Rotveilerių klubas – apie atsakomybę
Lietuvos rotveilerių draugų klubas rūpinasi šios šunų veislės kokybe ir gerove. Pateikiame klubo požiūrį į šunų veisimą.
Kodėl šunys su kilmės dokumentais yra tikrieji tos veislės atstovai?
Veislės standartas susidaro iš daugelio jame išvardintų normatyvų, kurie kiekvienai šunų veislei yra skirtingi ir specifiniai. Tuo vadovaujantis, karta iš kartos išsaugoma šuns veislės tapatybė ir visi jai būdingi išvaizdos, charakterio ypatumai, tuo pat metu pašalinami sveikatos, išvaizdos, charakterio nukrypimai.
Kinologija yra selekcija. Tokiu principu vadovaujantys buvo ir yra kuriamos šunų veislės.
Šuns kilmę ir veislę patvirtinantis dokumentas – Lietuvos kinologų draugijos (LKD ) arba kitos FCI organizacijai priklausančios šalies išduoti šuns kilmės dokumentai.
Kilmės dokumentas, kurio dauguma nesąžiningų šunų „daugintojų“ baidosi, vien savo buvimu įrodo, kad šuniuko tėvai buvo sveiki, jų psichika yra stabili, jie atitiko standartą, kuris garantuoja veislės eksterjerą ir charakterio savybes, o jūsų šuniukas užaugs tikru būtent tos šunų veislės atstovu.
Ar šuniukas turi teisę į kilmės dokumentus?
1. Šuniuko abu kilmingi tėvai privalo būti du kartus teigiamai įvertinti šunų parodose – atitikti veislės standartą.
2. Tėvai privalo turėti tai veislei privalomų sveikatos tyrimų pažymas.
3. Šuniuko išvaizda turi atitikti FCI patvirtintą, visuotinai priimtą veislės standartą.
4. Šuniukas privalo būti paženklintas integriniu grandynu („mikročipu“), taip patvirtinama jo tapatybė.
5. Patys šuns kilmės dokumentai nėra brangūs, tokių dokumentų kaina Lietuvos kinologų draugijoje – 20 – 80 litų.
Kam reikalingi displazijos ir kiti tyrimai?
Rotveileris – molosų šeimos atstovas, norint jį veisti, sveikatos tyrimai būtini!
Svarbiausi šių tyrimų: HD (dubens) ir ED (alkūnės) displazijos tyrimai. Ši liga paveldima, todėl prieš įsigydami augintinį pasidomėkite, kokie yra šių tyrimų rezultatai jūsų būsimo šuniuko genealoginiame medyje, paprašykite kilmės dokumentų kopijų (abiejų šuniuko tėvų kilmės dok. kopija neturėtų būti elektroninė, pavyzdžiui, „sukurta“ specialiai interneto tinklalapiui…).
Ko vengti ?
Lietuvoje veisti leidžiama rotveilerius, turinčius HD – , (HD A) ir HD +/- (HD B). Daug diskusijų keliantis HD + (HD C) laipsnis teoriškai leidžiamas naudoti kai kuriuose šalyse, bet praktiškai nenaudojamas jokio savęs gerbiančio, atsakingai į veisimą žiūrinčio veisėjo. Šuo, turintis HD C, yra labai retai yra veisiamas (tik sportiniai šunys, pasiekę išskirtinių rezultatų).
Ko atsisakyti?
Atsisakykite minties turėti augintinį , kurio kilmės dokumentuose (genealoginiame medyje) rasite HD D (HD ++), kadangi jūsų įsigytas šuniukas galbūt pagal paveldimumo principą yra paveldėjęs displaziją.
Tokio šuns gyvenimas nebus visavertis, jis kentės skausmus, gyvūną netgi gali tekti užmigdyti. Deja, displazija nepagydoma.
Veisėjai, bandantys apgauti būsimus pirkėjus, kurdami pasakas, neva tai traumos ar avarijos padariniai, daro gėdą visai kinologijai.
Ką apibūdina sąvokos šunų veislynas ir veisėjas?
Apsukrūs veisėjai, kurie, pagal kinologijos reikalavimus, dar neturi teisės vadintis veislynu, dažnai save pristato kaip veislyną.
FCI organizacijos veisėjo pavadinimo numerio turėjimas patvirtina tik veisėjo priedėlio pavadinimą, bet jokiu būdu ne veislyno buvimą. Priedėliui suteikiamas FCI numeris, o teisę vadintis veislynu reikia užsitarnauti, tam keliami konkretūs reikalavimai.
Ne kiekvienas šunį įsigijęs žmogus ir užregistravęs savo veislyno priedėlio pavadinimą gali vadintis kinologu, turinčiu pakankamai žinių bei patirties vadintis veislynu, kuris profesionaliai ir atsakingai veis šunis, deramai konsultuos savo būsimus ir esamus klientus, patars, kaip teisingai auklėti šuniuką, pagelbės iškilus neaiškumams, rekomenduos mitybą, priežiūrą, pasiruošimą parodoms ir atsakys į daugelį kitų klausimų.