Gerumo pamoka mokykloje
„Pritaškys seilių ir paliks kuokštus plaukų“,– turbūt pamanė skeptikai, į Vilniaus „Versmės“ vidurinę mokyklą sugužėjus šunims. O pirmokėliai džiūgavo: „Bijom tik truputėlį, o norim labai!“ 2010-ųjų sausio 26-osios vidurdienį šioje mokykloje vyko neįprasta pamoka, kurią vedė nulėpausiai „mokytojai“….
Humaniškumo pamoka
Šeši landsyrai su savo šeimininkais aplankė „Versmės“ pirmokėlius. Atėjo susipažinti ir pamokyti, kaip draugauti su šunimis.
Pamoką surengė mokytoja Stasė Makštutienė ir pirmoko Christiano mama Sandra Fecht. Šunų mylėtojai atvyko neraginti, nes Elena Vėbrienė ir kiti landsyrų augintojai ne pirmąkart lankosi vaikų ugdymo įstaigose.
„Versmės“ mokyklą kartu su sveikaisiais lanko emocinių bei kitokių negalių turintys vaikai. Čia karaliauja jauki naminė atmosfera, tarsi kvepėtų pyragais. Nenuostabu: prieš keletą dienų baigėsi Pyragų akcija. Už vaikų keptus pyragus surinktos lėšos buvo paaukotos vienai Manilos (Filipinai) mokyklai.
O šunų misija tą dieną buvo ne tik pravesti pamoką, bet kiekvienam vaikui padovanoti gerumo kibirkštėlę. Taip pat šunys turėjo įkvėpti vaikams pasitikėjimo.
Tuo pačiu vyko ir gyvūnų globos pamokėlė – vaikai darkart įsitikino, kad kiekvienas gyvas padaras jaučia skausmą, moka džiaugtis ir myli žmones.
Pradinukų baimė, pamačius didelis šunis, greit išgaravo. „Aš turiu du žiurkėnus, katę ir papūgą nimfą“,– gyrėsi aštuonmetė Kotryna. – Bet dar norėčiau ir šuniuko“.
Vaikai nebijojo atskleisti svajonių, nebijojo klausinėti apie šunis. „Po šios pamokos būtinai dar kalbėsimės apie naminius gyvūnus. Ir būtinai nupiešime landsyrus, juolab, kad jie buvo dailininko Landsyro šunys“, – patikino pradinukų mokytoja.
Landsyras – landsyrams
Landsyrai atsirado Labradoro pusiasalyje, senųjų indėnų gyvenvietėse. Šunys, stiprūs ir sumanūs žejų pagalbininkai, traukdavo tinklus ir valtis, gelbėdavo skęstančiuosius.
Dėl šių savybių juos ir nusižiūrėjo anglų dailininkas animalistas Edvinas Landsyras (Edwin Landseer, 1802-1873). Jis augino ir tapė baltus juodadėmius šunis. Šunys pakerėjo dailininką, o žmonės atpažindavo landsyrus iš Landsyro paveikslų. Laikui bėgant, senųjų indėnų šunims prilipo landsyrų vardas.
Taško į širdį… meilės seiles
Ko gali pamokyti vaikus šunys? Jie moko vaikus svarbiausio dalyko – žmogiškumo. Jie padeda mažajam žmogui atrasti ir išgyventi naujus jausmus: užuojautą silpnesniam, gailestį ir atsakomybę dėl skriaudžiamo gyvūno. Globodami ir bendraudami su gyvūnais vaikai įgyja naujos patirties ir išsiugdo žmogiškąsias vertybes.
O negalią turintieji vaikai, prisilietę prie gyvūno, išgyvena dar sudėtingesnes emocijas. Jie patiria stiprų bendravimo džiaugsmą ir pajunta augantį pasitikėjimą savo jėgomis. Visa tai šunų ir pradinukų susitikime akivaizdžiai buvo galima matyti.
Jeigu tikėtume šunų mylėtojų posakiu, kad šunys taško į jų širdis meilės seiles, tai susitikime „Versmės“ mokykloje šių seilių buvo užtektinai.
Aurelijos Staskevičienės nuotr.