Rytų Europos aviganiai

Išdidus, stiprus, atkaklus, veržlus – taip apibūdinamas Rytų Europos aviganis. Išskirtinis veislės bruožas – tamsios rudos akys. Lietuvoje sparčiai populiarėjanti šunų veislė, kurios istorija dar tik artėja prie pirmojo šimtmečio.

Rytų Europos aviganis ir vokiečių aviganis – artimi, bet skirtingi

Nors Rytų Europos aviganiai sparčiai populiarėja tiek Lietuvoje, tiek Europoje, dažnas Rytų Europos aviganį yra linkęs pavadinti vokiečių aviganiu. Tai iš dalies yra tiesa – būtent vokiečių aviganiai padėjo pagrindus  šios šunų veislės formavimuisi.

Veislės istorijos pradžia apytiksliai laikomi 1940 metai.

1924 – 1936 m. iš Vokietijos į tuometę Tarybų sąjungą buvo atvežta kelios nedidelės grupės skirtingų tipų ir savybių vokiečių aviganių. Tolimesnis šių šunų veisimas buvo skirtas naujos veislės kūrimui – veislės, gebančios dirbti karinėje tarnyboje, sienos apsaugoje, policijoje įvairiosiomis gamtos ir klimato sąlygomis. Todėl neužteko atvežtinius vokiečių aviganius kryžminti tarpusavyje, tam buvo pasitelkta nežinomi vietinių šunų kraujai. Kitaip sakant, šunys, turintys pageidaujamų savybių.
Pirmasis Rytų Europos aviganių veislės standartas parengtas ir patvirtintas Tarybų sąjungoje 1955 metais.

2002 metais Rusijos kinologų federacija patvirtino veislės standartą.

Rytų Europos aviganiai nėra pripažinti Tarptautinės kinologų federacijos (FCI), tačiau gali dalyvauti parodose. Be abejo, šis leidimas galioja ne visose šalyse. Šunims suteikiami ne visi titulai (nepretenduoja į CACIB, CIB, yra ir kitų apribojimų).

Išdidi išvaizda

Rytų Europos aviganis yra tvirto sudėjimo, didelis, ilgo kūno , galingas, raumeningas šuo.

Lyčių skirtumai aiškiai matomi – patinai yra didesni ir stambesni nei kalės. Patinų ūgis – nuo 67 iki 72 cm , kalių – nuo 62 iki 67 cm.

Kailio spalvos – juoda su pilka, juoda, juoda su ruda.

Elgsena ir temperamentas

Rytų Europos aviganiams nestinga temperamento – tai savimi pasitikintys, dėmesingi, lengvai dresuojami, sargūs ir ištikimi žmogaus palydovai. Šios veislės šunys paklūsta vienam šeimininkui – vedliui, šeimoje yra linkę prisirišti prie vieno iš narių labiau nei prie kitų.

Nors šie šunys puikiai tinka teritorijos apsaugai, Rytų Europos aviganiai linkę daug bendrauti su žmonėmis. Visą laiką stengiasi būti šalia savo šeimininko, bet nėra įkyrūs.

Rytų Europos aviganiams būdingas stiprus apsaugos instinktas, ir tai nėra išgalvota. Jie ne tik puikūs šeimos nariai, bet ir ramybės sergėtojai. Sargauja ne tik teritorijoje, bet ir bute.

Veislės raida Lietuvoje

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pirmasis Rytų aviganių  veislės atstovas mūsų šalyje užregistruotas 2004metais, o po metų registruota ir pirmoji vada.

Šiuo metu Lietuvos šunų veislių knygoje (LŠVK) registruota per 450 šios šunų veislės atstovų. Lietuvoje veikia bent 10 veislynų, tačiau šunų parodose konkurencija vis dar nėra didelė – vidutiniškai dalyvauja 3-5 šunys. Šie šunys varžosi vadinamojoje nulinėje FCI grupėje, nacionalinėse šunų parodose (CAC) jie gana dažnai tampa laimėtojais.

Rytų Europos aviganių veislės ateitis – atsakingų veisėjų ir šios šunų veislės entuziastų rankose.

Parengė Guoda Kavaliauskaitė

Sveikata ir priežiūra

Rytų Europos aviganiai – tai stiprūs, aktyvūs, nedaug ligų sergantys šunys, tačiau rinkdamiesi šios veislės augintinį, būtinai atkreipkite dėmesį į jo tėvų sveikatą.

LKD išduoda kilmės dokumentus tik tiems šuniukams, kurių tėvams yra atlikti privalomieji sveikatos tyrimai ir jų rezultatai yra priimtini veisimui; jei laikomasi privalomųjų veisimo reikalavimų, kurie įvesti dėl šių šunų sveikatos ir gerovės.

Kalės gali būti kergiamos nuo 18 mėn., patinai – nuo 12 mėn. amžiaus.

Pirmo šuniavimosi metu kalė negali būti vyresnė nei 7 metų. Kitą kartą kalę galima kergti po šuniukų gimimo praėjus mažiausiai 8 mėnesiams.

Abiem šuniukų tėvams ne anksčiau kaip 12 mėn. amžiaus turi būti atlikti klubo sąnario displazijos tyrimai. Leidžiama veisti šunis su A, B ir C laipsnio įvertinimais. Jeigu bent vieno šuns iš poros laipsnis C, kitas turi turėti A arba B laipsnį.

Kad šuniukams būtų išduoti kilmės dokumentai, tėvai privalo sudalyvauti bent dviejose parodose. Kalės turi gauti ne mažesnius įvertinimus negu „labai gerai“, patinai – ne mažesnius negu „puikiai“.

Rytų Europos aviganiai yra diskvalifikuojami šunų parodose ir negauna įvertinimų, jeigu yra bailūs arba agresyvūs, turi ryškių fizinių arba elgsenos nukrypimų, neatitinka veislės tipo, kailio tipo arba spalvos (tarp jų – albinosai), turi netaisyklingą sąkandį, nulėpusias ausis, nepigmentuotą nosies veidrodėlį, skirtingų spalvų, baltas arba žydras akis, pernelyg trumpą uodegą, serga akių vokų išvirtimu (ektropija) arba įvirtimu (entropija), netipiškai juda, patinai yra kriptorchai.

Atkreipiame dėmesį, kad šunys bei kalės gali būti veisiami ir nedalyvavę parodose, jeigu jie turi dviejų LKD teisėjų atliktą veislės apžiūrą su išvada, kad šuo ar kalė tinka veisimui.

Rinkdamiesi šuniuką su kilmės dokumentais būsite tikri, kad augintinis tiek išvaizda, tiek charakteriu atitiks veislės reikalavimus, o veisėjai pasirūpino, kad jis būtų išveistas tinkamomis sąlygomis, užtikrinančiomis gyvūnų gerovę. Kuo kruopščiau rinksitės augintinį, tuo ilgaamžiškesnio draugo galite tikėtis, kurio sveikata nekels daug rūpesčių ir nereikalaus brangios veterinarijos gydytojų priežiūros.

Pateikiame informaciją apie dažniau pasitaikančius sveikatos sutrikimus ir patarimus, kaip saugoti augintinį.

Klubo sąnario displazija. Tai skausmingas sąnario susirgimas, dėl kurio šunys ima šlubuoti. Kadangi paveldimumas turi reikšmės sergamumui šia liga, rinkitės šuniuką, kurio abiem tėvams atliktas klubo sąnario tyrimas rentgeno aparatu. Leidžiama veisti šunis, kuriems nustatytas klubo sąnario displazijos laipsnis yra A, B arba C (jeigu bent vieno iš poros laipsnis C, kitas turi turėti A arba B laipsnį). Idealu, jeigu abiem tėvams nustatytas A displazija.

Šuns brendimo laikotarpiu neskirkite pernelyg didelių krūvių, šerkite kokybišku ėdalu, venkite antsvorio.

Skrandžio išputimas ir užsisukimas. Pavojinga gyvybei sveikatos būklė, reikalaujanti skubios veterinarijos gydytojo pagalbos, nes užsisukus skrandžiui sutrinka ne tik virškinimas, bet ir kraujotaka, todėl šuo gali nugaišti per kelias valandas. Jeigu pastebite išsipūtusį pilvą, šuo žiaukčioja, bet jokio turinio neišvemia –  nedelsdami vežkite jį į veterinarijos kliniką.

Užsisukus skrandžiui būdingas pilvo skausmas, šuo neramus, lekuoja tankiai, paviršutiniškai.

Išvengti skrandžio išputimo ir užsisukimo galite, jeigu šersite kokybišku ėdalu, nesukeliančiu dujų išsiskyrimo skrandyje. Neleiskite šuniui godžiai prisiryti sauso ėdalo, praryjant kartu oro, neleiskite daug lakti iškart paėdus.

Šunį geriau šerkite ne vieną, o du ar daugiau kartų per parą mažesnėmis porcijomis. Nevedžiokite ir neužimkite šuns aktyvia fizine veikla iškart po šėrimo, taip pat nešerkite šuns tuoj po pasilakstymo. Patinams, vyresniems nei 7 metų šunims ir kartą per parą šeriamiems šunims skrandžio užsisukimo rizika padvigubėja.

Parengė Rūta Kudelytė

Nuotraukos: Guoda Kavaliauskaitė, Algirdas ir Margarita Photography, Vaida Švedarauskaitė, Alexander Yakovlev