2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Vilniuje įvyko Tarptautinė gyvūnų gerovės konferencija

Gegužės 5-6 d. Vilniuje, LR Seimo konferencijų salėje, įvyko tarptautinė konferencija „Gyvūnų gerovė Baltijos regione“. Dvi dienas trukusioje konferencijoje dalyviai dalijosi gyvūnų gerovės patirtimi, diskutavo gyvūnų globos klausimais, o baigiantis renginiui priėmė bendrą Deklaraciją.

Pranešimų būta daug ir įvairių, tačiau juos galima apibendrinti nurodant tris pagrindinius principus, kurie sumažintų beglobių gyvūnų kiekį: gyvūnų ženklinimas mikroschemomis, neveisiamų gyvūnų kastracija/sterilizacija ir visuomenės švietimas.

Dalyvauti Gyvūnų gerovės konferencijoje pareiškė norą 25 valstybių atstovai.

Tai ne vien Europos Sąjungos šalių atstovai, bet gyvūnų gerove besirūpinantys žmonės iš JAV, Didžiosios Britanijos, Tuniso, Egipto, Izraelio, Rusijos, Baltarusijos.

Pasak organizatorių, konferencijoje dalyvavo 265 delegatai: veterinarijos gydytojai, už gyvūnų gerovę atsakingi valstybės tarnautojai, kinologai, felinologai, gyvūnų prieglaudų darbuotojai, žurnalistai.

Iš Lietuvos pusės konferenciją organizavo visuomeninis judėjimas „Žmonės už gyvūnus“ (LKD remia ir dalyvauja šiame judėjime), Seimo nariai P. Auštrevičius ir Z. Užlytė, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Konferencijos posėdžiams abi dienas pirmininkavo italų žurnalistas, gyvūnų gerovės konsultantas Adolfo Sansolini.

Pirmosios dienos plenarinį posėdį pradėjo LR Seimo narys Petras Auštrevičius, vienas iš visuomeninio judėjimo ŽUG iniciatorių. Jis atkreipė dėmesį, kad tokia gyvūnų gerovės konferencija Baltijos šalyse rengiama pirmą kartą, tačiau turėtų tapti gera tradicija. „Turime siekti, kad Europos Sąjungos šalys narės sukurtų vieningą gyvūnų gerovės strategiją, – ragino P.Auštrevičius.

Kreipdamasis į konferencijos dalyvius LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pabrėžė: „Šis renginys skirtas pasidalyti gerąja praktika tarp visuomeninių organizacijų ir atsakingų institucijų“. Pasak K.Starkevičiaus, naujajame LR Gyvūnų gerovės įstatymo projekte, kurį ateinantį rudenį svarstys ir priims LR Seimas, yra išreikštas naujas požiūris į gyvūnų gerovę.

Po jo kalbėjusi Tarptautinės gyvūnų globos organizacijos FOUR PAWS Europos politikos biuro direktorė Marlena Wartenberg gali būti pavadinta šios konferencijos „varomąja jėga“. Rengiant naująjį LR Gyvūnų gerovės įstatymą ji porą kartų viešėjo Vilniuje, susipažino su įstatymo projektu ir teikė konsultacijas. Skaitydama pranešimą konferencijoje M.Wartenberg pasidžiaugė Lietuvos pažanga gyvūnų gerovės srityje ir atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Europos Taryba labai pozityviai vertina darbus, kurie daromi gyvūnų gerovės labui, kai tuo tarpu prieš porą metų Europos Sąjungos institucijos laikėsi pozicijos, kad jos nėra už tai atsakingos.

Teramo G.Caporale instituto Mokymų padalinio vadovė Barbara Alessandrini pristatė vieną iš šios konferencijos rengėjų – G.Caporale institutą (Turinas, Italija): „Italijoje gyvūnų gerovė laikoma bendrąja kultūros dalimi, nes žmonės ir gyvūnai dalijasi ta pačia aplinka, – teigė pranešėja. – G.Caporale institutas yra vyriausybinė viešoji organizacija, siūlyčiau ir Lietuvoje steigti panašų institutą, kuris vykdytų mokslinius tyrimus, užsiimtų visuomenės švietimu – gyvūnų gerovės reikalai pajudėtų daug sparčiau“. Prelegentė taip pat nurodė būtinybę plėtoti, centralizuoti naminių gyvūnų augintinių ženklinimą mikroschemomis ir registraciją.

Konferencijos dalyviai susidomėję klausėsi Europos Tarybos Konvencijos dėl ūkinių gyvūnų apsaugos komiteto pirmininko David G.Pritchard. „Jei negerbsi gyvūnų gerovės, pakenksi žmonių orumui. Globodami gyvūnus turime laikytis penkių visiems žinomų laisvių, kurias siūlyčiau papildyti“, – sakė D. G.Pritchard. Jis atkreipė dėmesį, kad ES sutarties 125-asis straipsnis reglamentuoja atsakingą gyvūnų veisimą, dresūrą, priežiūrą ir kita. Kaip ir kiti pranešėjai, pabrėžė gyvūnų ženklinimo mikroschemomis svarbą. Europoje apie 30-40 proc. gyvūnų augintinių jau yra paženklinti mikroschemomis, šis skaičius nuolat auga. „1992 m. priimta  Gyvūnų gerovės Konvencija, tai rimtas teisinis pagrindas, kaip atsakingai veisti ir augintini naminius gyvūnus. Deja, iš 47 valstybių šią Konvenciją ratifikavo tik 22 ES šalys narės (Lietuva jau ratifikavo, Latvija – dar ne)“, – pabrėžė D. G.Pritchard.

Europos veterinarijos gydytojų federacijos (FVE) prezidentas dr. Walter Winding savo pranešime pabrėžė, kad veterinarų veikla yra paremta trimis principais: gyvūnų gerove, sveikata ir visuomenės sveikata. Jis akcentavo visuomenės švietimo svarbą, veterinarijos gydytojų atsakomybę ne tik prieš šeimininkus, bet ir prieš gyvūnus,  prieš visuomenę. Kaip efektyviausią būdą gyvūnų populiacijai reguliuoti jis nurodė gyvūnų kastravimą ir sterilizavimą, neatsiejant šių veiksmų nuo ženklinimo ir registravimo.

Pirmos konferencijos dienos popietę buvo įdomu klausytis apie įvairių šalių patirtį gyvūnų gerovės srityje.

Belgijai atstovavęs Eric van Tilburgh, Belgijos viešosios sveikatos tarnybos Gyvūnų gerovės skyriaus vadovas, minėjo, kad Belgijoje 1996 m. uždrausta prekyba šunimis ir katėmis viešosiose vietose, kad gyvūnų prieglaudos yra griežtai licenzijuojamos. Šioje šalyje beveik nėra beglobių šunų, tačiau susiduriama su kačių populiacijos pertekliumi.

Estijos gyvūnų gerovės problemas pristatė Evelyn Valtin, Latvijos – Solvita Viba, o Lietuvos – Valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Vaidotas Kiudulas bei ŽUG atstovė Ina Sokolska.

Trijų Baltijos šalių gyvūnų gerovės problemos panašios – dėl prastos ekonominės situacijos ir per menko piliečių atsakingumo daug gyvūnų patenka į nuolat perpildytas, gyvūnų reikmėms nepritaikytas prieglaudas, per mažai gyvūnų randa naujus šeimininkus. Nemažėja žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, teisinė bazė nėra tinkamai sureguliuota.

Lietuvos gyvūnų gerovės aktualijas pristatyti turėjęs V. Kiudulas pasirinko lengviausią kelią – pateikė LGGD istoriją, taigi klausytojai išgirdo tik šlovingą šios draugijos nueitą kelią, nors šiuo metu minėta organizacija yra beveik neveiksni. Konferencijos dalyviams pristačiusi ŽUG susikūrimo istoriją ir veiklą I.Sokolska kalbėjo apie Vilniaus savivaldybės neatsakingą poziciją, UAB „Grinda“ ir pan. problemas – vietinės reikšmės problemos iš užsienio atvykusiems svečiams, ko gero, nebuvo labai aktualios, jos skirtos ne šiai auditorijai.

Konferencijoje dalyvavusių Latvijos kinologų federacijos prezidentės Vijos Klučniecės, Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės nuomone, trijų Baltijos šalių gyvūnų gerovės padėtis ir būdai, kaip ši padėtis gerinama, nebuvo tinkamai nušviesta. 

Suomijos gyvūnų gerovės problemas apžvelgusi Tiina Pullola, o Švedijos – Lillemor Wodmar, atkreipė dėmesį, kad jų šalyse nėra beglobių šunų! Pasitaiko tik pasimetusių, laikino prieglobsčio reikalingų gyvūnų. Tai liudija aukštą šių šalių gyvūnų gerovės lygį, piliečių atsakingumą. Minėtos šalys susiduria tik su benamių kačių problema.

Užtat po jų kalbėjusios Baltarusijos atstovės Svetlana Kharevitch ir Ella Lassoncyk atskleidė beteisę ne tik naminių gyvūnų, bet ir jų šeimininkų padėtį Baltarusijoje: šunys šaudomi viešai gatvėse, žiauriai marinami laikinose prieglaudose, gyvūnų gerovės įstatymas ignoruojamas. Rusijoje naminių gyvūnų padėtis po truputį gerėja, taip savo pranešime teigė viešnia iš Sankt Peterburgo Tatiana Sheina.

Pirmos dienos vakare Jo Eminencija Austrijos ambasadorius Helmut Bernhard Koller su žmona Gudrun surengė konferncijos dalyviams priėmimą.

Antrą konferencijos dieną buvo išklausytas svarbus pranešimas „Atsakingas požiūris į gyvūno auginimą – Europos gyvūnų sveikatos plėtros kryptys ir naujoji Europos Komisijos Gyvūnų sveikatos strategija 2011-2015 metais“, kurį skaitė EK Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Gyvūnų sveikatos ir gerovės padalinio vadovas Andrea Gavinelli.

Po to konferencijos dalyviai dirbo trijose darbo grupėse: Gyvūnų populiacijos kontrolės politika ir prieglaudų valdymas; Šunų ženklinimas ir registracija; Visuomenės, ypač vaikų, švietimas, mokymai profesionalams.

Švietimo grupės užsiėmimą vedė rumunė Veronika Tulpan, realizuojanti švietimo projektus vaikams Bulgarijoje ir Rumunijoje. Šios šalys projektui buvo pasirinktos dėl ypač didelio beglobių šunų skaičiaus. Pagal parengtą programą mokytojai išklauso gyvūnų gerovės kursą, gauna sertifikatus ir mokomąsias priemones, kad galėtų vesti užsiėmimus pradinių klasių vaikams. Šioje programoje jau dalyvavo 400 mokytojų ir 11 tūkst. vaikų.

Po bendrų diskusijų konferencijos pabaigoje buvo priimta Deklaracija.

Konferencijos dalyvių pranešimus anglų kalba planuojama skelbti www.CAROdog.eu

Aurelija Staskevičienė

S.Valujevos nuotr.