Kinologinės kultūros indėlis

Besibaigiant liepai Mokymo centras suorganizavo vasaros stovyklą: teorinius ir praktinius mokymus, kuriuos vedė lektorės iš Lenkijos Hanna Wojciechowska ir Beata Nowak-Jagodzinska.

Pirmojoje stovyklos dalyje buvo kalbama apie itin svarbų šunų raidos etapą – ankstyvąją šuniukų stimuliaciją ir socializaciją.

Teorines paskaitas keitė praktinės užduotys, jas vedė ir „mažieji lektoriai“ – ryzenšnaucerių kalytės Atlantos, anglų kokerspanielės Eli ir Labradoro retriverės mažyliai. Ačiū šuniukams ir jų šeimininkėms už kantrybę.

Pasibaigus kursams klausytojai gavo sertifikatus, o dalyvavusiems ankstesniuose mokymuose (balandžio 16 d. Vilniuje), LKD Tarybai patvirtinus, bus įteikti šuniukų stimuliacijos ir ankstyvosios socializacijos (0-4 mėn.) trenerių pažymėjimai.

Lietuvos kinologų draugijos istorijoje tai pirmoji tokių specialistų laida.

Po šių mokymų stovykloje pasiliko tie, ką domina kaniterapijos teorija ir praktika.

Lietuvoje kaniterapija vis labiau žinoma kaip edukacinių užsiėmimų vaikų ugdymo įstaigose dalis. Tokio pobūdžio užsiėmimai vaikų ugdymo įstaigose vyksta ne vien sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose.

„Ar tai tikroji kaniterapija?“ – paklausėme lektorės Hanos Wojciechowskos.

„Dar ne. Šis kelias ilgas, reikalauja atsakomybės, parengtų šunų, pasirengusių specialistų. Lenkijoje, kaip ir jūs dabar, pradėjome nuo pirmojo laiptelio – edukacinių užsiėmimų su vaikais. Tokia pati yra ir pasaulinė patirtis“.

Į stovyklą atvykę klausytojai netruko įsitikinti, kad net su puikiai dresuotu šunimi kaniterapijos užsiėmimo nepravesi. Todėl stovykloje kasdien buvo daug kūrybinių užduočių, klausytojai išgirdo vertingų patarimų, kaip vesti užsiėmimus vaikams, kokių tikslų siekti.

„Suvokimas apie edukacinius užsiėmimus su šunimis gerokai pasikeitė, – sakė kursų klausytoja iš Kauno. – Negalėčiau nepasirengusi ateiti į vaikų darželį ar mokyklą, papasakoti apie šunų veisles ir pakviesti vaikučius paglostyti šuniukus. Tai būtų pats lengviausias ir mažai naudingas užsiėmimas“.

Mokymus baigę stovyklautojai gavo I lygio kaniterapijos asistento sertifikatus, kurie suteikia teisę užsiimti kaniterapija, vadovaujant atitinkamos srities specialistui (psichologui, logopedui, kineziterapeutui ir pan.).

Užsiėmimus galima vesti tik su specialų testą išlaikiusiais šunimis.

Baigiantis stovyklai, pusdienis buvo skirtas šunų testavimui.

Testo metu šunys vykdė bendrojo paklusnumo komandas, o vedliai valdė šunis gestais (komandą žodžiu galima kartoti tik 3 kartus). Šunys turėjo nereaguoti į keistus kvapus, garsus, dar keistesnius žmones, neįprastus daiktus. Negana to, negalėjo suloti, turėjo išlikti emociškai stabilūs, noriai atlikti užduotis.

Testuojamus šunis, kaip nustatyta kaniterapijos reglamente, vertino trys specialistai – H.Wojciewchowska, B. Nowak-Jagodzinska ir A.Raicevičienė (kaniterapijos asistento pažymėjimą įgijo Lenkijoje).

Testą išlaikė biglis, anglų kokerspanielis ir du auksaspalviai retriveriai.

„Nustebino auksaspalvis retriveris Grotas. Esu testavusi daug šunų, bet pirmąkart testo lape surašėme aukščiausius balus. Groto vedlė Rūta su kaupu įvykdė tai, ką anksčiau kursuose išmoko. Vedlės darbą taip pat įvertinome maksimaliais balais. Puikiai dirbo vižlų kalytės Peru šeimininkė Vilmantė, auksaspalvės retriverės Etos vedlė Daiva ir kiti. Tai rodo augančią Lietuvos kinologinę kultūrą, pagarbą šunims, – sakė Hanna Wojciechowska. – Noriu pabrėžti, jog kiekviena veikla su šunimis yra didelė atsakomybė. Todėl linkiu nepamiršti atsakomybės prieš žmones, su kuriais dirbsite; prieš šunis, kurių gerovė turi būti prioritetas; ir, svarbiausia, jauskite atsakomybę kaniterapijos misijai“.

Stovyklautojai mokėsi liepos 21-25 d. jaukioje kaimo turizmo sodyboje „Kaimas kryžkelėje“ Jonavos rajone.
Mokymai vyko lenkų kalba, į lietuvių kalbą vertė Ana Menčiūnienė.

Anos Menčiūnienės ir Aurelijos Staskevičienės nuotr.