Visa savaitė – su „vestukais“
„Pažinkime šunų veisles“ tęsia pažintinių paskaitų ciklą ir lapkričio 30-osios vakare pakvietė susipažinti su „vestukais“.
Malonus sutapimas: visą savaitę „vestukai“ buvo naujojo Mokymo centro projekto „Savaitės šuns veislė“ pagrindiniais herojais, o tiems, kas norėjo juos pažinti gyvai ir dar daugiau sužinoti, buvo suorganizuota paskaita.
„Vakarų Škotijos baltieji terjerai, vestukai arba vestų „fluidai“. Pastarąjį pavadinimą pasiskolinau iš savo bendramintės, vestukų augintojos. Ji vieną dieną atėjo ir sako: „Žinai, Loreta, jie skleidžia kažkokius fluidus – vestų fluidus!”, – paskaitoje juokavo ilgametė vakarų Škotijos baltųjų terjerų veisėja, šios veislės žinovė kaunietė Loreta Grubliauskienė.
Ji papasakojo, kaip dera atrodyti vakarų Škotijos baltajam terjerui, kokie trūkumai negalimi, kaip turi atrodyti šių šuniukų kailis ir kaip jį prižiūrėti.
Labai buvo įdomu išgirsti, jog parodose dalyvaujantis vestukas turi turėti ketursluoksnį kailį, o nedalyvaujantis šunelis dažniausiai turi tik du kailio sluoksnius.
Tačiau ir tokį kailiuką nėra lengva puoselėti, norint, kad šuo atrodytų nepriekaištingai, kad atspindėtų veislės ypatumus – ak, tas šiurkštus, „dratinis“, įspūdingas kailis, kurį visiems taip norisi paliesti… O ką jau kalbėti apie parodų šuns kailio priežiūrą – kirpimo mašinėlė čia tabu, todėl viskas daroma rankomis. Ir tai užtrunka ne valandą ir ne dvi.
Šios veislės šunims nepatinka drėgmė, todėl jiems sušlapus, reikia gerai išdžiovinti kailį. Maudyti patartina labai retai – tik tada, kai tikrai to reikia. Gerai neišdžiovinus kailio, kaupiasi bakterijos, gali prasidėti odos susirgimai.
Reikia pripažinti: lietuviškas klimatas šiai šunų veislei ne pats draugiškiausias…
Vestukas aktyvus, užsispyręs šuo. Jis dažniausiai aplos tuos, kurie šalia jo teritorijos, praneš apie kiekvieną durų skambutį, užsispyręs tikrins viską, kas nauja. Tačiau visada mielai pargrįš pas šeimininką ir susirangys šalia arba… ant jo pagalvės. Nors tai medžioklinis šuo, tikras terjeras, tačiau mėgsta prabangą, jaukumą, šilumą ir, be abejo, šeimininkų dėmesį.
„Kas įsigyja vieną šios šunų veislės atstovą – užsikrečia. Ir dažniausiai tuose namuose atsiranda dar vienas vestukas. Pirmajam – į draugiją!“, – paskaitos klausytojams sakė Loreta Grubliauskienė.
Karina Granat