2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Tyrimai patvirtina: šunys jaučia žmogaus nuotaikas

Naujausių tyrimų duomenimis, kenčiančio žmogaus atjauta gali būti užprogramuota šuns smegenyse. Šunys gali įsijausti į žmogaus problemas labiau už kitą gyvūną ir net pačius žmones.

Žurnale „Animal Cognition“ paskelbtas naujausias tyrimas rodo, kad namuose gyvenantys šunys iš tikrųjų gali būti žmogaus geriausiais draugais, kai žmogus sielvartauja.

Ši taisyklė galioja net ir tuomet, kai keturkojis nelaimės ištikto žmogaus nepažįsta.„Galima pagrįstai manyti, jog šunys yra jautresni žmogaus emocijoms nei bet kokie kiti gyvūnai, – „Discovery News“ sakė tyrimo bendraautorė Deborah Custance. – Jaukinomės šunis labai ilgai. Atrankos būdu auginome juos, kad būtų geriausiais mūsų kompanionais“.

D. Custance kartu su kolege Jennifer Mayer iš to paties Londono universiteto Goldsmitho koledžo Psichologijos fakulteto atliko eksperimentą, kurio metu aštuoniolika įvairaus amžiaus ir veislių šunų dvidešimčiai sekundžių susitikdavo su skirtingai besielgiančiais žmonėmis, tarp kurių buvo ir jų šeimininkai, ir jiems nepažįstami žmonės.

Eksperimento metu žmonės turėjo elgtis neįprastai – garsiai kalbėti arba apsimesti verkiantys, nes mokslininkams rūpėjo sužinoti, ar toks elgesys gali sukelti šunų susirūpinimą.

Dauguma šunų puolė raminti žmogų – nesvarbu, šeimininką ar nepažįstamąjį – kai jis „verkė“. Keturkojai elgėsi nuolankiai, „verkiantįjį“ uostinėjo ir laižė.

D. Custance ir J. Mayer tvirtina, kad toks šunų elgesys byloja aiškų rūpestį ir paguodos siūlymą.Dar vienas tyrimas, pristatytas „PLoS ONE“ atskleidžia, kas vyksta šunų galvose – bandyta išsiaiškinti, kaip reaguoja keturkojų smegenys pamačius žmogaus rodomus ženklus.

Šiuo atveju mokslininkai pamokė šunis reaguoti į rankų signalus, kai vienas reiškė, jog jie gaus gardėsį, o kitas – kad tokių vaišių nebus. Ta šunų smegenų dalis, kuri susijusi su atpildu ir apdovanojimu, imdavo veikti aktyviau vos supratusi, kad gaus gardumynų.

„Gauti rezultatai rodo, kad šunys teikia ypatingą dėmesį žmonių signalams, – tvirtina tyrėjas Gregory Bernsas, vadovaujantis Emory universiteto Neurologinės elgsenos centrui. – Šie signalai gali būti tiesiogiai susiję su šuns atlygio sistema“.

Minėtame tyrime atlygis buvo maistas, tačiau D. Custance ir J. Mayer mano, kad per tūkstantmečius trukusį prijaukinimo procesą šunys tiek kartu sulaukė atpildo už mėginimą meilintis nelaimės ištiktam žmogui, kad tai dabartinių keturkojų smegenyse tarsi užsiprogramavo.

Šiam reiškiniui kai kuriais atvejais gali būti būdingas netgi pasąmonės elementas.

„Žmogui pradėjus žiovauti, šuo irgi pradeda žiovauti“, – konstatuoja doc. Matthew Campbellas iš Džordžijos valstijos universiteto Psichologijos fakulteto ir priduria, kad „mes išsirinkome šunis, kad jie emociškai su mumis susiderintų“.

D. Custance ir J. Mayer toliau tikisi išsiaiškinti vilkų empatiškumo lygmenį. „Bus įdomu sužinoti, kaip kartu su žmonėmis užaugę vilkai elgiasi mūsų eksperimento salygomis, – sako D. Custance. – Gal jie elgsis kaip naminiai šunys, o gal į verkiantį žmogų kreips mažiau dėmesio? Bus įdomu tai išsiaiškinti“.

St.Barausko nuotr.

Informacija iš DELFI, http://grynas.delfi.lt/

Pradinė informacija http://dsc.discovery.com/