Sausis
• 1587 m. pradžioje, po 20 metų kalinimo, buvo įvykdyta mirties bausmė Škotijos karalienei Marijai Stiuart. Vieniša, artimųjų išduota karalienė turėjo vienintelę paguodą – Skajaus terjerą. Jį laikė artimiausiu draugu ir Škotijos simboliu.
Karalienei buvo nukirsta galva. Bausmės dieną augintinį uždarė, bet šis sugebėjo ištrūkti pas savo šeimininkę. Vargšelį sugavo ir perdavė karalienės freilinai, tačiau šuo atsisakė ėsti ir netrukus nugaišo.
• 1837 m. sausio pabaigoje 17-metė britė Florence Nightingale atsitiktinai susidūrė su nuliūdusiu piemeniu. Žmogelis pasiguodė, kad berniūkščiai akmenimis užmėtė jo aviganį Kepą ir šis esąs leisgyvis. Merginai pagailo šuns, ir ji ėmė slaugyti gyvūną. Šuo pasveiko, o F.Nightingale nusprendė tapti gailestingąja seserimi. Ji ėmė organizuoti slaugių kursus, iš kurių vėliau išaugo medicinos seserų mokyklos. Maža to, jos dėka atsirado pirmosios veterinarinės gydyklos gyvūnams.
• 1999 m. sausio 4 d. Pietų Afrikos mieste George borderkolių kalytė Jazz įveikė 60 kuoliukų slalomą mažiau nei per 13 sekundžių ir tapo pasauline šios Agility rungties įžymybe. Per dešimtmetį Agility pasiekimai dar labiau išaugo, tačiau Jazz rezultatas tebėra Guinnesso rekordų knygoje.
• Švedų mastifas, arba dalbohundas, kaip ir norvegų dogas, priklauso išnykusių šunų grupei. Jeigu ne 1854 m. pradžioje siautusi pasiutligės epidemija ir 1867 m. sausis-vasaris, kai visa Švedija badavo, dalbohundais džiaugtumės ir šiandien. Šie vikingų išvesti šunys buvo švedų numylėtiniai. Kinologinė spauda ir kita žiniasklaida dažnai prisimena švedų mastifus, o 2010-ųjų sausio 7-10 d. Gioteborgo tarptautinėje šunų parodoje be dabartinių šunų veislių lankytojai galės susipažinti ir su eksponatais, liudijančiais apie senovės šunis.
Parengė A.Staskevičienė
S.Valujevos nuotr.