Ar duoti kaulų?

Ir jauni, ir suaugę šunys noriai graužia kaulus. Nesvarbu, ar tuo metu jie sotūs, ar alkani. Kaulai žadina plėšrūnų instinktus, skatina seilių išsiskyrimą. Savo brangų grobį – kaulą šunys gina nuo visų, slepia jį „juodai dienai“. Šunys graužia, nes tokia jų prigimtis. Maistingųjų medžiagų kauluose beveik nėra, bet grauždamas šuo apramina vilkiškus instinktus. Deja, kaulas kaului nelygu, užtat, prieš duodami jį šuniui, turime būti atsargūs.

Duokite kaulą tik sočiam augintiniui, kad nerytų kaulo gabalais, ramiai pagraužtų. Šunims tinka ne bet kokie kaulai. Jeigu kaulas didelis ir kietas, gali pakenkti priekiniams šuns dantims, pažeisti kaplius. Grauždamas šuo dažniausiai darbuojasi krūminiais dantimis, o kad krūminiai sutrupintų kaulą į gabalėlius, reikia, kad kaulas būtų minkštokas, patogus kramtyti, nedidelės, plokščios formos.

Dorodamas kaulą šuo išsivalo dantis, masažuoja dantenas (mažiau kaupiasi dantų apnašų), stiprina žandikaulių raumenis. Pagraužęs pajunta malonų nuovargį, atsipalaiduoja. Retsykiais gaudamas kaulų, mažiau domisi namų apyvokos daiktais, nebando jų „paragauti“. Šuo vertina iš šeimininko rankų gautą kauliuką, tai svarbu bendraujant, užmezgant tvirtus santykius su augintiniu, mokant jį klusnumo.

Nors dauguma šunų yra atsargūs ir bet ko neryja, tačiau pasitaiko rajūnų, kurie gali sušlamšti bet ką. Stambūs kaulų gabalai ir aštrios atplaišos labai pavojingi. Jie  užkemša žarnyną, gali jį perrėžti (pavojingiausi – paukštienos kaulai). Didelis kaulų kiekis ne tik sutrikdo virškinimą, bet labai apsunkina tuštinimąsi. Šuniui pučia vidurius, kamuoja pilvo skausmai, prasideda ilgalaikis vidurių užkietėjimas.

Jei leisite graužti paukščių, triušių, senų galvijų kaulus arba aštrias kaulų atplaišas, rizikuosite savo augintinio sveikata. Ypač pavojingi žuvies kaulai ir ašakos. Aštrios kaulų atplaišos, įstrigusios burnos ertmėje, tarpdančiuose, gerklėje, stemplėje arba virškinamajame trakte, kelia mirtiną pavojų gyvūnui. Mažiau pavojingi virti kaulai, tačiau iš jų jokios naudos – tai nereikalingas balastas, užkemšantis žarnyną.

Šeimininkai turi būti dėmesingi, kai jaunam šuniukui keičiasi dantys (5-9 mėn.), tuomet būtina atkreipti dėmesį, ką ir kaip graužia augintinis. Netinkamas elgesys, blogi graužimo įpročiai gali sugadinti šuns sankandą.

Patyrę šunų augintojai ir veterinarijos gydytojai graužti mėgstančiam šuniui pataria duoti ne natūralių, o specialiai pagamintų presuotų kaulų. Bet ir šiuo atveju reikia  saiko. Presuoti kaulai yra natūralūs, jie suslėgti iš plėvių, sausgyslių, galvijų odos. Šunims labai patinka ir džiovinti galvijų vidaus organai: skrandžiai, trachėjos, jaučių peniai, ausys.

Natūralūs galvijų kaulai mažų, dekoratyvių veislių šuniukų net nedomina, tačiau pagraužti mėgsta ir šie mažyliai. Tokiems šuniukams – biskvitiniai kauliukai su mineraliniais priedais. Šuniški biskvitai, arba gardėsiai, patogūs auklėjant, dresuojant augintinius, patogu jų pasiimti į kelionę ar šunų parodą.
Kad ir kokie gardūs būtų kaulai, jie niekuomet neatstos visaverčio ėdalo, jokiu būdu kaulai neturi tapti kasdieniu šuns maistu.

S. Valujevos nuotr.