Plaukiojimas vandenyje

Norite, kad jūsų augintinis taptų atletiškas, turėtų gerą apetitą, išeikvotų energijos perteklių ir atsivėsintų – leiskite jam plaukioti.
Mes net žiemos metu galime paplaukioti baseine, o šuo? Dauguma šunų išvesti plaukti, bet, gyvendami didmiesčiuose, tik sykį per vasarą murkteli į vandenį – nepavydėtina padėtis.

Norėdami pašiepti, sakome: „Plaukia šuniuku“. Šis posakis ne iš piršto laužtas. Kaip plaukia šuo? Dėlioja kojas, tarsi bėgtų, todėl išsilaiko  virš vandens. Dauguma pradedančiųjų plaukti žmonių taip pat renkasi „šuniuko stilių“.

Spanieliai, retriveriai, seteriai, kurtsharai, pudeliai ir kiti šunys galėtų kiaurą dieną mirkti vandenyje, tačiau yra šunų, kurie to nemėgsta arba prisibijo vandens. Išties keista matyti nemokančius plaukti šunis. Kai kurie taip bijo vandens, kad, šeimininkams sušokus maudytis, skalija ir šaukiasi pagalbos. Maži šunyčiai, pirmąsyk pamatę vandens marias, irgi suakmenėjai.

Mokykite žaisdami

Pirmiausia šuo turi nebijoti vandens telkinio. Vandens bijantis gyvūnas blaškosi pajutęs, kad po letenomis dingo tvirtas pagrindas – žemė. Pasirinkite lėkštą, neduobėtą krantą, negilią, atvirą vietą.

Nusivedę augintinį prie vandens (mokykite šiltą dieną, neprišerkite gyvūno), numeskite kamuoliuką į vandenį. Duokite komandą, parodykite gestu kamuoliuką ir liepkite šuniui atnešti. Jeigu šuo pajudėjo link kamuoliuko, girkite, skatinkite, vandens srove pavarykite žaislą link jo. Jeigu augintinis vis tiek prisibijo, prisiriškite trumpu pavadėliu, pabėgiokite su juo pakrante. Bėkite vandeniu, o užsimiršęs augintinis lėks drauge ir nežiūrės, kas po kojomis. Vėliau pavadėlį nusekite, negiliai įbridę, pasikvieskite šunį. Įbrido – girkite. Palengva traukitės gilyn. Nesiekdamas letenomis dugno, šuo pradės kapanotis. Prireikus, laikykite jį už papilvės. Galiausiai, prastam plaukikui (baidarių žygyje praverčia visiems šunims) įtaisykite šunišką gelbėjimosi liemenę.

• Įsitikinkite, ar švari ir saugi pakrantė, ar tinkamas pats vandens telkinys.
• Neleiskite šuniui maudytis, kai didelės bangos, vėjuota, stipri vandens srovė arba sūkuriai.
• Nestumkite prievarta nemokančio plaukti gyvūno iš valties, nuo plausto ar nardymo tiltelio.
• Neleiskite plaukioti ten, kur tiršta žmonių, plaukioja laivai ar valtys, palikta žvejų įranga.
• Paplaukiojęs šuo turi gerai išsipurtyti, pabėgioti, pradžiūti.
• Nesiveskite prie vandens sergančio odos ligomis, žaizdoto, sveikstančio po ligų šuns.

Šuo ant banglentės

Įvertinę šunų gabumus, pramogautojai ant vandens sugalvoja nepaprastų atrakcijų. Sakykime, skrieti banglente vandenyno bangomis. Su šeimininku arbe vienam. Šunų banglentininkų rojumi laikomi Jungtinių Valstijų paplūdimiai, ten rengiamos jų varžybos. Kaip, būnant šunimi, pasižaboti banglentę, šunys gali „pasiskaityti“ knygose arba lankyti treniruotes. „Šunų banglentininkų vadovas“ („The Dog’s Guide to Surfing”) – gausiai iliustruota, nemažos apimties knyga. Knygos autoriai dėsto, kaip išmokyti gyvūną laikytis ant banglentės, manevruoti, išvengti traumų.

Vakarų Europos kurortuose, taip pat Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje vis populiaresnės šunų šuolių į vandenį varžybos. Jose nepralenkiami retriveriai. Varžybų esmė – šuo turi nušokti kuo toliau į vandenį.

Gydomasis vandens poveikis

Mūsų krašte dar neteko girdėti apie gyvūnų hidroterapiją, o užsienyje šios procedūros populiarios. Štai Didžiojoje Britanijoje veikia bemaž 100 centrų, kuriuose įrengti gydomieji baseinai šunims. Jų darbą kontroliuoja Šunų hidroterapijos asociacija (Canine Hydrotherapy Association, CHA).

Plaukimas baseine didina gyvūno sąnarių lankstumą, raumenų tonusą, sausgyslių gyvybingumą, stimuliuoja širdies ir kraujagyslių darbą. Tai ypač aktualu vyresniems arba antsvorio turintiems gyvūnams. Plaukiodamas, skirtingai nei lakstydamas kietu pagrindu, šuo nepatiria smūgių, kurie pažeistų jautrius sąnarius, sausgysles bei raumenis. Gydomasis hidroterapijos seansas paprastai trunka valandą, daromos  3-4 pertraukėlės. Jeigu šeimininkas nori, gali kartu plaukioti su augintiniu.

Pirmieji gydyti vandeniu pradėjo senovės graikai. Vėliau hidroterapija buvo primiršta, bet 1967 m. Anglijoje po Džono Flajerio publikacijų apie vandens galią malšinant skausmus, hidroterapija sugrįžo į žmonių ir šunų gyvenimą. 

Iš pradžių vakariečiai pasiūlė vandens procedūras darbiniams arkliams ir lenktyniniams kurtams. Vėliau atsirado baseinų, pritaikytų skirtingo dydžio šunims.
Kaip vanduo gydo? Gyvūnas vandenyje daug lengviau juda, jo raumenys atsipalaiduoja, todėl intensyvėja veninė kraujotaka, limfos tekėjimas. Vandenyje susidarant sūkuriams, gyvūno kūnas masažuojamas, stimuliuojami receptoriai, skatinamas visų organų darbas, užtat greitėja medžiagų apykaita. Vanduo ramina ir pataiso visų nuotaiką.

Paplūdimiai – ne mums?

Mūsų krašte nėra viešų paplūdimių arba baseinų, kuriuose būtų galima lankytis su augintiniais. Štai uostamiesčio paplūdimiuose per vasarą vidutiniškai nubaudžiamas pusšimtis poilsiautojų, išdrįsusių atsivesti keturkojį bičiulį. Baudos – nuo 20 iki 50 Lt, tačiau maksimali bauda gali būti dešimteriopai didesnė.
Belieka nuošalios vietos, nendrynai, krūmynai, kur šunys gali susižaloti, o šeimininkai nesaugūs. Vilniaus gydyklų veterinarai, paklausti, ar teko gaivinti skendusį šunį, juokėsi su tokiu faktu nesusidūrę, bet pabrėžė nuolat sulaukiantys traumuotų gyvūnų (susipjaustė leteną į stiklo šukes, įsipainiojo į žvejų valą ir pan.).

Kipro kurortas Aja Napa kviečia į pirmąjį paplūdimį šunims, pranešė „Reuters” naujienų agentūra. Viduržemio jūros pakrantėje, kur žemės metras yra aukso vertės, italai taip pat kviečia poilsiautojus su šunimis. Šie paplūdimiai mokami (30-35 EU per parą), užtat sukurta infrastruktūra, žmonės su augintiniais jaučiasi patogiai. Pirmą tokį paplūdimį italai atidarė 1997 m. Paplūdimiuose įrengtos šunų žaidimų aikštelės, šuniškos „tupyklos“, dušai, girdyklos, šezlongai. Baruose galima nusipirkti šunų ėdalo. Vakare paplūdimiai dezinfekuojami.

A.Žukausko nuotr.