Kitoks požiūris į gyvūnų gerovę

Šunų gerovės problemos yra aktualios daugelyje šalių, Lietuva taip pat ne išimtis. Todėl Lietuvos kinologų draugija (LKD) nusprendė išversti iš anglų k. ir išleisti knygą, kuri, tikėtina, skatins keisti požiūrį į gyvūnų gerovę. Leidinys gegužės 29 d. bus pristatytas LKD organizuojamoje tarptautinėje kinologinio švietimo konferencijoje Vilniuje. Pranešimą šioje konferencijoje skaitys ir Attila Marton. Su knygos autoriumi, kinologijos žurnalistu A. Marton kalbamės apie knygą, šunų gerovę ir kodėl taip sunku kažką pakeisti.

–  „Sprendimų beieškant. Esė apie gyvūnų gerovę“ – kaip vienu sakiniu apibūdintumėte šį savo kūrinį?

–  Rašydamas knygą norėjau atkreipti dėmesį į tai, ko nepastebime arba nesuprantame, ir ką darome ne taip, kad šunų gyvenimas pasikeistų.

– Ar knyga skirta tik gyvūnų gerovės organizacijoms bei jų savanoriams?

–  Ji skirta visiems! Dažnai manoma, kad sunkumai, kuriuos šunys patiria kiekvieną dieną, yra patys paprasčiausi. Bet tai netiesa. Kiekvienas mūsų, vienaip ar kitaip susijusių su šunimis, darome įtaką jų gerovei. Tai gali būti esamas arba būsimas šuns šeimininkas, dresuotojas, veisėjas arba šunis gelbėjantis asmuo. Visų išvardytų ir dar daugelio kitų žmonių veiksmai daro įtaką – gerą arba blogą – gyvūnų gerovei.

–  Ir vis dėlto, apie ką ši knyga?

–  Ji apie mums visiems puikiai žinomas problemas ir tikrąsias jų priežastis. Noriu dar kartą pabrėžti: tikrąsias priežastis.

–  Skamba taip, tarsi klaidingai suprastume gyvūnų gerovę.

– Būtent taip ir yra! Dažniausiai. Didžiausią nerimą man kelia tai, kad gyvūnų gerovės organizacijos susitelkia tik ties padariniais. Tarsi, kai skauda galvą ir jūs nuolat vartojate vaistus, nesigilindamas, dėl ko ją sopa. Problema niekur nedingsta – jūs jos nesprendžiate. Gyvūnų globai išeikvojama labai daug laiko, tačiau vėliau tenka konstatuoti: pasiekta tiek nedaug… Arba, blogiausiu atveju, išvis nieko nepasiekta.

– Tai ką daryti?

– Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, nes, rašydamas knygą, tikėjau: skaitytojas ras atsakymą, ką daryti! Juk tam ir rašomos knygos…

– Esate parengęs ne vieną aktualų kinologijos straipsnį, skaitėte pranešimus konferencijose, organizavote didžiulius kinologijos renginius – kam prireikė  dar ir  knygos?

– Sutikau ir pažinau daug gyvūnų gerovės organizacijų savanorių, šunų mylėtojų įvairiose šalyse, kurie atsidavę dirbo, kad šunų gyvenimas taptų geresnis. Deja, jie paprasčiausiai „perdegė” – puolė į neviltį, nes taip ir nepasiekė postūmio šunų gerovės srityje. Yra daugybė priežasčių, sudedamųjų dalių, nematomų gyvūnų gerovės „mechanizmų”, kuriuos reikia ne tik pamatyti, bet ir perprasti. Nepakanka vien emocijų, norint padaryti kažką gero. Jei nori padaryti kažką, kas paskatintų pokyčius, turi perprasti tikrąsias problemas. Tai būtina. Šunys yra nuostabūs gyvūnai ir jie nenusipelno tiek sunkumų, kiek patiria šiandien.

–  Dėkoajme už pokalbį.

Registruokitės į kinologinio švietimo konferenciją gegužės 28-29 d.: https://goo.gl/forms/BajxAoBrHBIsnY3y1

Lietuvos kinologų draugija