Lure coursing’as – jau Lietuvoje!
Azartiškas ir smagus užsiėmimas tiek šuniui, tiek žmogui – lure coursing’as atkakliai skinasi kelią į Baltijos šalis.
Lure kursing’o, arba jauko persekiojimo lenktynėse, jau kelerius metus bėga Latvijos ir Estijos keturkojai, ten gauti kursingo sertifikatus bei lenktyniauti važiuodavo ir Lietuvos kurtų augintojai.
Gegužės 18 dieną pasauliniame lure coursing’o žemėlapyje atsirado naujas taškas – Lietuva, čia, netoli Rietavo, suorganizuoti pirmieji oficialūs lure coursing’o kvalifikaciniai bėgimai, o po kelių savaičių įvyko ir pirmosios varžybos, sulaukusios ne tik didžiulio vietinių kurtų ir kitų bėgančių šunų veislių augintojų susidomėjimo, bet ir užsienio svečių: kartu su mūsų šunimis dėl geriausio bėgiko-zuikio medžiotojo titulo varžėsi latvių, estų, suomių, rusų augintiniai.
Ir tikrai nebuvo svarbu, kad, palyginti su užsienio lure coursing‘o entuziastais, Lietuvos atstovams viskas buvo nauja ir menkai žinoma – tai nesutrukdė mūsų šunims pademonstruoti įspūdingus rezultatus: 30 išduotų licencijų ir aukščiausios pozicijos lenktynių lyderių penketuke.
Lietuvos kurtų savininkų klubo nariai kartkartėmis organizuodavo šią smagią pramogą savo susitikimuose – be didesnio triukšmo, pasirodymų publikai ir, žinoma, be formalių varžybų taisyklių.
Tam, kad kursingas taptų gerokai oficialesne pramoga – su reglamentuotomis taisyklėmis, specialiai tam pasiruošusiais žmonėmis ir visai kitaip motyvuotais dalyviais, prireikė ne vienerių metų darbo ir būrio iniciatyvių žmonių. Sukurti reikėjo viską: varžybų organizavimo tvarką, sistemą, taisykles.
Nors kursingo taisyklių bendroji ašis pateikiama FCI (Fédération Cynologique Internationale), tačiau kiekviena šalis šias taisykles adaptuoja.
Lietuvos atveju siekta, kad taisyklės būtų tokios kaip mūsų kaimynų (estų ir latvių), mat tuomet daug paprasčiau sukurti vieningą Baltijos šalių kursingo erdvę, keistis teisėjais, keliauti vieniems pas kitus varžytis.
Bėgimo esmė paprasta: įvertinti, ar šuo turi gebėjimą persekioti masalą.
Šių varžybų dalyviais gali būti kursingo kvalifikaciją gavę šunys – tie, kurie kvalifikaciniuose bėgimuose surinko ne mažiau kaip 50 taškų. Į sertifikatus, įvertinimus, diplomus pretenduoti ir oficialiai varžybose dalyvauti gali visi kilmės dokumentus turintys X FCI grupės atstovai, V FCI grupės „antikiniai kurtai“ (faraonų šunys, Etnos čirnėkai, Ibisos podenkai ir basendžiai), VI FCI grupės atstovai (Rodezijos ridžbekai) ir 0 FCI grupės kurtai (tazai, taiganai ir kt.).
Tačiau pratybose, treniruotėse iš principo gali dalyvauti, kas tik panorėtų – štai kad ir toje pačioje Latvijoje į kursingo treniruotes pamiklinti kojų ir patobulinti medžioklės įgūdžių susirenka medžiotojai su savo darbiniais augintiniais. O pirmosiose Lietuvos lure coursing‘o varžybose visą trasą puikiai prabėgo Argentinos dogas.
Pirmosiose oficialiose CACL kursingo varžybose Lietuvoje dalyvavo 40 šunų (maksimalus vienos dienos dalyvių skaičius), atstovavusių 7 veislėms.
Kaip visada, gausiausią bėgikų būrį, beveik pusę dalyvių, sudarė vipetai, jiems nedaug nusileido basendžiai. Tačiau didžiausią balų skaičių – 332 surinko ir geriausiu varžybų bėgiku buvo pripažintas vienintelis tądien bėgęs egzotiškasis Jurgos Keserauskienės Ibizos šuo First Dynastys Genesis.
Antroje vietoje, surinkęs 321 tašką, liko puikus bėgikas – vipetas iš Rusijos Elis Heilan.
Antrosios Lietuvos lure coursing’o varžybos bus organizuojamos rugpjūčio 16 d.
Keletas faktų apie lure coursing‘ą
Kursingas yra pripažįstamas FCI. Tai lauko bandymų tipas, nereikalaujantis kontakto su gyvu žvėrimi, optimaliai imituojantis zuikių medžioklę.
• Skirtas šunims, kurie medžiodami pasikliauja rega. Dažniausiai savo kojų miklumą bando dešimtosios FCI grupės atstovai – kurtai, bet nuo jų neatsilieka ir vadinamieji „primityvai“ iš V FCI grupės, Rodezijos ridžbekai (VI gr.) ir 0 grupės kurtai.
• Kursingo trasos ilgis priklauso nuo bėgančių šunų veislių: levretėms, vipetams trasos ilgis gali būti 400-700 metrų, visoms kitoms veislėms – 500-1000 m.
• Bėgimo metu rungiasi du ar trys šunys, priklausantys tai pačiai klasei. Kad būtų lengviau atskirti dalyvius, šunys privalo dėvėti skirtingų spalvų liemenes (dažniausiai – mėlynos ir raudonos spalvos). Privalomi ir antsnukiai, kad trasos pabaigoje azarto apimti dalyviai nesusipeštų (išimtis taikoma tik levretėms).
• Starto metu šunys gali būti paleidžiami iš „startinių namelių“ arba tiesiog iš žmogaus rankų.
• Trasos gali būti įvairaus sudėtingumo, priklausomai nuo posūkių/kampų skaičiaus, jų laipsnio bei išdėstymo.
• Paprastai kursingo lauke dirba visa brigada: teisėjai, mechaninio zuikio operatorius, „starteris“ (žmogus, atsakingas už šunų išbėgimą laiku), masalo „užtempėjai“.
• Kad šunys noriai vytųsi jauką, masalas turėtų būti ne trumpesnis kaip 40 cm ilgio, pagamintas iš kailio ar jį primenančios medžiagos. Šlapią, lietingą dieną naudojami šiugždantys masalai iš surištų plastikinių juostų.
• Kad šuo galėtų dalyvauti kursingo bandymuose/varžybose, jis privalo kvalifikaciniuose bėgimuose surinkti ne mažiau kaip 50 balų (maksimali balų suma 100). Tuomet šuo gauna kursingo licenziją ir knygelę, kurioje žymima vieta, trasos ilgis, klasė, balų suma ir gauti titulai.
• Didžiausią balų skaičių surinkusiems šunims suteikiami CACL arba CACIL titulai, priklausomai nuo bandymų rango.
Parengė Lietuvos kurtų savininkų klubas