2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Šuniukų „fabrikėliai“, zooparduotuvės ir perpardavėjai

Šuniukų „fabrikėliai“ niekuo nesiskiria nuo gyvulių fermų – gyvūnai augintiniai čia laikomi ir veisiami pasipelnymo tikslais. Pateikiame Anglijos kinologų klubo oficialią nuomonę apie tokį veisimą, prekybą zooparduotuvėse ir perpardavėjus…

Šunys tokiuose „fabrikėliuose“ kergiami per dažnai, daug iš jų yra ligoti arba turi elgsenos sutrikimų, jie laikomi neįtikėtinai prastomis sąlygomis. Jaunikliai paprastai nuo motinų atskiriami per anksti ir, kas svarbiausia, čia nevyksta jauno gyvūno socializacija, jis nėra ruošiamas gyventi žmonių bendruomenėje.

Išveisti šuniukai dažnai urmu parduodami supirkėjams, kurie juos transportuoja nesilaikydami gyvūnų pervežimo taisyklių ir kt. normų. Šuniukai išsiunčiami į didžiuosius miestus perpardavėjams arba patenka  tiesiai į zooparduotuves.

Šio „verslo“ tikslas – tenkinti visuomenės poreikius. Kelionės mažus šuniukus traumuoja, dalis jų perpardavėjus ir zooparduotuves pasiekia išsekę, pasitaiko, kad gležnas gyvūnėlis žūva. Pirkti šuniukus arba jau suaugusius šunis iš perpardavėjų ir parduotuvių absoliučiai nerekomenduojama, nes tokie šunys gali turėti ne tik sveikatos, bet ir elgsenos sutrikimų.

Būsimiems šeimininkams patartina blaiviai įvertinti komplikuotą tokių šunelių gyvenimo pradžią ir nepamiršti svarbaus fakto – mažiems gyvūnams nebuvo suteikta tai, kas būtina normaliam fiziniam ir psichiniam vystymuisi.

Šuniukai, gimę tokiuose „fabrikėliuose“, gali turėti ir kilmės dokumentus, tačiau reikia nepamiršti, jog šie dokumentai nebūtinai užtikrina gyvūno kokybę. Be to, būtina įsitikinti, ar tai tikri kilmės dokumentai, o ne kokios nors laikinosios „šuniukų kortelės“ ar panašūs menkaverčiai popieriai, siekiant apgauti patiklų pirkėją.

O kas tie perpardavėjai? Tai šuniukų „fabrikėlių“ agentai, superkantys šuniukus urmu, vėliau jie deda skelbimus į laikraščius ir žurnalus, apsimesdami, jog yra veislininkai.

Dėmesio: jeigu tokiame skelbime išvardyta daug to paties asmens parduodamų šunų veislių ir tai daroma gana dažnai, tikėtina, kad jis – perpardavėjas. Kaip elgtis šuns pirkėjui? Jeigu kreipsitės pagal šuniukų pardavimo skelbimą, būtinai nuvykite į vietą ir paprašykite, kad „veisėjas“ parodytų motiną kalytę su šuniukais. Jeigu veisėjas atsisako tai padaryti, nepirkite iš jo šuniuko.

Lygiai taip pat jūs nepamatysite šuniuko motinos, jei pirksite gyvūnėlį zooparduotuvėje  – pirksite katę maiše.Niekada nepirkite šuniuko automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų, turgaviečių, autoservisų – tai populiariausios perpardavėjų „darbo“ vietos. Nepirkite šuniukų iš tokių vietų, kur gyvūnai akivaizdžiai patiria stresą ir nepatiria normalaus bendravimo su žmonėmis, kur nepatiria tikros namų šilumos.

Ir dar dėmesio: tikri veisėjai niekada nepardavinėja savo išveistų šuniukų per zooparduotuves ar pan. prekybos vietas.

Šuniuko įsigijimas yra atsakingas momentas. Dažniausiai tiek veisėjas, tiek pirkėjas, įvykus sandėriui, būna abipusiai patenkinti ir, kas labai svarbu, pasirašo pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartis gina ne tik pirkėjo bei pardavėjo, bet gina ir gyvūno teises.

Kas nutinka, kai ne viskas taip sklandu kaip norėtųsi, o ypač, kilus įtarimams dėl šuniuko tikrosios kilmės?Anglijos kinologų klubas (Kennel Club) neregistruoja šuniukų veisėjų ir dėl šios priežasties negali įsitraukti į nesusipratimų aiškinimąsi, susijusį su šuns įsigijimu.

Taigi pirkėjo teisės ginamos pagal pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį. Šis šuns pardavimo aktas yra paremtas bendruoju „Gaminių pardavimų aktu“ (Sales of Goods Act 1979), todėl pirkėjas savo teises ir gali ginti įstatymų nustatyta tvarka, jeigu įtarė, kad buvo apgautas.

Be abejo, geriausias variantas – susitikti su šuniuko veisėju, aptarti iškilusias problemas ir, jeigu įmanoma, pasiekti abiem pusėms palankų sprendimą.

Ir dar, pagal Didžiojoje Britanijoje galiojantį „Gyvūnų gerovės aktą“ (Animal Welfare Act 2006) gyvūnų savininkas laikomiems gyvūnams privalo užtikrinti  tinkamas sąlygas. Gyvūno gerovė reiškia, kad jis yra tinkamai maitinamas, gauna veterinarinę priežiūrą, gyvena tinkamomis sąlygomis, gyvūnas yra socializuojamas, auklėjamas ir t.t. Tokios sąlygos leidžia gyvūnui jaustis gerai, jo elgesys nesutrinka, jis nepatiria kančių, nesuserga.

Parengta pagal Anglijos kinologų klubo tinklapio inf.

Laimonos Vaškelaitytės nuotr.