2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Registravimas ir ženklinimas neprivalomi

Lietuvos savivaldybės nebegalės gyventojų reikalauti registruoti ir ženklinti laikomus šunis ir kates.

 

Teismo sprendimu, šalies savivaldybės nebegalės gyventojų reikalauti registruoti ir ženklinti laikomus šunis ir kates.

Iki šiol už privalomai suženklintų augintinių laikymą savivaldybės iš gyventojų imdavo rinkliavą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galiojančių Gyvūnų laikymo taisyklių punktas, numatantis, kad „šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus”, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui.

Bylą teismas pradėjo pagal Europos parlamento nario Petro Auštrevičiaus prašymą ištirti, ar Vilniuje galiojančios taisyklės neviršija savivaldybių administracijos kompetencijos gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje.

„Savivaldybių renkamas mokestis atbaidydavo gyvūnų savininkus nuo šunų ir kačių ženklinimo. Žmonės pasirinkdavo verčiau nežymėti savo gyvūno, nei mokėti nežinia kam skirtą mokestį, už kurį gyvūnų augintojams netiekiamos jokios arba tik minimalios paslaugos”, – teismo sprendimą komentavo Europos parlamento narys Petras Auštrevičius.

Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, surinktos rinkliavos patenka į bendrą savivaldybės biudžetą ir nėra skirstomos tikslingai. Kai kurios savivaldybės dalį lėšų skiria benamių gyvūnų gaudymui, karantinavimui ir eutanazijai, todėl šunis ir kates auginantys žmonės iš surinktos rinkliavos negauna jokių paslaugų.

B.Kymantaitė sako, kad šunis auginantiems gyventojams labiausiai trūksta vietų, kur būtų leidžiama vedžioti šunis be pavadėlių.

Kačių augintojai, Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės teigimu, iš savivaldybės gaunamų paslaugų trūkumu nesiskundžia, tačiau ir reikalaujamo mėnesinio mokesčio už katės laikymą daugiabučiame name prasmė nėra aiški.

„Dažnu atveju katė visą gyvenimą praleidžia namuose ir niekaip neprisideda prie miesto taršos”, – sakė ji.

Todėl, B.Kymantaitės teigimu, gyventojai vengia registruoti savo augintinius – juos užregistravus ir identifikavus poodine mikroschema žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, atsiranda prievolė savivaldybei mokėti mėnesinę rinkliavą už šuns ir katės laikymą bute.

Prieš porą savaičių Lietuvos Gyvūnų teisių apsaugos organizacijai pasiūlius gyventojams nemokamai suženklinti šunis be prievolės registruoti juos savivaldybėse ir mokėti mokestį, vos per 3 dienas gyvūnus suženklinti pasiryžo net 100 šunų augintojų.

„Apmaudu, bet šiuo metu esantys rinkliavų rinkimo ir panaudojimo motyvai atbaido  gyventojus suženklinti savo augintinius. Tad dėl neaiškių rinkliavų beglobių gyvūnų daugėja ir problema tik aštrėja, o ne dingsta”, – sakė Brigita Kymantaitė.

Dviejų didžiausių Lietuvos miestų savivaldybėse yra užregistruoti tik daugiau nei 21 tūkst. šunų ir beveik 4 tūkst. kačių, nors organizacija FEDIAF (Europos naminių gyvūnų augintinių maisto industrijos federacija, angl. „The European Pet Food Industry Federation”) skaičiuoja, kad Lietuvoje iš viso yra net 740 tūkst. šunų ir 670 tūkst. kačių.

Brigita Kymantaitė sakė tikinti, jog šis precedentas įsigalios ir kitose savivaldybėse, kuriose yra reikalaujama užregistruoti ir paženklinti laikomą šunį ar katę bei mokėti rinkliavą.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos inf.

G.Kavaliauskaitės nuotr.