2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Gyvūno kelionė automobiliu

Balandžio 24-ąją pirmąkart Lietuvoje paminėta Šuns diena, kurios pagrindinis tikslas buvo paskatinti žmones rūpintis savo gyvūnais.

 

Lietuvos techninės apžiūros asociacijos „Transeksta“ ekspertai, prisijungdami prie šios šventės idėjos, taip pat skatina visus būti atsakingais šeimininkais ir ragina gyvūnus automobiliuose vežti saugiai.

Ypač tai aktualu dabar, kai keičiasi šuns statusas, šuo tampa mūsų bendruomenės nariu, lydinčiu šeimininkus atostogų, kelionių metu. Pagal Kelių eismo taisykles vairuotojas privalo užtikrinti, kad vežami gyvūnai netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.

Bandymų metu nustatyta, kad 65 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi be saugos priemonių vežamas 11 kg gyvūnas gali smūgiuoti maždaug 450 kg, o 27 kg šuo – apie 1300 kg jėga.

Be abejo, tokio stiprumo smūgis nulemtų pačias tragiškiausias pasekmes ne tik gyvūnui, bet ir automobilio salone esantiems bendrakeleiviams.

Net ir mažiau ekstremaliais atvejais be specialiųjų priemonių vežami gyvūnai gali patys susižaloti krisdami, atsitrenkdami ar išsiskleidus oro pagalvėms.

Be to, juk pavojinga net ir po visai nedidelės avarijos atidaryti automobilio dureles: gyvūnas iš išgąsčio sprukdamas gali sukelti kitą eismo įvykį, žūti pats.

Skaičiuojama, kad apie 25 proc. visų avarijų kyla dėl vairuotojo dėmesio blaškymo, todėl kelionės metu gyvūnai negali nevaržomai judėti automobilio salone, sėdėti ant priekinės sėdynės ar net, kas dar vis pasitaiko, vairuotojui ant kelių.

Didesni šunys su specialiomis petnešomis, prisegti saugos diržais, turėtų būti vežami ant galinės sėdynės ar automobilio universalo kėbulu bagažinėje, atskirtoje nuo salono grotelėmis arba tinkleliu, dar geriau – specialiai bagažinėje gyvūno vežimui įrengtame narve.

Mažesnį gyvūną saugiausia gabenti narvelyje, kurį reiktų pritvirtinti automobilyje taip, kad šis nejudėtų (pvz., saugos diržais) arba bent jau pastatyti jį priekinėje keleivio vietoje ant grindų.

 

 

„Transeksta“ specialistai atkreipia šunų šeimininkų dėmesį, kad ne visos mūsų parduotuvėse siūlomos saugos priemonės gyvūnams vienodai gerai atlieka savo funkciją, nes kol kas jų sertifikavimas gamintojams yra ne privalomas, o tik savanoriškas.

Naujausi saugos testų rezultatai rodo, kad saugiausios priemonės (petnešos su diržais) šunims yra tos, kurios turi tritaškį tvirtinimą: pasitelkiant „Isofix“ sistemą (ji naudojama ir vaikiškų kėdučių tvirtinimui) iš abiejų pusių pritvirtinama sėdinčio šuns apatinė kūno dalis, o vienas tvirtinimas skiriamas nugarai.

Su tokio tvirtinimo pagalba išvengiama rimtesnių sužalojimų, nes šuo išlieka stabilus automobilį net labai staigiai stabdant. Renkantis kelioninius narvelius taip pat reiktų pasidomėti, kiek jie tvirti.

Be to, narvelis turėtų būti pakankamo dydžio, kad gyvūnas jame jaustųsi patogiai, bet jokiu būdu ne gerokai per didelis – tai taip pat svarbu šuns saugumui.

Informaciją parengė „Transeksta“

Sleepypod gamintojo filmukas-instrukcija apie tritaškį šuns saugos diržą: https://www.youtube.com/watch?v=DJMwB-Gp_L4