2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Kas svarbiau: gyvūnų gerovė ar verslas?

LR Konkurencijos taryba, ištyrusi pareiškėjos, IĮ „Terra animalis“ skundą, skyrė LKD 32 300 Lt baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Lietuvos kinologų draugija neigia pažeidusi šį įstatymą.

2010 m. balandžio 10 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintas UAB „Svajų medis“ užsakomasis straipsnis „Po meilės šunims šūkiais – godus milijoninis verslas“. Dienraštis „Lietuvos rytas“ atsisakė spausdinti LKD straipsnį, paneigiantį šmeižtą, remdamasis tuo, kad UAB „Svajų medis“ straipsnis buvo reklama, už kurios turinį dienraštis neatsako.

Straipsnyje „Po meilės šunims šūkiais – godus milijoninis verslas“ parduotuvių tinklui „Kika“ šį kartą atstovaujanti UAB „Svajų medis“ piktinasi, kad Lietuvos kinologų draugija (LKD) nesutinka su LR Konkurencijos tarybos nutarimu skirti jai baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir kreipėsi į teismą dėl minėtos baudos teisėtumo. Priminsime, kad Lietuvos kinologų draugiją Konkurencijos tarybai apskundė IĮ „Terra animalis“, valdanti parduotuvių tinklą „Kika“. Teisme įrodinėti savo tiesą demokratinėje ir laisvoje valstybėje, kaip žinome, gali ir juridiniai, ir fiziniai asmenys. Šia teise LKD ir pasinaudojo. Tačiau puolimas prieš LKD bei jos prezidentę persikėlė į viešąją erdvę „reklamos“ pavidalu dienraštyje „Lietuvos rytas“ bei straipsniu „Kika“ tinklapyje.

„LKD niekada nepuolė parduotuvių „Kika“. Draugija apskritai nieko nepuolė ir nepuola, tik išsako savo poziciją. Juk demokratinėje valstybėje tai normalu. Neskundėme parduotuvių „Kika“ jokioms instancijoms, negrasinome teismais, nepublikavome užsakomųjų straipsnių, nors ponia Janita Januškauskaitė, IĮ „Terra animalis“ savininkė ir UAB „Svajų medis“ vienintelė akcininkė, o taip pat ir LKD veisėja, ne pirmą kartą apšmeižė LKD ir jos veislynus. Mes pasisakome prieš šuniukų perpardavinėjimą apskritai. Ši nuostata taikoma visiems šunų perpardavėjams, bet kažkodėl užkliūva tik „Kikos“ savininkei, – sakė LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė, – Tai, kas rašoma užsakomajame straipsnyje apie mane yra straipsnio autorių „laisvos“ interpretacijos, sąlygotos tų asmenų riboto informuotumo ir savotiško vertybių supratimo. Man rūpi mane pažįstančių žmonių nuomonė, o kiti laisvi tikėti arba netikėti šmeižtu.“

Pasak LKD atstovų, straipsnio autoriai nepasikuklino pateikti melagingą informaciją kaip faktą, pagrįstai tikėdamiesi, kad skaitytojai patingės perskaityti „cituojamus“ straipsnius ar pranešimus, sau naudingai iškreipė LKD pasisakymų prasmę ir akivaizdžiai parodė, kad neturi jokio supratimo apie tai, ką Tarptautinė kinologų federacija (FCI) ir Lietuvos kinologų draugija laiko komerciniu ir nekomerciniu veisimu, bei kokia yra LKD sprendimų priėmimo tvarka.

„Galima ginčytis dėl pačios sąvokos tinkamumo, tačiau esmė tokia: komerciniai veisėjai savo išveistus šuniukus parduoda perpardavėjams, nesigilindami, koks bus to šuniuko likimas. O nekomerciniai veisėjai savo šuniukus parduoda ar kitaip perduoda tiesiai naujam savininkui, stengdamiesi, kad šuniukas nukeliautų į geras rankas. Pelno buvimas ar nebuvimas čia nėra svarbus rodiklis, svarbiausia yra atsakomybė už savo šuniukų tolesnį likimą arba jos nebuvimas. Lietuvos kinologų draugija siekia, kad mūsų šalyje būtų veisiami gražūs ir sveiki šunys, nekeliantys problemų nei savininkams, nei aplinkiniams. O kad šuo išaugtų stabilios psichikos, jis turi jaustis saugus. Tai ypač svarbu, kol šuniukas mažas“, – teigė LKD tarybos narė Milda Banevičiūtė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologė, etologė (gyvūnų psichologijos žinovė), Vilniaus universitete mokslų daktaro laipsnį įgijusi Daina Malickienė viename straipsnių tvirtino, kad ir žmogus, ir šuo yra gyvūnai, o vaikystėje patirtos stiprios neigiamos emocijos gali labai atsiliepti tiek šuns, tiek žmogaus tolesniame gyvenime. Apie tai, kad pirmųjų mėnesių ir metų patirtis labai svarbi žmogaus kūdikio vystymuisi ir asmenybės formavimuisi, seniai žinoma. Štai kodėl taip svarbu, kad kūdikis nuo mažumės jaustųsi saugus ir augtų šeimoje, kad ligoninėse ar vaikų namuose palikti kūdikiai kuo anksčiau patektų į šeimą, pavyzdžiui, būtų įvaikinti. Ir gyvūnui svarbu, kad iš lizdo jis keliautų tiesiai pas tikrąjį šeimininką, kuris pasirūpintų tinkamu jo vystymusi.

Daug metų veisianti rusų žaisliukų veislės šunis Dekoratyvinių šunų klubo prezidentė Jelena Doronda mano, jog ir mažas šuniukas turi jausti, kad mama, o vėliau šeimininkas, juo visada pasirūpins, nepaliks vieno, neleis skriausti. Ar šuniukas gali jaustis saugus, jei pačiu svarbiausiu vystymosi tarpsniu nesocializuojamas, neturi nuolatinio šeimininko, tampomas iš vienos vietos į kitą, rodomas vitrinoje lyg manekenas, skirtas, kaip teigia parduotuvių „Kika” atstovai, „… pritraukti į parduotuves pasižvalgyti norinčių žmonių“?

Lietuvos kinologų draugijai rūpi ne tik šunis mylinčių bei auginančių žmonių ir jų augintinių gerovė. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad Lietuvoje saugiai jaustųsi ir tie, kurie gyvūnų niekada neaugino ir neketina auginti. Todėl svarbu, kad šunys būtų tinkamai išauklėti ir nekeltų grėsmės aplinkiniams. „Tai vienas iš pagrindinių Lietuvos kinologų draugijos bei Tarptautinės kinologų federacijos siekių, – sako LKD Veisimo komisijos pirmininkė, tarptautinė teisėja ir kolių veisėja Natalija Nekrošienė. –  Ne paslaptis, kad tik stabilios psichikos šuo gali būti tinkamai išauklėtas ir saugus visuomenei. Todėl dedame visas pastangas, kad nestabilios psichikos šunys nebūtų veisiami, siekiame, kad grynakraujai šunys sulauktų sveikų palikuonių. Tačiau kad ir koks iš prigimties būtų sveikas šuniukas, pakliuvęs į nuolatinio streso sąlygas, pasikeičia. Ir kuo ilgiau trunka stresas, tuo nestabilesnė šuniuko psichika, tuo labiau mažėja tikimybė jį tinkamai išauklėti“.

Kinologų draugijos veisėjus nustebino ir papiktino minėto užsakomojo straipsnio pozicija, neva „Kikos“ parduotuvių vitrinose šuniukams – rojus, o Lietuvos kinologų draugijos veisėjai, pasak užsakomojo straipsnio autorių, šuniukus laiko netinkamomis sąlygomis – dvokiančiuose rūsiuose be ventiliacijos, „narvuose kaip vištas paukštynuose“ arba butų kambarėliuose „su dar dvidešimt ar trisdešimt šunų, kurie niekada nematė dienos šviesos…“. „Jeigu kuri nors laida parodytų reportažą apie vieną tokį veislyną, žmones ištiktų šokas“, – teigiama straipsnyje. Ir priduriama, kad Lietuvoje tokių veislynų yra per trisdešimt procentų, o LKD apie tai žino ir nė vieno nenubaudė.

Tokie pareiškimai negali nešokiruoti. Jei straipsnio užsakovai turi faktų apie tokius veislynus, pirmiausia turėtų juos pateikti Lietuvos kinologų draugijai ir Lietuvos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kurios imtųsi reikiamų priemonių prieš veisėjus, pažeidžiančius gyvūnų gerovę.

Vien 2008 metais VMVT užregistruoti 702 pranešimai dėl gyvūnų (ne vien šunų) gerovės pažeidimų, iš jų pasitvirtino 468 – buvo nustatyta, kad gyvūnai laikomi netinkamose vietose, suvaržyta gyvūnų judėjimo laisvė, kentė alkį ir troškulį, skausmus dėl sužeidimų ar ligų, patyrė baimę ir stresą. O VMVT patikrinus 1498 transporto priemones, nustatyti 82 pažeidimai dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas. Tačiau iš visų šių atvejų nebuvo nė vieno (!), kur netinkamos gyvūnų laikymo ar pervežimo sąlygos būtų nustatytos Lietuvos kinologų draugijai priklausančiuose veislynuose! Neteko matyti ir siaubo filmą primenančių reportažų apie vištų narvuose kenčiančius keturkojus žmogaus draugus. Mes ir mūsų  kolegos žurnalistai tokią informaciją būtinai paviešintume, jei tik „Kika“ ar kas kitas ją pateiktų.

Lietuvos kinologų draugija ir jos klubai laukia įrodymų apie tuos net 30 proc. veislynų, kuriuose neva baisiomis sąlygomis kankinami maži šuniukai, kad galėtų imtis įstatymais numatytų priemonių prieš tokius veisėjus. Negavusi įrodymų, LKD laikys šiuos pareiškimus šmeižtu.

LKD veisėjai atremia ir užsakomajame straipsnyje išsakytus teiginius, neva grynakraujų šunų veisimas yra labai pelningas verslas. „Vienas iš būdų sumenkinti organizacijos argumentus ir iškreipti jos siekius – pateikti juos kaip vieno asmens privačių interesų gynybą. Tie, kas veisia ar veisė kilmingus šunis, puikiai žino, kad pragyventi iš šunų veisimo neįmanoma, jei siekiama išveisti puikius savo šunų palikuonis. Labai pasiseka tiems veisėjams, kuriems atsiperka įdėtos lėšos“, – teigia vieno iš seniausio mūsų krašto šunų veislyno savininkė N. Nekrošienė.

Kai kuriems pasiseka gauti daugiau pajamų, nei turėjo išlaidų. Be to, negalima užmiršti, kad šunų auginimas yra daug laiko ir jėgų atimantis darbas. Jei koks veisėjas ir susikūrė darbo vietą, vargu ar jį būtų galima už tai kaltinti ekonominio sunkmečio sąlygomis. Tačiau dauguma LKD priklausančių veisėjų dirba kitoje srityje – yra mokytojai, gydytojai, verslininkai, žurnalistai, aptarnavimo sferos darbuotojai ir kiti, kuriems grynakraujų šunų veisimas yra tik brangiai kainuojantis ir jokio pelno neatnešantis malonumas, tai yra, brangus hobis.

Užsakomajame straipsnyje tvirtinama, kad „Kika“ parduotuvėms prekyba šuniukais finansine prasme nereikšminga. Neva prekiautų šuniukais net už savikainą, neuždirbant nė lito. Nė neslepiama, kad „Kika“ tinklui šuniukai reikalingi kaip manekenai vitrinose – kad į parduotuves pritrauktų daugiau lankytojų. O ar tai  suderinama su gyvūnų gerovės principais? Kyla pagrįstas klausimas, kokius „Kikos“ interesus tuomet pažeidžia LKD nuostata, neleidžianti veisėjams perleisti šuniukų asmenims,  turintiems tikslą juos perparduoti? Gal tik trukdo norui  turėti gyvą reklamą parduotuvėse?

Parduotuvių „Kika” užtarėjams tikriausiai sapnuojasi LKD ar veislynų uždirbami didžiuliai pelnai, tačiau tai labai toli nuo teisybės. Tikrovė tokia: LKD yra nesiekianti pelno organizacija, tačiau stengiasi dirbti be nuostolių, nelikti niekam skolinga, laiku sumokėti visus mokesčius valstybei bei atlyginimus darbuotojams. Tas, kuris nors kartą apsilankė LKD rengiamose tarptautinėse šunų parodose, žino, kokio masto šie renginiai, kaip profesionaliai organizuoti. Kilmės dokumentų išdavimo sistema tokia aiški, kad net naujokui nekyla klausimų.

O kuo užsakomojo straipsnio autoriams užkliuvo privalomieji šunų sveikatos tyrimai? Nejaugi dar yra nusiteikusių prieš sveikus veislinius šunis? Nesuprantama, ką bendra turi LKD su šunų skiepijimu veterinarijos gydyklose.

Straipsnio užsakovai taip įsibėgėjo, kad ėmė netiesiogiai įtarinėti net audito bendroves, kasmet tikrinančias Draugijos buhalteriją, bei kitas kontroliuojančias institucijas, kurioms nuolat atsiskaito LKD. „Jei būtų aiškiai atskleista, kas ir kaip vyksta parodų rengimo, kilmės dokumentų išdavimo, privalomų tyrimų, skiepijimų srityse, šunų šeimininkai patirtų šoką, o kontroliuojančios institucijos griebtųsi už galvos…“,– rašoma straipsnyje. Nepateikus konkrečių įrodymų, žarstyti tokius kaltinimus, įtarinėti kontroliuojančias institucijas dėl netinkamos priežiūros, veterinarijos gydytojus – dėl tyrimų bei skiepų kokybės, gąsdinti šunų mylėtojus, kurie augina LKD veislynuose išveistus šunis, daugiau nei nekorektiška.

Nevyriausybinė organizacija Lietuvos kinologų draugija, jos klubai ir veislynai neplanuoja didmeninės šuniukų prekybos ir nesiekia milijoninių pelnų. LKD nesiekia sužlugdyti nei „Kikos“, nei kitų zooverslininkų, apjuodinti juos ar kaip nors pakenkti. Lietuvos kinologų draugija siekia šunų ir su jais vienaip ar kitaip susijusių žmonių gerovės. Tai mums tvirtino dešimtys kalbintų šunų veisėjų, LKD bei klubų darbuotojų, kinologų.

Šunų mylėtojai anksčiau ar vėliau patys susivoks, kas kokių tikslų siekia ir kieno labui veikia. Taip pat susivoks, kam  iš tiesų, LKD ar perpardavėjams, labiau rūpi gyvūnų gerovė…

D. Norkienė ir A. Staskevičienė