienė pabrėžė, kad šiomis Mokymo centro paskaitomis siekiama šviesti ne vien dujininkus, bet visuomenę apskritai. Ji tiki: ateis laikas, kai panašių mokymų reikės vis mažiau ir mažiau: „Bus malonu kalbėtis apie draugystę su šunimis, darnius žmogaus ir šuns santykius bei kokie supratingi yra mūsų augintiniai“.

Mokymų metu taip pat daug kalbama apie tai, jog nelaimingi atsitikimai įvyksta „neperskaičius“ šuns kūno kalbos, nesuvokus perspėjamųjų ženklų, kuriuos siunčia gyvūnas.

„Ir suaugusiuosius, ir vaikus mokome, kaip suprasti šunų kūno kalbą, kokius signalus gyvūnas siunčia žmogui, kaip tinkamai į juos reaguoti. Patariame, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, šuniui puolant, šokant link žmogaus – svarbu užbėgti nelaimingiems įvykiams už akių, neprovokuoti konflikto“, – sakė pašnekovė.

Dujininkų mokymuose, kaip įprasta, dalyvavo kinologijos savanorės. Šįkart tai buvo Aušrinė Niauraitė su vokiečių aviganiu Biesu bei Guoda Kavaliauskaitė su Rytų Europos aviganiu Fobu.

Pasak mokymų dalyvių, be šunų paskaitos nebūtų tokios įdomios ir lengvai suprantamos.

Nuotraukoje – G.Kavaliauskaitės Fobas

Kovo 29-ąją į Plungės šunų mylėtojų klubą rinkosi esami ir būsimi šunų augintojai bei kinologijos specialistai.

„Ne pirmi metai rengiame įvairias paskaitas visuomenei, vykstame į vaikų ugdymo įstaigas. Neseniai išbandėme dar vieną naujovę – kartu su Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centru pradėjome nemokamų paskaitų ciklą „Noriu šuns. Kaip išsirinkti tinkamiausią?“, – sakė Plungės šunų mylėtojų klubo vadovė Ana Liutikienė. – Kovo 29 dieną pravedėme pirmąją paskaitą visuomenei. Susirinko ne tik suaugę Plungės gyventojai, planuojantys įsigyti šunis, taip pat pakvietėme vaikų namų auklėtinius. Taigi suorganizavome „kinologinę dieną“ ir pravedėme net dvi paskaitas: „Kaip išsirinkti tinkamiausią šunį?“ ir „Saugi draugystė su šunimi“, pastaroji paskaita buvo ypač svarbi ir įdomi vaikams“.

Pasak klubo vadovės, dalyviai su malonumu išklausė abi paskaitas, paskui bendravo su klubo narių šunimis, vaišinosi kava, arbata bei aptarinėjo su specialistais, koks vis dėlto yra tas tinkamiausias šuo.

Visi sutarė, kad atviras paskaitas visuomenei būtina tęsti ir jau numatyta data – balandžio 19-ąją vyks paskaita „Namai „pagal šunį“.

Po susitikimo į klubo paštą atskriejo elektroninis laiškelis: „Mes, Plungės vaikų globos namų trečios šeimynos vaikai, turime augintinį – gražuolį dalmatiną Odį. Prižiūrėdami jį supratome, kad daug ko nežinome apie šunų maitinimą, priežiūrą ir auklėjimą. Todėl labai apsidžiaugėme galėdami dalyvauti paskaitose, kurias suorganizavo Plungės šunų mylėtojų klubas ir Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras. Sužinojome daug naudingų dalykų: kaip elgtis su nepažįstamu šunimi, kaip suprasti šuns kūno kalbą. Mūsų Odis galėjo pažaisti su kitais šuniukais, nes ir daugiau dalyvių atsivedė savo augintinius. Pamatėme, kiek daug įvairių šunų veislių yra išveista, kiekviena jų turi savo ypatingą charakterį, paskirtį ir priežiūros savitumus“. Šį laišką vaikų vardu parašė Plungės vaikų globos namų auklėtinė Asta Savickytė ir šeimynos socialinė pedagogė L. Grigalauskienė.

Iki naujų susitikimų, plungiškiai!

Balandžio 5 d. vyks anksčiau planuotas ir atkeltas kailio priežiūros seminaras, kurį ves E.Palaimaitė.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras organizuoja seminarą „Maltos bišonų, ši cu ir Jorkšyro terjerų kailio paruošimas parodai“, kurį ves šunų kirpimo specialistė Eglė Palaimaitė.

Atsiprašome, registracija dėl vietos stokos baigta.

Seminaro tikslas – ne tik teoriškai aptarti kailio ruošimo subtilybes, bet ir praktiškai patiems mokymų dalyviams išbandyti savo jėgas.

Planuojama iki 15 seminaro dalyvių su savo priemonėmis (kirpimo stalas, žirklės, mašinėlės, šepečiai, tiesintuvas, plaukų lakas ir kt.) bei 20 dalyvių, kurie galės žiūrėti, mokytis bei vertinti kolegų darbus.

Lektorė pageidauja, jog dalyviai prieš seminarą išmaudytų savo šunis.

Seminaras vyks 2014 m. balandžio 5 d. nuo 11 val. Lietuvos kinologų draugijos konferencijų salėje, 2-ame aukšte, Visorių g. 8, Vilniuje. Numatoma seminaro trukmė – iki 5 val.

Seminaro lektorė E.Palaimaitė yra kvalifikuota dekoratyvinių šunų kailio priežiūros specialistė, ši cu ir papijonų veisėja. Ji yra sukaupusi daugiau nei aštuonerių metų šunų kailio kirpimo patirtį, profesionaliai kerpa ir ruošia parodoms ilgaplaukius, krentančio kailio šunis.

Seminaro metu stilistė atskleis paslaptis, kaip taisyklingai prižiūrėti šunų plaukus, kaip juos puoselėti kasdien ir pasiekti tobulos išvaizdos – kiekviena detalė yra svarbi.

Dėkojame visiems, kurie registravosi į seminarą ir kantriai laukė, kada jis įvyks  (dėl gamtos išdaigų ir nelaimės kelyje planuotą dieną seminarą teko atšaukti).

REGISTRACIJA į seminarą baigta. Sekite mūsų informaciją, Jums pageidaujant, seminarą būtinai kartosime.

Registruojantis į seminarą būtina nurodyti savo vardą, pavardę, e. paštą bei prisegti apmokėjimo kopiją.

Taip pat galima iš anksto pateikti savo klausimus elektroniniu paštu info@kinologija.lt – lektorė į juos atsakys seminaro metu.

Registracijos kaina su savo šunimi – 80 Lt.
Registracijos kaina be šuns – 50 Lt.
Neatvykusiems į seminarą pinigai negrąžinami, jiems suteikiama galimybė dalyvauti kitame seminare pasirinktinai.

Rekvizitai apmokėjimui:
Lietuvos kinologų draugija
Įmonės kodas: 190761981
SEB BANKAS, ats. sąsk. LT 967044060001780551

E. Palaimaitės nuotr.

Šalčininkų J.Sniadeckio mokyklos pradinių klasių mokiniai, maždaug 350 vaikų, dalyvavo pamokose su šunimis.

Pirmą kartą į šią mokyklą LKD Mokymo centro atstovai atvyko kovo 4 dieną, o kovo 25-ąją įvyko paskutinės pamokos.

„Keturis kartus lankėmės Šalčininkų J.Sniadeckio mokykloje – visi pradinukai jau supažindinti su saugaus elgesio su šunimis taisyklėmis“, – sakė Mokymo centro švietimo projektų koordinatorė Daiva Kvedarienė.

Paklausta, kuo skyrėsi šios pamokos nuo įprastų Mokymo centro pamokų kitose šalies mokyklose, ji atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą pamokos vyko ne lietuvių kalba, o lenkiškai arba rusiškai: „Edukacija su šunimis neturi būti ribojama. Esame atviri visiems, esame lankstūs ir todėl Šalčininkuose, kur ne visi vaikučiai supranta lietuviškai, pasitelkėme Mokymo centro  savanorę Renatą Cybulskaja. Ji vertė į lenkų arba rusų kalbą“.

Pasak pamokų organizatorių, šio krašto vaikai buvo nustebinti, kad šunys gali segėti šviesą atspindinčias liemenes ar atšvaitus, kad yra specialių maišelių šunų išmatoms surinkti ir kita.

Kvietimų pravesti tokias pamokas Mokymo centro darbuotojai sulaukia dažnai. Pamokų detalės su mokyklų atstovais aptariamos iš anksto, numatomos temos, iš vaikų tėvelių gaunami raštiški sutikimai, pasirūpinama VMVT leidimu organizuoti renginį.

Ir nors ši „popierinė dalis“ atima nemažai laiko, Mokymo centro darbuotojų nuomone, ji būtina, rūpinantis vaikų saugumu ir gyvūnų gerove bei siekiant švietimo kokybės.

Kovo 22 d. Vilniaus kino teatre „Vingis“ jau pirmajame seanse buvo gausu žiūrovų – kasmet vykstantis „Kino pavasaris“ turi ką pasiūlyti.

Ir nors ant kino teatro durų ryškiai švietė lipdukas, draudžiantis lankytis su šunimis, šįkart padaryta išimtis: į kiną atvyko Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro savanoriai su Berno zenenhundu.

Tai buvo tikras siurprizas žiūrovams.

Zenenhundo Alvaro šeimininkė Ana Menčiūnienė dar prieš kino seansą pabendravo su mažaisiais žiūrovais ir jų tėveliais, papasakojo, kaip prisiartinti prie šuns, kaip saugiai pasisveikinti, susipažinti.

Berno zennehundas Alvaras (ne veltui jo šeimininkė domisi dresūra ir šunų elgsena, dalyvauja su šunimis varžybose), nepaisydamas neįprastos kino salės aplinkos, klusniai vykdė bendrojo paklusnumo komandas, pademonstravo žiūrovams keletą triukų.

Prieš kino seansą „apšildyti“ žiūrovai išlydėjo Alvarą plojimais ir maloniai nusiteikę stebėjo vaidybinę juostą „Gražuolė ir Sebastianas“ (Belle and Sebastien). Joje pasakojama, kaip per Antrąjį pasaulinį karą našlaitis Sebastianas susipažino su Gražuole – didžiuliu baltu šunimi, gyvenančiu miške, netoli berniuko namų.

Ankstesnis gyvūno savininkas Gražuolę mušė, todėl ši paspruko nuo jo ir ėmė puldinėti avis. Mažasis Sebastianas pasiryžta išgelbėti savo naująjį draugą.

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komandos!

e.paštas svietimas@kinologija.lt

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir LKD kovo 14 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Šia sutartimi siekiama plėtoti Universiteto ir LKD ryšius, skatinti bendradarbiavimą tarp LKD Mokymo centro bei LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro.

Sutarties šalys įsipareigojo keistis aktualia kinologine bei veterinarine informacija, rengti ir vykdyti bendrus tarptautinius, nacionalinius projektus.

Taip pat bus siekiama plėtoti kinologijos mokslinius tyrimus – Lietuvos kinologų draugija įsipareigojo sudaryti galimybes Universiteto dėstytojams bei studentams rinkti įvairius  kinologinius duomenis, dalyvauti arba kartu rengti bendras mokslines konferencijas, mokymus, seminarus – bendradarbiavimas kinologinio švietimo srityje nuo šiol turėtų įgyti daug didesnį pagreitį.

Pirmasis bendras renginys jau įvyko kovo 19-20 d. Vilniuje ir Kaune.

Iš pradžių kolegos iš Veterinarijos akademijos bei studentai dalyvavo LKD Mokymo centre vykusiose paskaitose, o kovo 20-ąją mokymai persikėlė į Veterinarijos akademijos mokomąją bazę. Į šiuos dviejų dienų kursus susirinko šunų elgsenos specialistai, kaniterapija besidomintieji bei švietimo projektuose su šunimis dalyvaujantys žmonės iš visos Lietuvos.

Paskaitas Vilniuje ir Kaune skaitė Bydgoscz Kazimiero didžiojo universiteto zoopsichologė, kaniterapijos Lenkijoje pradininkė Hanna Wojciechowska.

Veterinarijos akademijos manieže ji  preliminariai testavo šunis, dalyvaujančius edukaciniuose projektuose.

„Kiek kūrybingų vaikų!“ – džiaugėsi Mokymo centro stendo darbuotojai Tarptautinių šunų parodų dienomis.

Kasdien Mokymo centro stende šurmuliavo maži ir suaugę šunų mylėtojai. Vaikai noriai įsitraukdavo į mokytojos Jolitos pasiūlytas kūrybines užduotis: klijavo „puzlių“ atvirukus, lankstė origamius, piešė savo svajonių šuniukus.

Į parodą atėję organizuotai klasėmis, dalyvavo pamokose „Saugus bendravimas su šunimis“ – įsitaisė ant pagalvėlių ir klausėsi kinologės patarimų.

Vaikai susipažino ir mokėsi saugiai bendrauti su cvergšnaucere Izzy, auksaspalviais retriveriais Etta bei Grotu ir kitais savanorių į Mokymo centro stendą atvestais šunimis. Ačiū savanoriams ir jų šunims už kantrybę!

Suaugusieji tuo metu stebėjo šunų dresūros mokyklos „Smart Dog“, tarnybinio muitinės šuns pasirodymus – patyręs kinologas Artūras Zaleckas su savo kolegomis surengė žiūrovams tikrą šou.

Linksmai žiūrovus nuteikė samojedų mylėtojai, jie demonstravo rūbus ir aksesuarus, nunertus iš samojedų vilnos, o paskui išsamiia pristatė mylimą šunų veislę.

Profesionali fotografė, šunų mylėtoja Ana Menčiūnienė pademonstravo mūsų krašte dar gana naują, o pasaulyje labai populiarią šokių su šunimis programą – Berno zenenhundo Alvaro ir Anos pastangas žiūrovai palydėjo plojimais.

Išskirtinis dėmesys šįkart buvo skirtas lietuvių skalikams. Apdovanoti šiai veislei nusipelnę žmonės – žurnalistas Vytautas Klovas, Antanas Grinius.

Parodomąją lietuvių skalikų augintojų programą parengė R.Barzdenis, M.Milinavičius ir kiti skalikininkai.

Kovo 8-9 d. į Litexpo atvykę parodų lankytojai lankėsi ir viešose paskaitose: šeštadienį sužinojo, kaip išsirinkti tinkamiausią šunį, sekmadienį paskaitos tema buvo „Namai pagal šunį“. Paskaitos vyko toliau nuo parodos šurmulio, 5-ojo paviljono konferencijų salėje. Jas skaitė Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro darbuotojai.

Pirmą kartą tarptautinėje šunų parodoje vaikams buvo pasiūlyta dalyvauti žaislinių šunų konkurse. Septyniolika vaikučių, kuriuos tėvai registravo iš anksto, atsinešė į parodą savo žaislinius šuniukus ir varžėsi konkurse „Pats gražiausias šuo“

Mažiausiam konkurso dalyviui buvo 2 metai ir 8 mėnesiai, bet jis šauniai laikėsi ir pademonstravo savo mylimą šuniuką. Visi vaikai segėjo parodos rėmėjo „Royal Canin“ rozetes, visi gavo dovanų.

Pats gražiausias žaislinis šuniukas, kaip sakė mažasis jo šeimininkas, yra vardu Auksaspalvis, o šuns veislė – retriveris…

Guodos Kavaliauskaitės, Anos Menčiūnienės ir Stasio Barausko nuotr.

PATS GRAŽIAUSIAS ŠUO – žaislinių šunų konkursas Tarptautinėje šunų parodoje Vilniuje kovo 9 dieną!

Kas gali dalyvauti?

Pirmą kartą Lietuvos šunų parodų istorijoje kartu su visais varžysis žaisliniai šunys!

LKD Mokymo centras kviečia ikimokyklinukus ir I-III klasių vaikus su savo žaisliniais šuniukais dalyvauti konkurse „Pats gražiausias šuo“.

Kaip vyks konkursas?

Vaikų ir žaislinių šuniukų pasirodymą vertins teisėjas. Kas jis toks – tebūnie paslaptis…

Vaikai turės atsakyti į klausimus, koks žaislinio šuniuko vardas, ar seniai jį turi, kaip su juo žaidžia.

Mažieji konkurso dalyviai turės gražiai ir išradingai parodyti savo šuniuką (prieš konkursą 10.40 val. Mokymo centro stende įvyks trumpa pamokėlė, kaip geriau pasirodyti). Jei manote, kad reikia, galite atsinešti žaislinio šuniuko antkaklį ir pavadėlį. Kas norės, galės demonstruoti savo šuniuką rankose.

Kur ir kada?

Konkursas vyks Litexpo rūmų 3-ioje salėje, pagrindiniame Best of Best ringe, šalia Mokymo centro stendo.

Konkurso pradžia 11.00 val.

Kur kreiptis norintiems dalyvauti?

Tėvelius kviečiame registruoti savo vaikus iš anksto e.paštu lkd.kriste@gmail.com.

Visiems vaikučiams konkurso rėmėjas „Royal Canin Lietuva“ jau paruošė prizus ir atminimo dovanėles!

Vasario 28 d. šunų mylėtojai rinksis į Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centrą. Registracija dėl vietų stokos baigta!

LKD Mokymo centras tęsia nemokamų paskaitų ciklą būsimiesiems šunų šeimininkams ir tiems, kurie jau turi šunį, bet nori labiau jį perprasti, tinkamai rūpintis savo augintiniu.

DĖMESIO: REGISTRACIJA Į VASARIO 28 D. PASKAITĄ JAU BAIGTA.

Apie ką kalbėsimės ir ką patirsime antrojoje paskaitoje, kurios tema – NAMAI PAGAL ŠUNĮ:

• ko prireiks vykstant pasiimti šuniuko?

• šuns „kraitelis“.

• „pavojingi“ namai: elektros laidai, chemikalai, skersvėjai, drėgmė, šiukšlių dėžės, maisto atliekos.

• higienos įgūdžiai, skiepai, ligų profilaktika – veterinarijos gydytojos viešnagė.

Paskaitos pradžia 16.30 val., bet galite atvykti ir pusvalandžiu anksčiau – jūsų laukia kinologinė biblioteka, arbata, bendraminčiai…

Iki susitikimo LKD konferencijų salėje, Visorių g. 8, II a., Vilniuje (raudonų plytų administracinės paskirties pastatas už naujų gyvenamųjų namų, arčiau miško).

Apie įvykusią pirmąją paskaitą: TV3 laida „Mūsų gyvūnai“: http://www.tv3play.lt/programos/musu-gyvunai, ir lrytas.lt.

Paskaitas remia www.ekosuo.lt.

Lietuvos kinologų draugijos mokymo projekte dalyvaujantys SOS vaikų kaimo vaikai  šeštadienį (vasario 15-ąją) apsilankė Lietuvos geležinkelių muziejuje.

Čia LKD Mokymo centro darbuotojai,  savanoriai kartu su muziejaus specialistais vaikams pravedė užsiėmimą „Mano ir mano šuns saugi kelionė traukiniu”.

Muziejaus metodininkė Raminta Kirtiklytė vaizdžiai papasakojo, kokį įspūdį žmonėms keldavo beveik prieš du šimtus metų atsiradę pirmieji garvežiai.

Žmonės, pasirodo, jų labai bijodavę. Tikėta, kad tose juodose sunkiose garus leidžiančiose pabaisose pats velnias sėdi.

Vaikai įdėmiai peržiūrėjo filmuką su  televizijos herojumi Gustavu, kuris šmaikščiai papasakojo pasaulio geležinkelių istoriją. Vaikai iš Gustavo išgirdo, ar gali traukinys plaukti vandeniu ir po vandeniu, ar gali būti greitesnis už vėją ir dar daugelį įdomių dalykų.

Tradiciškai pačioje užsiėmimo pradžioje – mankštelė. Būsimoji kineziterapeutė, LKD savanorė Violeta Masiulianec šįsyk vaikams pravedė mankštelę „Traukinio kelionė”.

Vaikai, kaip traukinukai, judėjo kalniukais, vingiavo per lygumas, o išrietę nugaras suformavo geležinkelių  tunelį, pro kurį bandė „pravažiuoti” visai nemažas „traukinys” –  auksaspalvis retriveris Grotas.

Tada prasidėjo svarbiausia užsiėmimo dalis – ekspozicijos apžiūrėjimas.

Muziejininkė Raminta sustatė visus vaikus, juos lydėjusius savanorius ir užsiėmime dalyvavusius šunis į nuotaikingą traukinuką: imituodami vagonus, pažymėtus atšvaitais, kita saugiam eismui būtina atributika visi pajudėjo į ekspozicijų salę.

Čia, stabtelėdami teminėse stotelėse, pamatė, kaip stotyse saugomas bagažas, pažymėjo kiekvienas savąjį bilietą su senuoju bilietų komposteriu, išmėgino kažkada naudotas stoties darbuotojų ryšio priemones, kelininkų darbo įrankius.

Tuomet auksaspalvis retriveris Grotas, rasdamas įvairius po eksponatais paslėptus eismo saugumo ženklus, vaikams vis primindavo, kad užsiėmimas turi ir rimtąją dalį: vaikai kartu su muziejininke Raminta aptarė, kur ir kada tie ženklai naudojami, kokia yra atšvaito reikšmė žmogui, šuniui tamsiuoju paros metu ir kaip juos nešioti.

Vaikams ypač patiko kelionė į muziejaus traukinių maketų salę.

Čia mažieji, apžiūrėję miniatiūrinius per kalnus, lygumas, tiltus, bažnytkaimius lekiančius traukinus, pasimatavę geležinkelininkų uniformas ir pasigaminę eismo saugumo ženklus, užbaigė savo kelionę muziejuje.

Kitam LKD Mokymo centro užsiėmimui Vilniaus SOS vaikų kaime vaikai prižadėjo atlikti namų darbus – perskaityti rašytojo Jeronimo Lauciaus knygelę apie dviejų šuniukų kelionę traukiniu ir išspręsti Mašinisto kryžiažodį.

Mokymo centro inf.

J.Jusionytės nuotr.

Mokymo centro lektorės bei savanoriai surengė užsiėmimus Elektrėnų mokiniams ir mokytojams.

Sausio 29-ąją Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro darbuotojos Daiva Kvedarienė ir Jonaistė Jusionytė bei savanorė Guoda Kavaliauskaitė lankėsi Elektrėnų Ąžuolyno pagrindinėje mokykloje.

Kartu su jomis atvyko specialius testus praėję šunys – auksaspalviai retriveriai Etta ir Grotas.

Užsiėmimų su penktų klasių mokiniais tema buvo „Saugus visus metus“, daugiausia kalbėta apie taisyklingą ir saugų elgesį su gyvūnais.

Suskirstyti į tris grupes, užsiėmimuose dalyvavo 97 penktų klasių mokiniai. Vaikams buvo rodomos pateiktys bei 7 filmukai apie šeimininkų atsakomybę, gyvūnų gerovę, šunų vietą žmonių gyvenime.

Buvo priminta, kokių higienos taisyklių reikia laikytis pabendravus su naminiais gyvūnais augintiniais, kaip elgtis atsitikus nelaimei.

Pasibaigus renginiui, kaip visada, mokytojai užpildė užsiėmimų vertinimo anketas. Jos reikalingos tam, kad Mokymo centro darbuotojai galėtų tobulėti, labiau atsižvelgti į klausytojų poreikius.

Pasak užsiėmimų vedėjų, malonu, jog Elektrėnų mokyklos mokytojų požiūris į šunis yra palankus, šioje ugdymo įstaigoje vyrauja šilta atmosfera.

Kvietimo atvykti į Elektrėnus Mokymo centro darbuotojos sulaukė iš pedagogės, kuri dalyvavo švietimo darbuotojų Žmogaus saugos bendrosios programos kursuose Nemenčinėje.

Šiuose respublikiniuose pedagogų mokymuose (Ugniagesių gelbėtojų m-klos Civilinės saugos mokymo centre Nemenčinėje, Vilniaus r.) Mokymo centro lektoriai paskaitas skaito gana dažnai.

http://www.azuolyno-m.lt/

„Nėra geresnio psichologo už tavo skruostą laižantį mažą šuniuką“, – šie žodžiai buvo užrašyti ant dovanėlės su šuniškais skanėstais.

Pasibaigus paskaitai „NORIU ŠUNS: kaip išsirinkti tinkamiausią?“ dovanėlių su linkėjimais gavo visi klausytojai. Ir nebuvo svarbu, ar tu jau turi svajonių augintinį, ar dar tik bandai jį išsirinkti.

Idėja pradėti nemokamas paskaitas būsimiesiems šunų šeimininkams Lietuvos kinologų draugijoje sklandė seniai ir pagaliau ji realizuota: sausio 31-ąją LKD Mokymo centre startavo pirmoji paskaita.

Šis edukacinis projektas trumpam stabtelės tik vasarą, o rudenį vėl tęsis, ir gal ne vien sostinėje.

„Iš pradžių galvojome paskaitas pavadinti „Geriausio šuniuko pasirinkimas“, bet laiku susivokėme: geriausias dar nereiškia tinkamiausias, – apie parengiamuosius darbus pasakojo Mokymo centro lektorė Daiva Kvedarienė. – Juk iš esmės visi šunys geri, tačiau pasitaiko nepasirengusių juos auginti šeimininkų. Išsirinkti tinkamą šunį, tą, su kuriuo dalinsies savo laiku, namų erdve ir net… finansiniais ištekliais – nelengva užduotis, bet mes stengsimės padėti ir patarti“.

Pirmąją paskaitą lektorė D.Kvedarienė suplanavo taip, kad labiau susipažintų su klausytojais, todėl paskaitos dalyvių daug ko klausinėjo, kvietė diskutuoti. Lektorė sakė norinti žinoti, kaip žmonės įsivaizduoja šuns pasirinkimą, kokiais kriterijais vadovaujasi ir kokiais mitais tiki.

Renginys prasidėjo filmuko, kuriame dominavo mintis apie atsakomybę, peržiūra. Ir vėliau paskaitoje vis buvo pabrėžiama atsakomybė. „Rinkimės atsakingai. Auginkime atsakingai. Auklėkime atsakingai“, – kalbėjo tris šunis auginanti, dešimties metų kinologinę patirtį sukaupusi lektorė.

Paskaitoje taip pat dalyvavo keturi skirtingų veislių šunys: cvergšnauceris, rytų Europos aviganis, auksaspalvis retriveris ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis.

Po paskaitos klausytojai užpildė vertinimo anketas, kuriose išsakė savo nuomonę apie kinologinio švietimo trūkumą, džiaugėsi gražia iniciatyva ir dėkojo. Tos kelios valandos, praleistos Mokymo centre, jiems buvo naudingos ir neprailgo.

Kad tokio pobūdžio mokymai yra sveikintini ir juos verta tęsti, sakė ir paskaitoje apsilankiusi TV3 laidos „Mūsų gyvūnai“ kūrybinė grupė (žr. laidą http://www.tv3play.lt/programos/musu-gyvunai, ir lrytas.lt žurnalistai.

Vėl susitiksime vasario 28-ąją ir pradėsime mokytis šuns priežiūros abėcėlės – drauge kurkime gyvūnus mylinčią šalį.

Paskaitų ciklą „Noriu šuns: kaip išsirinkti tinkamiausią?“ remia ekosuo.lt.

Lietuvos kinologų draugijos klubų vadovai sausio 11-ąją rinkosi į seminarą.

Šeštadienį Vilniuje viešbutyje „Šarūnas“ įvyko seminaras „Vadovavimo nevyriausybinei organizacijai psichologiniai aspektai“, į kurį buvo pakviesti LKD klubų vadovai.

Seminare teorinių pamąstymų, praktinių užduočių, diskusijų metu buvo kalbama apie efektyvų bendravimą ir lyderystės iššūkius, su kuriais susiduria šunų mylėtojų klubų vadovai. Diskutuota apie lyderio savybes bei vertybes ir ar visada geras lyderis gali tapti geru vadovu bei atvirkščiai.

Diskusijose dauguma seminaro dalyvių pabrėžė, kad lyderis turi būti motyvuojantis, įkvepiantis komandą ir kompetentingas. Tačiau sutiko, kad labai svarbu ir lyderio sąžiningumas, gebėjimas numatyti perspektyvą bei kitos savybės.

Seminarą vedė psichologė Violeta Satkūnienė, jos profesinės veiklos kryptis – asmenų ir grupių konsultavimas.

Lektorė yra sukaupusi nemažą patirtį specialistų kvalifikacijos kėlimo, suaugusiųjų neformaliojo švietimo srityse, yra bendradarbiavusi NVO institucinių gebėjimų stiprinimo projektuose ir turi praktinės vadovavimo asociacijai, viešajai įstaigai, administracinio darbo versle patirties.

Pasibaigus seminarui klubų vadovai pareiškė norą ir toliau dalyvauti panašaus pobūdžio renginiuose, jiems patiko šiltas bendravimas, jauki renginio atmosfera.

Nuo 2014 metų pradedame nemokamų paskaitų ciklą NORIU ŠUNS būsimiems ir jau esamiems šunų augintojams.

Į paskaitas ypač kviečiame tuos, kurie dar tik planuoja įsigyti augintinį. Taip pat laukiame jau auginančių šunis, tačiau norinčių labiau juos pažinti, neabejingų gyvūnų gerovei.

Paskaitose patirtimi su jumis dalinsis patyrę šunų augintojai, gyvūnų elgsenos specialistai, veisėjai, veterinarijos gydytojai.

Ateikite šeimomis, klauskite, dalyvaukite – kartu su jumis mes galime sukurti gyvūnams draugišką šalį.

Numatomos paskaitų NORIU ŠUNS temos (bus atsižvelgta į klausytojų pageidavimus):

Noriu šuns! Kaip išsirinkti tinkamiausią?
• šuns pasirinkimas (veislinį ar neveislinį? kalę ar patiną? mažą ar didelį? jauną ar suaugusį?)
• šunų veislės (šuns veislė – ne tik eksterjero požymiai, bet ir paskirtis, atitinkamas temperamentas, charakterio savybės)
• kur įsigyti šunį (veislynai, globos namai, netinkamos įsigyti šunį vietos)
• iš ko susideda šuniuko kaina (šuns kilmės medis, protėvių nuopelnai, šuniuko kilmės dokumentai)
• kas laukia įsigijus šunį (išlaidos kasdienei ir veterinarinei priežiūrai, auklėjimas, socializacija,  laiko planavimas, gyvūnų laikymo taisyklės ir globos įstatymas, rinkliavos, gyvūno ženklinimas, visuomenės požiūris į šunų augintojus).

Šuns priežiūros abėcėlė (2 paskaitos)
• taisyklinga mityba, atitinkanti šuns amžių, poreikius, aktyvumą
• šuns „kraitis“: antkaklio, pavadėlio, guolio, dubenėlių, žirklių nagams ir kt. daiktų parinkimas
• veterinarinė ir kasdienė priežiūra (išorės ir vidaus parazitai, skiepai, „tualeto“ reikalai, dantų keitimasis ir jų priežiūra, nagų trumpinimas)
• šunų kailio įvairovė, tinkamų priežiūros priemonių parinkimas, šėrimasis, higienos procedūros
• maudymas namie ir maudymasis atviruose vandens telkiniuose.
• šuniui pavojų keliantys daiktai ir veiksniai: pavojai namų aplinkoje (elektros laidai, chemikalai, šiukšliadėžės); pavojai gamtoje (erkės, vabzdžių įgėlimai, nuodingi augalai, užteršti vandens telkiniai); šiluminis smūgis, peršalimas, dehidratacija ir pirmoji pagalba nelaimės atveju; pavojai šalia judrių gatvių ir kiemuose; pavojingi žaislai.

„Vilkas“ šuniuko kailyje: auklėjimo pradžiamokslis
• gauja, hierarchija šeimoje
• fiziniai jauno šuns poreikiai (fizinis krūvis ir gyvenamoji aplinka)
• šuns amžius ir elgsenos ypatybės (jaunas, suaugęs, senas šuo)
• pagrindinės paklusnumo komandos, socializacijos svarba.

Jie ir mes: panašūs ar skirtingi?
• šuns ir žmogaus fiziologiniai ir psichologiniai panašumai ir skirtumai (anatomija, atmintis, suvokimo galimybės)
• kūno kalba (tipinės išraiškos)
• situacijų analizė ir interpretacijos, teisingo elgesio aptarimas (kaip šuo mato situaciją, kaip ją suvokia žmogus)
• vaikas ir šuo (pagrindinės taisyklės saugiai bendraujant vaikams su šunimis).

Visuomenė ir šuo
• šuns registravimas, mikroschemos, mokesčiai, baudos
• gyvūnų gerovės įstatymas, šunų laikymo taisyklės (kelionė viešuoju transportu, elgesys bendrojo naudojimo vietose)
• gyvenimas su šunimi didmiesčio sąlygomis (elgsenos testas – kas tai? savarankiškas auklėjimas ar pamokas pas dresuotoją? kaip pasirinkti tinkamą dresūros aikštelę?)
• parkų, viešųjų paplūdimių lankymas; restoranai, poilsiavietės, viešbučiai, įsileidžiantys lankytojus su šunimis
• aktyvus laisvalaikis su šunimi: Lietuvos kinologų draugijos klubų veikla, šunų grožio konkursai, kinologijos savanoriai, sportas ir šuo.

Šunų veisimas
• šunų parodos, titulai, pagrindinės parodų taisyklės
• ką būtina žinoti norintiems veisti šunis, veisėjo atsakomybė.

Mitai apie šunis (įvairūs mitai bus griaunami kiekvienoje paskaitoje)
• reikia sukergti kalytę bent kartą „dėl sveikatos“
• kastruoti arba sterilizuoti gyvūnai „kenčia moralines kančias“
• juodas šuns gomurys – gyvūnas piktas, linkęs į agresiją
• neglostykite sarginio šuns – bus per švelnus.

Paskaitas organizuos Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda.
Informacija apie pirmosios paskaitos vietą ir laiką dar bus tikslinama.
Preliminari data – sausio 31 d., penktadienis, 16.30 val. LKD konferencijų salėje (Visorių g. 8, Vilnius).

Laukiame jūsų pasiūlymų ir pageidavimų e.paštu lkd.press@gmail.com.
Tuo pačiu e.pašto adresu jau dabar galite registruotis į pirmąją paskaitą „Noriu šuns! Kaip išsirinkti tinkamiausią?“. Registruodamiesi nurodykite savo e.pašto adresą ir mobiliojo tel. numerį.