2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Vaikai ir šunys: kita medalio pusė

Pradėkime nuo kasdien žiniasklaidoje mirgančių vaizdų: mažas vaikas, stipriai spaudžiantis glėbyje šunį… Kaip miela, pasakysite jūs. Ar tikrai? Ar mielas vaizdelis neturi kitos medalio pusės?..


Kasmet pasaulyje nuo šunų įkandimų nukenčia apie 4,5 milijono žmonių – tokia yra www.cdc.gov statistika. Dauguma nukentėjusiųjų buvo vaikai iki 10 metų.

Taip pat visiems puikiai žinomi faktai, jog dažniausiai įkanda ne kažkokie svetimi, o šeimos arba šeimai artimos aplinkos šunys. Ir paprastai tai įvyksta vaikų vasaros atostogų metu.

Įkandimai į veidą arba kaklo sritį dažniausi – natūralu, juk tokio amžiaus vaikų ūgis maždaug ties šuns nasrais. Ir, kai atsitinka nelaimė, kaltas būna kas? Na, populiariausią atsakymą jūs tikrai žinote.

Tai ką daryti ir, apskritai, ar kas nors daroma, paklausite jūs. Taip, daroma, bet reikia dar didesnių mūsų visų pastangų.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras sukūrė specialų projektą „Benas ir Skipis skuba pas vaikus“, kur vaikams priimtina forma vaikiški personažai – berniukas Benas ir šuniukas Skipis – aiškina, kaip saugiai bendrauti su gyvūnais, kokie yra šunų poreikiai, elgsena, ką reiškia gyvūnų gerovė.

Šią programą Mokymo centro mobilioji komanda su specialius testus išlaikiusiais šunimis realizuoja daugiausia Vilniaus ir jo apylinkių vaikų ugdymo įstaigose. Daug užsiėmimų pravesta vaikų vasaros stovyklose, bendruomenių šventėse.

Puiku, bet ar to pakanka, ar tai veikia? Tai tikrai veikia ir tą patį patvirtina pasaulinė praktika.

Štai pasaulyje gerai žinoma šveicariška „Prevent-A-Bite“ programa, kuomet pradinėse klasėse vedamos trumpos pamokėlės apie saugų elgesį su šunimis.

Ir iškart įdomioji statistika – tik 9 proc. šias pamokėles lankiusių vaikų vėliau pateko į nemalonius incidentus su šunimis.

Lietuvoje tokios statistikos neturime, tačiau iš mokytojų ir vaikų tėvų atsiliepimų žinome, kad toks švietimas labai reikalingas ir naudingas ne tik vaikams, bet ir šeimoms. O jeigu šeimoms, tai ir visai bendruomenei, ar ne?

Palyginimui ir vėl „Prevent-A-Bite“ skaičiai: 79 proc. tokio pat amžiaus vaikų, kuriems mokykloje niekas nevedė saugaus elgesio su šunimis pamokų, nukentėjo nuo šunų.

Ir dar, „Be Aware, Responsible and Kind“ tyrimas, atliktas JAV, aprėpė 500 vaikų (6-9 m. amžiaus).

Su šiais vaikais buvo skaitytos knygutės, žiūrėti filmukai, žaisti teminiai žaidimai apie saugų bendravimą su naminiais gyvūnais augintiniais, ir jie taip pat puikiai žinojo tinkamo elgesio su šunimis taisykles, nors su tikrais šunimis užsiėmimų metu neturėjo galimybių bendrauti.

Kitas sėkmingas projektas – „Delta DogSafe Program“ (Australija) skirtas 3-5 metų vaikučiams. Mažyliai buvo supažindinti su šunų nuotraukomis, paveiksliukais, kūrė lėlių (šuniukų) spektaklį, kaip elgtis su šunimis.

Dalyvavę šiuose užsiėmimuose mažyliai taip pat elgėsi su gyvūnais tinkamai, jiems lengviau buvo suprasti šuns elgesį nei tiems, kurie nelankė panašių mokymų.

Turbūt girdėjote apie kompiuterinę programą „Blue Dog“ – interaktyvią vaikų edukaciją, kuri taip pat gali duoti neblogų rezultatų.

Ką šiais pavyzdžiais norime pasakyti? Visos edukacijos formos yra geros, viskas naudinga, nors, žinoma, niekas nepakeis tos laimės, nuostabos ir džiaugsmo, kai pas vaikus į klasę įžengia keturkojis „mokytojas“ – šuo.

Bet grįžkime į pradžią. Ar dėl liūdnos apkandžiojimų statistikos visada kalti tik vaikai? Kalti šunys? Kas vis dėlto kalčiausias?

Ir LKD Mokymo centro švietimo programų organizatorių, ir pasaulinė patirtis rodo, kad net visai nedideli vaikai yra pajėgūs suprasti gero elgesio su gyvūnais taisykles. Ir kad šią patirtį vaikai išsaugo ilgam, kai kas turbūt išsaugos ir visą savo gyvenimą.

Tačiau atkreipiame dėmesį: pamokose vaikai bendravo ir bendrauja ne su savo šeimos ar pažįstamų, bet su svetimais šunimis. Ir visą užsiėmimo laiką jie yra stebimi užsiėmimo vedėjų bei savo mokytojų.

O juk statistika rodo, kad vaikai šunų buvo užpulti tuomet, kai šalia nebuvo suaugusiųjų. Nebuvo šunų šeimininkų! Nebuvo tų, kas atsako už šuns elgesį.

„Blue Dog“ tyrimo autoriai David Schwebel ir Barbara Morrongiello pateikė įdomių faktų apie kitą medalio pusę – nukentėjusių vaikų tėvų požiūrį. Šie faktai turi priversti mus suklusti.

Net 76 proc. tėvų buvo įsitikinę, kad jų vaikai tikrai moka elgtis su šunimis ir jiems nereikia jokių papildomų mokymų. Tyrėjai atkreipia dėmesį: tėvai taip kalbėjo apie 3-6 m. vaikus, kurie neva viską žino ir moka!?

65 proc. tėvų manė, kad jų vaikai moka bendrauti su šunimis todėl, kad patys namie turi šunį. Jie net teigė, kad ir šunys, ir vaikai patys (!) savaime žino, kaip elgtis.

O juk kalbame apie pačius liūdniausius padarinius – fizinę ir emocinę užpulto vaiko traumą, šuns atsisakymą (užmigdymą, atidavimą į prieglaudą ar dar blogiau – išmetimą į gatvę).

Taigi problema ne vaikai, kurie nemoka elgtis su šunimi. Problema – tėvų suvokimas.

Todėl Mokymo centro komanda kreipiasi į tėvus ir prašo:

• neleiskite vaikui sėstis ant šuns, užsigulti šunį, kišti pirštus į gyvūno ausis, nasrus, akis, tampyti uodegą, liesti letenas;

• trikdyti šunį, kai šis miega, ėda, saugo savo šuniukus ar mėgstamą žaislą, kauliuką;

• nepalikite vaikų vienų su šunimi, neleiskite žaisti šalia šuns labai triukšmingų, siautulingų žaidimų;

• neskelbkite internete savo vaiko ir jų draugų netinkamo elgesio su gyvūnais nuotraukų;

• mokykite vaikus „perskaityti“ šuns kūno kalbą, siunčiamus signalus. Kartu su savo vaikais mokykitės gyvūnų abėcėlės – tai įdomu!

• kalbėkitės šeimoje apie gyvūnų gerovę, pagarbą kiekvienai gyvai būtybei, žmogaus pareigas ir meilę gyvūnams augintiniams.

 

LKD Mokymo centro komanda

Informacijos šaltiniai

Wilson F, Dwyer F, Bennett PC. Prevention of dog bites: Evaluation of a brief educational intervention program for children. Journal of Community Psychology 2003; 31:75-86.

Chapman S, Cornwall J, Righetti, Sung J. Preventing dog bites in children: randomized controlled trial of an educational intervention. British Medical Journal 2000; 320:1512-1513.

Spiegel IB. A pilot study to evaluate an elementary school-based dog bite prevention program. Anthrozoos 2000; 13:164-173.

Schwebel DC, Morrongiello BA, Davis AL, et al. The Blue Dog: Evaluation of an interactive software program to teach young children how to interact safely with dogs. Journal of Pediatric Psychology 2012; 37:272-281.

Morrongiello BA, Schwebel DC, Stewart J, et al. Examining parents’ behaviors and supervision of their children in the presence of an unfamiliar dog: Does The Blue Dogintervention improve parent practices? Accident Analysis and Prevention 2013; 54:108-113.