2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Paplūdimiai šunims: ar įmanoma?

Pajūrio savivaldybių politikai užsimojo įteisinti idėją įrengti specialias paplūdimių zonas gyvūnams. Mat oficialiuose pajūrio paplūdimiuose draudžiama vedžioti bei maudyti šunis, bet jų šeimininkai šių reikalavimų nepaiso. 

Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybių politikai vienija jėgas ir ketina kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų pakeistos galiojančios higienos normos.

Pajūrio kurortų valdžios atstovai siekia, kad savivaldybės turėtų teisę pačios nustatyti tam tikras zonas, kuriose žmonės galėtų ilsėtis drauge su savo keturkojais augintiniais, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Gresia ligos

Žmonės su šunimis yra vienas didžiausių paplūdimių prižiūrėtojų galvos skausmų. Blogiausia ne vien tai, kad šunys gali išgąsdinti poilsiautojus, vaikus, ar net juos užpulti, bet ir aplinkos teršimas išmatomis.

Pagal pajūrio savivaldybių patvirtintas taisykles šunis paplūdimiuose draudžiama vedžioti ir maudyti nuo balandžio 1 iki rugsėjo 30 dienos.

Klaipėdoje patvirtintose Gyvūnų laikymo taisyklėse už šį pažeidimą numatyta bauda iki 200 litų, o prie visų pagrindinių įėjimų į paplūdimius stovi įspėjamieji ženklai.

Tačiau gyvūnų šeimininkams į juos nusispjauti.Šunų ekskrementais užterštas smėlis gali būti rimtų sveikatos sutrikimų židinys, mat su išmatomis platinamos ir parazitinių kirmėlių lervos, į organizmą patekusios per smėlį, žaloja įvairius gyvybiškai svarbius žmogaus organus.

Pajūriu vakar vaikštinėję žmonės su šunimis LŽ kaip susitarę tvirtino, kad jų šunys žmonių esą nepuola, negąsdina ir ant smėlio nesituština.

„Mano šuo – tvarkingas, jis tuštinasi miškelyje. Sakote, negalima vedžioti paplūdimyje? Na, mačiau tuos ženklus, bet mes nieko blogo nedarome, be to, pajūryje nėra kur vedžioti šuns, visur tai draudžiama. Užsienyje, kur civilizuotai yra skirtos zonos šunims, stovi konteineriai jų išmatoms išmesti. Yra net girdyklos, tik Lietuvoje viskas draudžiama“,- piktinosi klaipėdietė Rūta, pajūriu vaikštinėjanti su gražuole niūfaundlendų veislės kale.

Kliūtis – higienos norma

Žmonės su šunimis paplūdimiuose kelia papildomų rūpesčių ir gelbėtojams, jie priversti nuolat priminti poilsiautojams apie galiojančias taisykles.

„Tai labai blaško gelbėtojų dėmesį“, – LŽ sakė Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Virginijus Urbonas.Neringos merijos atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė taip pat tikino, kad gelbėtojai per garsiakalbius nuolat priversti iš paplūdimių nuolat vaikyti žmones su šunimis. Nepaklusniuosius kartais tenka išprašyti ir pasitelkiant policijos pareigūnus.

Neringa jau anksčiau mėgino įteisinti šunų paplūdimius, tačiau nesėkmingai.

„2007 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybės higienos normos, pagal kurias į paplūdimius griežtai draudžiama vesti šunis ir kitus gyvūnus. Merijos pačios negali paplūdimyje nustatyti zonos šunims“, – LŽ sakė Neringos savivaldybės gydytoja Virginija Gedžiuvienė.

Uostamiesčio merijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė tvirtino, kad turint tik du specialistus sukontroliuoti, ar laikomasi šunų vedžiojimo taisyklių paplūdimiuose, esą neįmanoma.

„Idėja pliaže įteisinti atskirą teritoriją šunims – aktuali ir svarstytina. Tokią zoną kontroliuoti būtų paprasčiau, nes dabar šunų šeimininkai skundžiasi, kad neturi kito pasirinkimo. Įrengus specialias zonas išties sumažėtų keturkojų paplūdimiuose. Juk dabar juos vedžioja kur tik kas nori“, – teigė ji.

Už šunų vedžiojimą ir jų maudymą pajūrio paplūdimiuose gresia įspėjimas arba bauda iki 200 litų.

Išlaikytų iš rinkliavos

Vakar (birželio 4 d.) Klaipėdos savivaldybės tarybos Asmens sveikatos priežiūros komisijoje (ASPK) svarstytos ir šunų paplūdimiuose keliamos problemos.

Savivaldybės administracija turėtų pateikti išvadą dėl galimybės viename arba keliuose Klaipėdos paplūdimiuose skirti zonas šunims ir kitiems gyvūnams vedžioti.

ASPK vadovės Nataljos Istominos teigimu, paplūdimiuose atsirado vietos nudistams, atskirai moterims ir vyrams, tad reikėtų rasti vietos ir žmonėms su jų augintiniais.

„Tai galėtų būti apie 100 metrų ruožas mažiausiai poilsiautojų lankomoje paplūdimio dalyje su specialiais konteineriais gyvūnų ekskrementams išmesti, gal net laipynėmis, vieta jiems dresuoti. Juk daugybė žmonių namie laiko augintinius, tačiau šiuo metu neturi galimybės poilsiauti kartu su jais. Kreipsimės į savivaldybės administraciją, o paaiškėjus, kad vietos valdžia bejėgė, kreipsimės ir į SAM“, – LŽ sakė politikė.

N.Istominos teigimu, prie klaipėdiečių iniciatyvos žada prisidėti ir Neringa bei Palanga.Klaipėdos administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė, pati namie laikanti šunį, tikino neabejojanti, kad vieta keturkojams nepareikalautų papildomų išlaidų. „Miestiečiai juk moka rinkliavą už šunis ir kates.

Kasmet surenkama apie 25 tūkst. litų, todėl šiek tiek savivaldybės lėšų galima skirti ir keturkojų paplūdimių priežiūrai, specialiems ženklams įrengti. O šunims įrengtas paplūdimio ruožas žmones paskatintų mokėti rinkliavą už jų laikymą. Juk tai šiuo metu daroma itin nenoriai“, – įsitikinusi valdininkė.

Pajūris vienijasi

Palangos vicemeras Saulius Simė LŽ taip pat tikino svarstysiantis galimybę įrengti šunų paplūdimį.

„Laikau labai kilmingą šunį, todėl žinau, kokia opi ši problema. Kartkartėmis man pačiam tenka pažeidinėti šiuo metu galiojančias taisykles, nes labai mėgstu vedžioti šunį pajūryje. O juk galima tai įteisinti civilizuotai“, – teigė jis.

Pasak politiko, dabar vargsta ir gyvūnų šeimininkai, ir gelbėtojai, juos vaikantys iš paplūdimių. S.Simės manymu, šunų zona galėtų būti įrengta netoli moterų ir vyrų paplūdimių, šiek tiek paėjus Kunigiškių link.

„Tokiose zonose esančiose kavinėse galėtų atsirasti ir maisto augintiniams“,- svarstė vicemeras.

Neringos savivaldybės tarybos narė Aušra Feser, prieš keletą metų prabilusi apie šunų vedžiojimo paplūdimiuose problemą, tikino, kad pajūrio merijoms metas susivienyti ir kreiptis į SAM, nes būtina keisti ministerijos patvirtintas higienos normas.

„Draudimai nėra problemos sprendimo būdas. Neringoje dabar keturkojai vedžiojami paplūdimiuose, kuriuose nėra jokios infrastruktūros, net šiukšliadėžių, todėl smėlis būna užterštas“, – teigė politikė. A.Feser tikino, kad šunų paplūdimių yra mačiusi daugelyje ES valstybių.

„Vokietijoje esančioje Riugeno saloje, prestižiniame kurorte, greta bendrų paplūdimių įrengtos ir vietos žmonėms su šunimis. Įbesti specialūs stovai su šiukšliadėžėmis, net indai vandeniui“, – prisiminė politikė. A.Feser įsitikinimu, higienos normos ir taisyklės turi būti pritaikytos žmogui, o ne pačios sau.

Strp. autorius – Denisas Nikitenka

Dienraštis „Lietuvos žinios“, 2012 06 05; www.alfa.lt

Jonaistės Jusionytės nuotr.