Naujasis Gyvūnų globos įstatymas
Spalio 3 d. LR Seimas priėmė naujas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisas.
Įstatymo pataisos pradėtos rengti prieš porą metų, pataisų rengimo darbo grupėje dalyvavo Lietuvos kinologų draugijos, visuomeninių gyvūnų globos organizacijų, įvairių atsakingų žinybų atstovai.
Didžiausią sumaištį paskutiniame įstatymo svarstymo etape įnešė Seimo narė Agnė Zuokienė, nors dauguma jos pateiktų siūlymų priskirtini ne įstatymui, o gyvūnų laikymo taisyklėms. Tačiau Seimas patvirtino A.Zuokienės siūlymą, kad agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai negali būti laikomi daugiabučiuose, nepaisant to, kad kinologai labai argumentuotai tam prieštaravo.
A.Zuokienės siūlymui priešinosi ir kai kurie Seimo nariai, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Prieš tokį šunų skirstymą jau seniai pasisako Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės sk. vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis ne kartą pabrėžė: agresyvių šunų veislių sąrašas ne sprendžia, o kuria problemas.
Lietuvos kinologų draugija apgailestauja, kad įstatyme vėl liko agresyvių šunų veislių sąrašas (amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, brazilų mastifas, turkų aviganis, Kaukazo aviganis ir pietų Rusijos aviganis).
LKD prezidentės, įstatymo rengimo gr. narės Ramunės Kazlauskaitės nuomone, naujasis įstatymas sudarys prielaidas beglobių gyvūnų gausėjimui. Savininkai vengs registruoti ir ženklinti augintinius, kaimynai šunų sąskaita suvedinės savas sąskaitas, sumenks ilgai kurtas pasitikėjimas šunimis ir šunų savininkais, kils daug nesusipratimų dėl šunų mišrūnų, bandant juos priskirti „agresyviųjų veislei“.
„Šiuo metu jau užregistruoti „pavojingų“ veislių šunys galės likti daugiabučiuose, bet juk ne visi yra užsiregistravę, pasiėmę leidimus tokius šunis laikyti. Dabar situacija tokia: arba tu bėk greitai jį užregistruok kaip pavojingą, arba kariauk su kaimynais. Vilniuje tokių šunų savininkai privalo mokėti po 50 litų už šunį. Taigi žmonės patenka į savotišką aklavietę. Manau, rezultatas bus toks, kad žmonės neberegistruos pavojingų šunų, kol jų niekas neprivers, kitaip tariant, nepagaus… Lietuvoje įregistruota tik 1500 pavojingų šunų, o Vilniuje – kiek daugiau nei 300. Tai visų 8 pavojingų šunų sąraše esančių veislių šunys. Taigi akivaizdu, jog didžioji dalis tokių šunų yra neregistruoti“, – www.delfi.lt tinklapiui sakė LKD prezidentė.
Gaila, bet Seimas atmetė dar vieną siūlymą – įvesti privalomą šunų, kačių ir šeškų ženklinimą mikroschemomis nuo 2014 metų. Reikalavimas ženklinti mikroschemomis visus parduodamus šunis ir kates įsigalios tik nuo 2016 metų, o juk kaip tik šis kelias didintų savininkų atsakomybę, kontroliuotų gyvūnų veisimą, mažintų beglobių gyvūnų kiekį ir taupytų biudžeto lėšas.
Svarstant Gyvūnų globos įstatymą buvo ir daugiau akibrokštų: konservatorių atstovai Danutė Bekintienė ir Jonas Šimėnas net bandė „prakišti“ pataisą, pagal kurią norintieji laikyti šunį daugiabutyje turėtų gauti raštišką kaimynų daugumos sutikimą. Sveikas protas laimėjo – tam nepritarta.
Lietuvos kinologų draugija sieks, kad įstatymas būtų tobulinamas.
Dėkojame Seimo nariams Petrui Auštrevičui ir Zitai Užlytei, padėjėjoms Donatai Pocevičiūtei ir Evelinai Žiūkaitei, daug prisidėjusiems prie Įstatymo rengimo.
Laukiame šunų mylėtojų nuomonės.
Kviečiame diskutuoti, aktyviai ir argumentuotai ginti teisę auginti mums patinkančius šunis, prisiimant visą atsakomybę už tinkamą jų auklėjimą bei priežiūrą. Mes – už šunis!
Su Gyvūnų globos įstatymu galite susipažinti čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=433295
Su įstatymu susiję dokumentai: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=433295
St.Barausko nuotr.