Šunis mylinti visuomenė: gerosios patirtys ir perspektyvos
Būna situacijų, kai Lietuvos nepavadinsi maža šalimi. Toks jausmas neapleido tarptautinėje kinologinio švietimo konferencijoje „Šunis mylinti visuomenė: gerosios patirtys ir perspektyvos“. Konferencija 2017 m. kovo 6-7 d. surengta Vilniuje, pasidalyti patirtimi atvyko 10 šalių pranešėjai, buvo perskaityta 17 pranešimų.
Tačiau ne skaičiai svarbu. Pranešėjų prezentacijose ne kartą išgirdome: Lietuva yra ta šalis, iš kurios galime mokytis… Ar ne per drąsu Lietuvos kinologų draugiją (priminsime: draugija vienija 48 šunų mylėtojų klubų ir 14 sutarties partnerių visoje šalyje) vadinti viena kinologinio švietimo lyderių? Tikrai ne….
Kam reikia kinologinio švietimo?
Kinologinio švietimo reikia visiems: šunų veisėjams, parodų teisėjams, gyvūnų elgsenos specialistams, sporto su šunimis entuziastams, šunų mylėtojų klubų vadovams. O kam – labiausiai? Labiausiai – jaunajai kartai, nes tik ugdydami vaikus, užauginsime gyvūnus mylinčią, atsakingą kartą.
„Remdamiesi idėja „Kinologinio švietimo reikia visiems“, kartu su LKD prezidente Ramune Kazlauskaite ir partneriais užsienyje suformavome konferencijos turinį. Norėjome aprėpti visas tikslines grupes“, – apie tarptautinio renginio tikslus pasakojo konferencijos organizatorė Daiva Kvedarienė.
Todėl konferencijoje apie parodų teisėjų mokymus kalbėjo kanadietė Kim Leblanc, apie veisėjų švietimą – Helle Friis Proschowsky iš Danijos, apie specialiosios paskirties šunų parengimą – Airijos kinologų klubo prezidentas Sean Delmar.
„Puiku! Visų jūsų pastangos pagirtinos, tačiau neskubėkite šviesti vaikų ar jaunimo tradiciniais būdais, nes jūsų paprasčiausiai neišgirs!“, – tiesiai šviesiai savo pranešime „Z ir alfa kartos švietimas: šiandienos iššūkis ateičiai.“ suglumusiai auditorijai pareiškė kinologijos žurnalistas, Pasaulinės kinologijos žurnalistų sąjungos (World Dog Press Association) viceprezidentas Atilla Marton. – Dabartinė karta mąsto vaizdiniais, todėl jūsų žinutė apie šunų gerovę, priežiūrą ar auklėjimą turi būti pateikta visiškai kitaip“.
Kad kinologinio švietimo formos gali ir turi būti nestandartinės, šiuolaikiškos, konferencijos klausytojams kalbėjo Annika Klang, ji pristatė Švedijos kinologų projektą „Nekaltinkite šuns”.
Švedijos kinologai ragina šunų savininkus nepamiršti, kad tik šie atsako už savo augintinių gerovę ir tinkamą elgesį. Švietėjiškos kampanijos „Nekaltinkite šuns” metu Švedijos miestų geležinkelio stotyse, kur savaitgaliais susitelkia daug žmonių, šunų veisėjai pristatė savo šunis, pasakojo apie veisles, dalijo švietėjiškas skrajutes.
Atkreipkime dėmesį: ne žmonės ieško šunų veisėjų ar klubų, o pastarieji „eina į liaudį“ ir supažindina su socialiais, atsakingai išauklėtais augintiniais, kalba apie šeimininko pareigas.
Įvairių Europos šalių kinologai savo pranešimuose konstatavo, kad vien teisinis šunų laikymo reguliavimas problemų neišsprendė ir neišspręs.
Šią mintį savo pasisakyme pabrėžė ir Danijos kinologų atstovė Helle Friis Proschowsky: „Gerokai daugiau problemų išsprendžiama per švietimą, tačiau švietimo formos ir būdai atskiroms visuomenės ar tikslinėms grupėms turi būti tinkamai parinktos, šiuolaikiškos, patrauklios“.
Christa Bremer iš Vokietijos kalbėjo apie sėkmingą projektą „Keturkojis padėjėjas” („Helpers on Four Paws“) mokyklose, italė Grazia Miglietta – apie projektą „DI TE MI FIDO“.
Nestandartinių švietimo būdų ne pirmus metus siūlo ir LKD Mokymo centras. Šiemet jau antrą kartą organizuojama Šuns diena, bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe, vyksta nemokamos paskaitos visuomenei – „Atsakingo šeimininko akademija“, ypač daug dėmesio skiriama vaikų švietimui.
„Vaikams apie gyvūnus reikia kalbėti jiems priimtina forma, todėl sukūrėme berniuko Beno ir jo augintinio Skipio projektą – apie šunis pasakoja vaikiški personažai. Šį projektą perėmė kolegos Airijoje, – džiaugėsi D.Kvedarienė. – Airiai parengė mokomąsias priemones mokytojams: užsiėmimo planą, skaidres, žaidimus, sertifikatus, sukūrė filmukus apie šunų kūno kalbą. Airijos kinologai taip pat kaip mes norėtų, kad šie užsiėmimai būtų įtraukti į privalomąją pradinių klasių programą“.
Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) marketingo ir viešųjų ryšių vadovės Marie Luna Duran nuomone, sėkmingai įgyvendinti Lietuvos kinologų projektai įkvepia kitų šalių kinologų organizacijas įgyvendinti panašius projektus.
Ne konkuruoti, o dirbti drauge
Konferencijoje nebuvo pranešimų, kurie atspindėtų vien sausą statistiką.
„Kinologijoje reikia ne konkuruoti, o būti mentoriais – skleisti savo žinias ir dalytis gerąja patirtimi“, – paklaustas apie tokių konferencijų prasmę ir naudą, sakė Attila Marton.
Daivos Kvedarienės nuomone, visi šunys nusipelno turėti atsakingą, juos mylintį šeimininką, būti sveiki, socialūs ir toleruojami aplinkinių.
Savo pranešimuose ji akcentavo, kad kinologinei edukacijai mes pasitelkiame tik specialiai paruoštus, elgsenos egzaminus išlaikiusius šunis, įforminame visus leidimus, sutartis ir, svarbiausia, labai atsakingai parengiame informaciją skirtingoms visuomenės grupėms.
„Visuomenės švietimas yra efektyviausia priemonė, jeigu norime sukurti gyvūnams draugišką aplinką, didinti šunų savininkų atsakomybę ir visuomenės toleranciją šunims. Švietimas labai svarbus ir mažinant beglobių gyvūnų skaičių, – sakė pranešėja. – Mes siekiame, kad tiek visuomenės, tiek vaikų švietimo programos taptų natūraliu poreikiu, būtinybe.”
Konferencijos programa buvo tikrai turininga. Pakeliui į namus pranešėjai ir konferencijos svečiai dalijosi įspūdžiais savo socialinėse paskyrose.
„Ačiū už nuostabias, įkvepiančias dienas Vilniuje. Mes tikimės čia sugrįžti…“, – parašė Danijos kinologų klubo atsakingoji sekretorė Tine Miang.
Svečiams buvo suorganizuota ekskursija po Vilniaus senamiestį. Kai kurie į Vilnių atvyko anksčiau ir apsilankė tarptautinėse šunų parodose Litexpo, domėjosi Mokymo centro stendu ir veiklomis. Fotografavo, filmavo stendo darbą. Taip pat pabuvojo Kaziuko mugėje, kur šeštadienį Katedros aikštėje vyko Mokymo centro pramoginė edukacinė programa „Su šunimis smagiau!“.
Susitiksime kitais metais – pažadėjo Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda, suorganizavusi antrąją tarptautinę kinologinio švietimo konferenciją.
Aurelija Staskevičienė
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.