Kaunas: atsakingų šunų šeimininkų bus daugiau

Vilnius, Kaunas, netrukus Panevėžys ir Šiauliai – tai miestai, kuriuose gyvena atsakingi šunų šeimininkai.

Daug dėmesio sulaukusi „Atsakingo šeimininko akademija” (AŠA) sausio 25-osios vakare startavo laikinojoje sostinėje, Kauno miesto savivaldybėje.

Į pirmąją paskaitą čia atvyko 64 šunų mylėtojai.

„Atsakingo šeimininko akademija“, Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva prieš trejus metus prasidėjusi Vilniuje, šiandien džiaugiasi ne tik pagausėjusiais projekto partneriais, bet ir geografine plėtra, savanoriais lektoriais ir gyvūnų gerovei neabejingais šunų mylėtojais.

„Atsakingas šeimininkas – tai ne tik mylintis savo augintinį, bet ir suprantantis šuns poreikius. Jūs esate ir būsite tie, kurie formuosite visuomenės požiūrį į šunis. Savo pavyzdžiu rodysite, kad šuo yra žmogaus draugas. Dėkojame Kauno miesto savivaldybei, kuri rūpinasi miestiečiais, suteikdama galimybę įgyti žinių tiems, kurie nori atsakingai auginti  gyvūnus,– skelbdama AŠA pradžią Kaune, sakė projekto koordinatorė Augustė Daukšienė.

Kaune AŠA paskaitas kuruoja Šunų dresūros ir sporto centro „Nasrai“ dresuotoja, kinologijos savanorė Erna Valčiukienė.

Pirmojoje – šuns pasirinkimo paskaitoje ji pažėrė gerų patarimų, kurie ir auginantiems šunis buvo įdomūs, naudingi.

„Šuns atsiradimas šeimoje yra ne vieno žmogaus sprendimas, – kinologine patirtimi dalijosi lektorė. – Svarbi kiekvieno šeimos nario nuomonė, nes šuo gyvens bent jau ateinančius 10 metų drauge su jumis, kartais net pakeis jūsų gyvenimus. Nepasirengusiems turėti augintinį jis gali tapti ne džiaugsmu, o didžiule našta“, – Erna Valčiukienė akcentavo atsakingo pasirinkimo svarbą.

Ji sakė, kad labai svarbu įvertinti ir savo finansines galimybes, nes pasitaiko atvejų, kai veterinarijos procedūros kaina tampa sprendimu atsisakyti šuns…Šunų elgsenos žinovė griovė mitus, jog kalytė per savo gyvenimą turi susilaukti bent vienos vados, o ar pavyks būsimiesiems šuniukams rasti šeimininkus, šeimininkai dažniausia net nesvarsto.

„Žmonių įsitikinimas, kad taip diktuoja gamtos dėsniai, kad tai kalytės motinystės džiaugsmas – netiesa!, – šypsojosi lektorė. – Kalytei nėštumas džiugių emocijų nesuteikia, nes dažniausiai šunelių būna daug, jau po poros savaičių jie vargina gyvūną“, – kalbėjo Erna Valčiukienė.

Kas svarbu, renkantis veislinį šunį; ką vadiname hibridiniais šunimis; ar skiepų pasas „atspindi“ šuniuko kilmę; kaip elgtis, pasiėmus šunį iš prieglaudos; kodėl veisiamiems šunims atliekami sveikatos tyrimai – buvo apžvelgta daug svarbių temų.

Vienas paskaitos klausytojų – Artūras sakė, kad jau turi šunį, tačiau šuns nori dukra, su kuria kartu ir atėjo į paskaitą.

Vyriškis šypsodamasis rodė „prikonspektuotus“ du lapus. Atviravo, jog daug kas buvo žinoma, tačiau pasikartoti ir prisiminti tai, kas užmiršta, buvo naudinga.

Paskaitos pabaigoje, kaip buvo ir kitose AŠA paskaitose Vilniuje, prie lektorės išsirikiavo norinčių pasikonsultuoti eilė.

Priminsime, kad prie AŠA projekto prisijungė ne tik Vilniaus, Kauno ir Panevėžio savivaldybės, bet ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, zoologijos parduotuvių tinklas „Kika“.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.