Jokios paslapties: tik meilė!

Jeigu lankėtės šunų parodose, tikriausiai matėte šunų veteranų konkursą. Galbūt net įsidėmėjote šaunią trijulę – pudelį, cvergšnaucerį ir auksaspalvį retriverį.

Šie šunys laimėjo 2015 m. TOP veteranų titulus... Kokia yra šunų ilgaamžiškumo paslaptis,– paklausėme TOP veteranų savininkų Gintarės Valuntaitės-Matvejevos, Julijos Dijakovskajos ir Viktoro Avtuško.

– Ar tai Jūsų išveistas šuo? Jeigu ne, papasakokite jo įsigijimo istoriją.

Viktoras: Taip, čia mano veisimo šuo, ji buvo vienintelė kalytė vadoje – viena Zajka ir keturi broliukai „zuikučiai“.

Gintarė: Mano auksaspalvio retriverio NENUORAMOS MY MARCHELLO veisėja yra Sonata Petraitienė, aš tik savininkė. Iki Marčelo mes jau turėjome vieną auksaspalvį retriverį. Kadangi „Nenuoramų“ veisėja gyvena netoliese, daugelį su auginimu, paruošimu parodoms klausimų užduodavome jai. Tuo metu kaip tik buvo vada, kurioje gimė mažasis Marčeliukas. Bekalbant kinologiniais klausimais, tada dar labai mėgėjišku lygiu, paklausiau veisėjos, ar duotų mums mažylį. Taip į mūsų namus ir atkeliavo Marčelo – prasidėjo mūsų bendras kelias.

Julija: Mano šuo nėra mano veisimo, bet ji gimė Lietuvoje, veislyne „Lietaus simfonija“. Istorija paprasta: visada žavėjausi šio veislyno pudeliukais ir norėjau turėti šunį būtent iš ten. Mano svajonė išsipildė.

– Koks „naminis“ Jūsų šuns vardas?

Gintarė: Labai „itališkas“: Marčelo!

Julija: Naminis mano kalytės vardas yra Ori, sutrumpinimas nuo Oreole. Bet, kaip ir kiekvienas mūsų šuo, ji turi daug naminių vardų ir pravardžių…

Viktoras: Zajka!

– Kurį savo šuns laimėjimą labiausiai branginate?

Julija: Nesureikšminu ir neskirstau laimėjimų į didelius ar mažus. Ori džiugino gerais pasiekimais ir jaunystėje, ir dabar – veteranų klasėje. Kiekvienas išėjimas į ringą – jau laimėjimas. Ir, svarbiausia, jai tai patinka. Laimėjimų neuždėsi ant svarstyklių ir nepasversi, vien per ketverius metus veteranų klasėje Ori laimėjo 62 veteranų Best in Show. Įsimintiniausia galbūt 2013 metais Molėtuose laimėta Specializuota dekoratyvinių šunų paroda ir tą patį savaitgalį – Tarptautinė šunų paroda.

Gintarė: Marčelo karjeroje – 251 startas (!) parodų ringuose. Tikrai sunku išrinkti labiausiai įsimintiną. Viena iš tokių pergalių yra BIS-1 Lenkijos retriverių klubinėje parodoje 2013 metais. Paroda išsiskyrė dalyvių skaičiumi ir garsiais teisėjais, tikrais veislės žinovais. Dalyvavo virš 100 auksaspalvių retriverių ir daugiau nei 300 visų veislių retriverių. Tokios akimirkos neužmirštamos, nes iki jų nueini netrumpą mokymosi kelią.

Viktoras: Įspūdingiausias Zajkos laimėjimas buvo 2008 m. Lietuvos šnaucerių ir pinčerių specializuotoje parodoje, tada ji laimėjo Jaunimo Best‘ą, o  vėliau – visos parodos Best in Show. Taip pat mums labai svarbūs jos pasiekimai ISPU čempionatuose:  ISPU’2012 ji pelnė BOS titulą, o  ISPU’2015 – veteranų BOB.

– Kiek metų Jūsų augintiniui ir koks yra šuns jaunystės receptas?

Gintarė: Marčelo greitai bus 9 metai. Kad šuo išliktų geros formos, neužtenka vien geros genetikos. Formos palaikymas yra kasdienės šuns priežiūros dalis. Kasdienis reguliarus fizinis krūvis, nepaisant nepalankių oro sąlygų, ir gerai subalansuota mityba – pagrindas gerai fizinei šuns būklei. Be to, ir šeimininkams fizinis krūvis nekenkia… (Juokiasi – Red.).

Viktoras: Kovo mėnesį Zajkai bus 9 metai. Ji veteranė tik pagal dokumentus, o šiaip – linksmas, žaismingas, kupinas jėgų šuo, kuris mėgsta palakstyti miške, mielai ir visada geros nuotaikos dalyvauja šunų parodose.

Julija: Ori praėjusių metų lapkričio mėnesį suėjo 12 metų. Nėra jokios ilgaamžiškumo paslapties – tik meilė ir rūpestis.

– Turite ir daugiau šunų. Ar užtenka veteranui dėmesio, ar jis nesijaučia antrame plane – juk dažniau į parodas vyksta jauni šunys?

Gintarė: Mūsų namuose gyvena 4 auksaspalviai retriveriai. Dėmesio visi gauna vienodai. Veteranas Marčelo tikrai negalėtų skųstis. Visi kartu gauna skanėstų, žaislų žaidimams ir šeimininkų dėmesio. Į parodas, vykstančias kitose šalyse, taip pat važiuojame visi kartu. Jie mėgsta keliones.

Viktoras: Taip išėjo, kad dabar turime 3 veteranus ir vieną jauną kalytę. Džiaugiamės, kad mūsų namuose gyvena Zaika, Zaikos mama Mafija, jos dukra Tatu ir vienintelis patinas – Tūzas. Mafija jau tikra senjorė, jai eina 13-ti metai, ji nėra parodų gerbėja, o visi kiti mūsų šunys sėkmingai dalyvauja parodose.

Julija: Aš neturiu labai daug šunų, todėl mano meilės tikrai užtenka visiems. Ori nėra pati seniausia mūsų namuose. O pagal charakterį, judrumą ir energiją ją netgi pavadinčiau jauniausia! Ji keliauja su mumis į visas parodas, todėl tikrai nesijaučia antrame plane. O jeigu ir lieka namuose, juk lieka su savo šeima, savo šiltame guolyje…

– Ką patartumėte šunų mylėtojams – kaip prižiūrėti augintinį, kad, sulaukęs gražaus amžiaus, išliktų sveikas, žvalus?

Gintarė: Gera mityba, kailio priežiūra, reguliarus fizinis krūvis ir profilaktinis apsilankymas pas savo veterinarijos gydytoją yra baziniai dalykai auginant šunį.

Viktoras: Reikia mylėti savo augintinius. Subalansuotas maitinimas, daug judėjimo ir gera genetika – štai tokios šuns sveikatos ir geros savijautos taisyklės.

Julija: Turbūt nėra recepto, kaip ir ką daryti. Svarbiausia – mylėti.

– Jūsų kinologinė patirtis. Ar per tą laiką neiškeitėt mylimos šunų veislės į kitą? Ar vis dar esate įsimylėję tą pačią šunų veislę?

Viktoras: Kinologijoje aš jau virš 35 metų. Mūsų šunų veislynas „Nuo Bjaurybės“ įregistruotas 1991 metais. Šnauceriai mano ir mano žmonos Natalijos gyvenime buvo visada, tik pasikeitė jų dydis (Šypsosi – Red.) – nuo ryzenšnaucerio iki cvergšnaucerio. Žmogus, turintis šnaucerį, niekada neišduos šios šunų veislės, nes „Geriau už šnaucerį gali būti tik du šnauceriai!“.

Gintarė: Šiemet bus 10 metų, kai mūsų namuose apsigyveno pirmasis auksaspalvis retriveris. Tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Pavergė auksaspalvių retriverių kontaktas su žmogumi, inteligencija, žaismingumas. Praeina laiko tarpas ir mes vėl pasiilgstame mažo šuniuko išdaigų, naujos patirties. Taip „nejučia“ namuose apsigyveno 4 auksaspalviai retriveriai:  Amigo, Marčelo, Benito ir Antonio. Manau, jog tai nėra sąrašo pabaiga, tačiau apie kitokios veislės šunį tikrai negalvojame.

Julija: Net pačiai keista – mano patirtis kinologijoje daugiau nei 20 metų. Mūsų namuose pirmasis pudelis atsirado 1993 metais. Ir visą tą laiką likome ištikimi tik pudeliams. Atsakymas, manau, paprastas: neįmanoma nemylėti pudelių! Pudelis – tai daugiau nei šuo. Tai tikras žmogaus draugas!

Aurelija Staskevičienė

Lino Vaicekausko nuotr.