Šunų paroda žiūrovams: kas svarbu?
Nebūna sėkmingų renginių be programos, scenarijaus ir tam tikros tvarkos. Ne išimtis ir šunų parodos. Šunų paroda išties yra labai didelis renginys, kurio eigą ir tvarką numato parodų organizavimo standartai. Šunų mylėtojų asociacijos, organizuojančios parodas, privalo jų laikytis.
Nuo ko prasideda didelė šunų paroda? Pirmiausia, šunys į parodą registruojami iš anksto ir tai atsispindi parodos kataloge – be katalogo šunų paroda nevyksta.
Iš anksto pakviečiami teisėjai. Tai gali būti arba visų šunų veislių, arba tam tikrų šunų grupių teisėjai – jų kvalifikacija taip pat turi atitikti tarptautinius standartus. Ar turime tokių teisėjų Lietuvoje? Taip, ir ne vieną dešimtį.
Tarptautinėje parodoje šunys pagal savo amžių registruojami ir varžosi mažylių, jaunų šunų, atvirosios, darbinės, čempionų ir senjorų klasėse, atskiruose ringuose.
Todėl nenustebkite, jeigu jums kurios nors veislės šuniukai pasirodys mažesni arba, atvirkščiai, ne tokio žvilgančio kailio. Tai gali būti mažylių arba senjorų klasės šunys.
Teisėjai renka kiekvienos klasės nugalėtoją, lygina tarpusavyje ir išrenka gražiausią tam tikros šunų veislės atstovą.
Kad pamatytumėt jus dominančias šunų veisles, turite iš anksto pasidomėti (skelbiama internete, o vėliau ir parodos kataloge), kelintą valandą, kokiame ringe, kokios veislės šunys varžysis.
Kiekviename ringe dirba teisėjas (ekspertas) ir teisėjui padedantys ringo asistentai. Ringe gali būti ir stažuotojas – būsimasis šunų parodų teisėjas, kuriam sudaryta proga įgyti teisėjavimo patirties.
Kodėl parodoje renkami geriausi veislės atstovai? To reikia, kad būtų veisiami veislės standartą atitinkantys šunys – šunų paroda yra ne tik azartiškos varžybos, bet ir geriausių veislės atstovų rinkimai.
Netaršykit šukuosenos!
Kad būtų paprasčiau, įsivaizduokite, jog prieš lemiamą startą kažkas veržiasi susipažinti ar apsikabinti su varžybų dalyviu – sportininku? Šunų parodos – irgi tam tikros varžybos. Parodos dalyviai keliavo ne vieną šimtą kilometrų, ruošė šuns kailį, kad kuo geriau pasirodytų teisėjui ir žiūrovams. Jiems visai nesinori, kad kažkas prišokęs taršytų žavingą šuns „šukuoseną“ ar kaip kitaip trikdytų šunį.
Gerbdami parodos dalyvius ir jų augintinius, turime būti supratingi ir mandagūs. Palaukime, kol šunys pasirodys savo konkursuose. Visada atsiklauskime šeimininko ar jo vedlio, prieš norėdami paglostyti. Ir net po pasirodymo šunys ir žmonės gali būti pavargę – gerbkime dalyvių privatumą.
Kaip ištverti lojimą?
„Daugiau kaip pora tūkstančių šunų? Kaip jūs ištveriat tą lojimą?“ – teko išgirsti ir tokį klausimą.
Su veislinių šunų parodomis nesusiję žmonės kartais įsivaizduoja, kad šimtai šunų parodoje nuo ryto iki vakaro tik ir skalija… Taip nėra. Parodoje šunų lojimą išgirsi retai, bet, jeigu ir pasitaiko, nemanykite, kad kažkas kažką „pjauna“.
Tai gali būti trumpas „konkurentų“, ypač patinų, pasiaiškinimas. Galbūt kažkas kažką užkliudė ar užlipo ant letenos. Yra šunų veislių, kurioms labiau būdingas lojimas, tačiau parodų dalyviai ir su šia užduotimi puikiai susitvarko.
Palikim šunims ir jų vedliams daugiau erdvės, neužspauskime jų, neįkyrėkime. O jeigu prie šuns pavadžio pririštas geltonas kaspinėlis – tai ženklas, jog šuo ir šeimininkas nori kuo daugiau privatumo.
Kartais pasigirsta nusivylimo atodūsių: kokia šunų paroda, jei negali įsigyti šuniuko… Parodų organizavimo ir gyvūnų gerovės taisyklės yra griežtos – paroda nėra šuniukų prekyvietė! Jūs turite puikią galimybę iš arti pamatyti daugybę šunų veislių, susipažinti su veisėjais, susirinkti reikalingą informaciją ir vėliau, nuvykę į šunų veislyną, išsirinkti patį šauniausią šuniuką.
Stasio Barausko nuotr.