Šunų dienų karalius
Islandijoje šunų dienos (lot. dies caniculares) tęsiasi nuo birželio 13 iki rugpjūčio 23 dienos.
Šis pavadinimas kildinamas iš senovės graikų mitologijos, nes vidurvasario karščiai buvo siejami su pagrindine Didžiojo šuns žvaigždyno žvaigžde – Sirijumi.
Žinoma, Islandijoje vasaros metu oras nėra toks šiltas, kaip mes įpratę, todėl Šunų dienos čia turėjo šiek tiek kitokią prasmę nei pietų Europoje.
Šunų dienų kilmę geriausiai atspindi folkloras: pasakojama, kad tuo metu šunys ėsdavo žolę. Ko gero, taip buvo todėl, kad po intensyvaus darbo ankstyvą vasarą, ganant avis aukštumų ganyklose, šunims trūkdavo maistinių medžiagų.
Vakarinėje šalies dalyje tikėta, jog šunų dienos turi būti siejamos ne su šunimis, o su delfinais – vidurvasarį delfinai priaugdavo daug svorio, o tai turėjo įtakos jų regėjimo sutrikimams, užtat juos buvo lengva pagauti.
Šunų dienos Islandijoje sutampa su šienapjūte, todėl su šunų dienomis dar buvo siejamos ir orų prognozės. Tikėta, jog šunų dienų pradžioje staiga pasikeitęs oras toks ir išliks iki pabaigos.
Ir dar šunų dienos siejamos su spalvingu Islandijos istorijos tarpsniu, kuomet 1809 metais Europoje vyko Napoleono karai.
Tuo metu nuotykių ieškotojas danas Jörgen’as Jörgensen’as pasivadino Islandijos gynėju, negana to, jis sulaukė palaikymo iš maištingojo anglų kilmės pirklio Phelps’o, bandžiusio sugriauti prastai vertintą danų prekybos monopolį su Islandija.
Jörgen’as Jörgensen’as subūrė nedidelę grupę islandų vyrų, nusiteikusių priešintis Danijos valdžiai. Jorgensen’as kartu su penkiais savo sargybiniais traukė per šalį, užsukdamas pas rimtesnius ūkininkus, dvasininkus ir reikalaudamas jiems paklusti.
Islandijoje jis viešpatavo trumpai, tik nuo birželio 22 iki rugpjūčio 25 dienos, nes pačių islandų buvo nuverstas ir išprašytas iš šalies.
Dabar jis prisimenamas kaip Jörundur šunų dienų karalius, mat šio maištininko valdymas sutapo su šunų dienomis.
1924 metais auginti šunis Islandijos sotinėje Reikjavike buvo uždrausta, norint pažaboti infekcijas, kurias, manyta, perneša šunys.
Šis draudimas atšauktas 1984 m., tačiau 60 metų trukusių suvaržymų padariniai matyti iki šiol – draudimo metu islandai augino kates, kurių mieste iki šiol gausu. Katės ir dabar gali vaikštinėti ir daryti ką panorėjusios…
Islandijoje šunų auginti negali asmenys, kaltinami gyvūnų kankinimu, bei nusikaltėliai, kurių įvykdyti nusikaltimai gali sudaryti prielaidas, jog įsigytas šuo gali būti panaudotas apsaugai arba užpuolimui.
Gyvenant daugiabutyje, kur dalijamasi bendru įėjimu, reikia gauti kaimynų sutikimą laikyti šunį. Šuo daugiabutyje negali loti.
Islandijos užmiestyje dauguma šunų laikomi ne kaip naminiai gyvūnai augintiniai, o kaip pagalbininkai ūkyje.
Visi Islandijos šunys yra registruojami.
https://drive.google.com/file/d/0B9KjQcsPYa6pcGt2TUdGNFZtT3c/view
Parengė Guoda Kavaliauskaitė