Jaunųjų vedlių konkursas: kas tai?
Jeigu kada nors lankėtės šunų parodoje, tikriausiai matėte jaunųjų vedlių konkursą.
Tai viena šunų parodos pramoginės programos dalių, vykstanti tuomet, kai veislių ringuose pasibaigia šunų ekspertizė.
Ne visi parodų dalyviai žino, kuo šuns demonstravimas vedlių konkurse gerokai skiriasi nuo pasirodymo veislės ringe. Pradedantiesiems gali kilti ir kitokių klausimų, sakykime, ar, norint dalyvauti parodoje, būtinai reikia registruotis ir į vedlių konkursą. Norint dalyvauti šunų parodoje su savo augintiniu, į vedlių konkursą registruotis nebūtina.
Veislės ringe vertinamas šuo, o vedlių konkurse – vedlio ir šuns duetas. Nors šiam pasirodymui šuo taip pat turi būti tinkamai paruoštas, apkirptas, sušukuotas taip, kaip priklauso pagal veislės standartą, tačiau vedlio įvertinimui įtakos neturės šiek tiek netaisyklinga šuns galvos forma ar neleistinos spalvos kailio dėmelė. Tačiau galiu patikinti: vedlių konkurse lengvų pergalių nebūna, net jeigu jūsų šuo tobulas – čia pirmiausia vertinamas vedlys.
Jeigu veislės ringe svarbu, kad šuo gražiai judėtų, tinkamai stovėtų ir ramiai elgtųsi, tai vedlių konkurse reikalavimų yra dar daugiau: dalyviai turi mokėti parodyti šunį einant ar bėgant I, L, T, trikampio, aštuoniukės bei kt. figūras (išsamiau čia).
Konkuruojant vedliams svarbu taisyklingai parodyti šunį, tinkamai bendrauti su augintiniu, bet labai svarbi ir kita, auksine vadinama, taisyklė: šuo privalo būti tarp vedlio ir teisėjo! Negana to, kreipiamas dėmesys į tai, kaip laikomas pavadėlis, ar vedlio apranga dera prie vedamo šuns, kaip bendrauja šuo ir vedlys.
Konkurso teisėjas gali liepti dviem vedliams atlikti tą pačią figūrą vienu metu, taip pat gali paprašyti susikeisti šunimis. Veislės ringe reikia mokėti pristatyti savo auginamą, gerai pažįstamą, šunų veislę, o vedlių konkurse reikia mokėti pastatyti į stovėseną ir tinkamu tempu judėti su bet kokios veislės šunimi. Konkursas tuo ir įdomus – dalyviai nežino, kokią užduotį skirs teisėjas.
Norintieji dalyvauti vedlių konkurse turėtų žinoti LKD šunų parodų rengimo taisykles: „Jaunųjų vedlių konkurse gali dalyvauti vaikai su parodoje registruotais šunimis arba su neregistruotais šunimis, tačiau turinčiais FCI pripažintus kilmės dokumentus. Jaunųjų vedlių konkurse dalyvauja vaikai nuo 7 iki 17 metų. Konkursas yra suskirstytas į 4 amžiaus grupes: jauniausioji (7-10m.), vidurinioji (10-14m.), vyriausioji (14-17m.) bei suaugusiųjų grupė (neprivaloma) nuo 18 metų“ (ištrauka iš taisyklių 2.13 punkto).
Kai kuriose šunų parodose, sakykime, tarptautinėse (CACIB), jaunieji vedliai gauna aprašymus, kur pažymima besivaržančiojo išvaizda, ryšys su šunimi, bendravimas su teisėju, šuns demonstravimas, judesiai ir figūrų atlikimas, kitos papildomos pastabos, komentarai.
Kiekvienoje amžiaus grupėje užėmę pirmąsias vietas (išskyrus suaugusiųjų) vedliai varžosi konkurso finale dėl geriausio parodos vedlio vardo.
Geriausi mūsų šalies vedliai dalyvauja ir dažnai laimi pasaulio, Europos šunų parodose bei Cruft‘s (Didžioji Britanija). Kasmet Lietuvos jaunųjų vedlių klubas organizuoja Jaunųjų vedlių čempionatą ir apdovanoja geriausius metų vedlius, suteikdamas jiems garbę atstovauti mūsų vedliams prestižinėse šunų parodose. Vedlių įkurtas Lietuvos jaunųjų vedlių klubas (e.paštas juniorhandlerclub@gmail.com) ne tik organizuoja konkursus, bet rengia įvairius seminarus, mokymus bei susitikimus.
Lietuvoje vedlių konkursai sulaukė tokio susidomėjimo, kad didžiuosiuose miestuose net įkurtos vedlių mokyklos. Be abejo, yra vedlių, konkursams pasiruošusių be trenerių pagalbos ar lankančių privačias pamokas.
Ruošdamiesi konkursams jaunieji vedliai išmoksta ne tik demonstruoti įvairių veislių šunis, tinkamai elgtis parodos ringe, bet ir įgyja pasitikėjimo, iš arčiau susipažįsta su kinologija.
Gabija Vyšniauskaitė