2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Papijonai

Papijonai – labai sena šunų veislė, kurios tėvyne laikoma Belgija. Priklauso spanielių grupei, taigi yra kilę iš medžioklinių šunų. Papijonai yra kontinentinių „toispanielių“ palikuoniai.


Didikų numylėtiniai

Pirmieji „toispanielių“ atvaizdai Italijos bažnyčių freskose pasirodė dar XIII amžiuje. XIV amžiaus pabaigoje dailininkai Ticianas ir Veronezė tapė šunis, kurie yra tiesioginiai dabartinių papijonų protėviai. Be to, papijonus galima pamatyti Gojos, van Deiko ir Rubenso paveiksluose.

Papijonai buvo labai populiarūs tarp Vakarų Europos didikų. Ypač daug jų buvo Prancūzijoje, Liudviko XIV dvare. Karalius Liudvikas XIV taip mėgo šiuos šunis, kad pastatė Valet de Chambre pilį jiems laikyti ir prižiūrėti. Prancūzų didikės Madam de Pompadur turėjo du papijonus, o Marija Antuanetė – vieną.

Legenda pasakoja, kad vedama giljotinuoti Marija Antuanetė nešėsi šį šunelį ant rankų ir prieš pat egzekuciją atidavė budeliui.

Tais laikais papijonų ausys buvo nulėpusios. Stačios kaip drugelio sparnai ausys atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje, ir šio požymio kilmė iki šiol neaiški. Manoma, kad tai gali būti nauja mutacija arba kryžminimo su kitomis šunų veislėmis, tokiomis kaip čihuahua, padarinys.

Dabar egzistuoja abi papijonų atmainos: su stačiomis ausimis, vadinami papijonais (prancūziškai papillon – drugelis; dvi prancūzų k. raidės ll tariamos kaip j, todėl rekomenduojaam sakyti: papijonas), ir su nulėpusiomis ausimis, vadinami falenais (prancūziškai: kandis). Daugelyje šalių jie laikomi skirtingomis veislėmis, bet kai kur – dviem tos pačios veislės atmainomis.

Papijonas dabar yra daug populiaresnis už savo „brolį” faleną.

Universalūs šunys

Papijonai gali gyventi ir mieste, ir kaime. Jie prisitaiko prie šeimininkų gyvenimo būdo – mielai lydi šeiminkus kelionėse, ilguose pasivaikščiojimuose, turistiniuose žygiuose, kopia su jais į kalnus ir plaukia valtimis, žaidžia judrius žaidimus.

Jeigu šeimininkai garbaus amžiaus arba labai užimti žmonės, papijonai gali pasitenkinti ir trumpu pasivaikščiojimu po miesto skverą, o po to ramiai snausti ir laukti, kol jiems vėl bus skirta dėmesio.

Tai puikūs kompanionai tiek vaikams, tiek pagyvenusiems žmonėms – linksmi, draugiški ir klusnūs. Nepikti ir neirzlūs.

Vis dėlto papijonai neturėtų būti įsigyjami kaip žaisliukai mažam vaikui – tam jie pernelyg maži ir lengvai sužeidžiami.

Šie šunys lengvai dresuojami (pagal intelektą yra pirmajame veislių dešimtuke), garsėja kaip šaunūs paklusnumo, agility, frisbee ir kitų varžybų dalyviai.

Dėl savo stabilios psichikos, noro mokytis ir puikaus kontakto su žmonėmis gali būti ir tarnybiniai šunys, pavyzdžiui, dirbti gelbėtojais. Taip pat jie yra viena iš nedaugelio šunų veislių, kurios gali dirbti terapijos šunimis senelių globos bei pan. įstaigose, ligoninėse.

Papijonai puikiai sutaria su kitais naminiais gyvūnais – tiek su įvairių veislių šunimis, katėmis, tiek su egzotiškesniais augintiniais, pavyzdžiui, triušiais, šeškais.
Jie yra sveiki ir ilgaamžiai (14-16 m. sulaukę, vis dar gerai besijaučiantys papijonai, ne retenybė). Nereiklūs, ištvermingi, lengvai prisitaiko prie šeimininko gyvenimo būdo. Jie gerai pakelia tiek šaltį, tiek karštį.

Papijonų priežiūra nesudėtinga. Jų puošnus šilkinis kailis neturi poplaukio, todėl mažai šeriasi ir beveik nesivelia. Pakanka kartą per porą savaičių sušukuoti. Kiek daugiau dėmesio reikėtų skirti ilgiems plaukams ant ausų, o po pasivaikščiojimo gamtoje išrinkti iš kailio įsivėlusias šapus, spyglius, samanas.

Dažnai maudyti taip pat nereikia, nes šuns kailis gerai „valosi“ pats.

Tai nedideli šunys, pagal standartą jų ūgis ties ketera apie 28 cm, svoris nuo 1,5 iki 4,5 kg (dažniausiai būna 24-28 cm, 3-4 kg).

Papijonai Lietuvoje

Į Lietuvą pirmieji papijonai buvo atvežti visai neseniai: 1998 metais kalė Toymaker‘s Celine Dion iš Danijos (deja, ji neturėjo palikuonių ir nepaliko pėdsako Lietuvos papijonų istorijoje), o 1999 metais – kalė Xena Dutch Queen van Jo-Jo de la Haye (Ksena) iš Olandijos.

Ksena susilaukė ne vienos šuniukų vados, ji yra daugelio mūsų papijonų motina, senelė, prosenelė, pro-pro… Beje, iki šiol gyvena ir yra puikios sveikatos. Ksenos anūkė Rotonda Taurapilis tapo „aktore“ – filme „Elžbieta I“ vaidino karalienės Marijos šunelį.

Ilgokai papijonų Lietuvoje buvo labai mažai, tik per paskutinius keletą metų šia veisle imta labiau domėtis.

Papijonais dabar rimčiau užsiima keletas veisėjų, yra atvežta perspektyvių reproduktorių iš žinomų Lenkijos, Švedijos, Šveicarijos veislynų. Bendradarbiaujama su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Olandijos, kitų šalių veisėjais.

Papijonų šuniukai iš Lietuvos neretai išvažiuoja gyventi į užsienio šalis – nuo Albukerkės JAV iki Vladivostoko Rusijoje.

Lietuvoje išveisti papijonai sėkmingai konkuruoja ne tik kaimyninių šalių parodose (turime Lietuvoje gimusių Latvijos, Estijos, Baltijos, Rusijos, Baltarusijos jaunimo bei suaugusiųjų nugalėtojų ir čempionų), bet ir pasaulio bei Europos čempionatuose (prizinė vieta – 2009 m. Pasaulio čempionate Bratislavoje; Europos veteranų nugalėtoja‘2010 Celjėje).

Turintiems palyginti nedidelę papijonų auginimo ir veisimo patirtį šie laimėjimai labai reikšmingi. Tikimės, kad ateityje jų bus dar daugiau.

Papijonų standartas: www.fci.be (FCI-Standard N° 77  / 06. 04. 1998 /).

Parengė Ilana Kuliešienė, veislynas „Taurapilis“

Ilanos Kuliešienės, Svetlanos Valujevos, Aušros Bakšytės, Pauliaus Gvildžio, Monikos Jankauskienės, Agnės Miknevičiūtės, Tomo Marčiukaičio, Ligitos Surgautienės nuotr.