2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Airių seteris

Akį patraukia unikalios, raudonmedžio spalvos kailis, žvilgantis saulės spinduliuose. Išdidi laikysena, švelni išraiška ir gilios rudos akys, kuriose matyti intelektas, gerumas ir truputis ugnies.

 

Airių seterio išvaizdą būtų galima liaupsinti be galo, ne veltui ši šunų veislė nuo seno yra pamėgta menininkų ir neretai vadinama viena iš gražiausių. Lengva susižavėti, tačiau svarbu žinoti, jog tai kur kas daugiau, nei efektingas namų „papuošalas“. Airių seteris – toli gražu ne kiekvienam, tai šuo asmenybė, turinti didelių poreikių.

Nuo medžiotojo iki šeimos numylėtinio

Nuo ko pradėti, kalbant apie airio charakterį? Yra tiek daug dalykų, kuriuos reikėtų papasakoti ir apie kuriuos turėtų išgirsti visi, kurie domisi airių seteriais arba svarsto atverti savo namų duris šiems raudonplaukiams. Pirmiausia neišvengiamas trumpas ekskursas į praeitį.

Kaip ir visos kitos šunų veislės, seniau airių seteris buvo auginamas ir veisiamas konkrečiam tikslui – apibėgti ir gerai išieškoti viržiais apaugusias dykynes bei aptikti paukščius – jerubes ar kurapkas. Šis instinktas, ypač poreikis gerai išsibėgioti, iki šių dienų tebėra didelė airių seterio dalis. Jo pirminė užduotis – dirbti poroje su žmogumi, kad surastų paukštį ant žemės, ir tilktimi jį nurodyti medžiotojui su šautuvu (iki šaunamųjų ginklų atsiradimo – su tinklu). Tuomet po komandos šuo šokdavo pirmyn ir pakeldavo paukštį į orą, o pats iškart guldavosi, kad nepakliūtų po kulka.

Turėkite galvoje šiuos svarbius aspektus, tuomet lengviau suprasite airių seterio esmę. Pirmiausia – poreikį daug ir laisvai bėgioti. Antra, būtinybę būti kompanijoje: arba jūsų, arba bent dar vieno seterio. Šiandien daugelis airių šeimininkų jus patikins, jog jų augintiniai labiau linkę save laikyti ne šunims, o visateisiais šeimos nariais.

Airių seteris yra atsidavęs savo šeimai ir dalyvauja jos gyvenime 24 valandas per parą – pradedant nenuilstamais žaidimais kieme su vaikais, baigiant gulėjimu šalia šeimininko, kol pastarasis žiūri televizorių.

Kaip tikras šeimos narys, airių seteris su malonumu mėgausis visais namų gyvenimo teikiamais privalumais. Tad išmatuokite savo lovos plotį – ar užteks vietos ir keturkojui? Mažų mažiausiai, jo mėgstamiausia poilsio vieta bus ant sofos ar fotelio, ir jis gulės ten, būtinai pasidėjęs ką nors po galva, kad būtų patogiau.

Geraširdis juokdarys

Dėl savo draugiškos natūros airių seteris yra nepriekaištingas kompanionas. Visuomet geros nuotaikos, iš prigimties švelnus, meilus – gimęs būti su žmogumi.

Kita vertus, šie šunys mėgsta išdaigas, yra labai žaismingi, temperamentingi, kartais net impulsyvūs, ir didelę dalį šio linksmo airiško būdo išlaiko iki pat senatvės. Jie nori būti veiksmo sūkuryje. Tai fiziškai ir psichologiškai lėtai bręstanti šunų veislė. Airių seteriai ilgai išlieka šuniukais, o jauni seteriai tiesiogiai įkūnija žodį „pašėlęs“ (anglų k. žodis „rollicking“  vartojamas amerikiečių veislės standarte airių seterio temperamentui apibūdinti). Jie gali tapti tikru iššūkiu šeimininkui, nesitikėjusiam „uragano“ savo namuose.

Paklauskite bet kurio žmogaus, turėjusio malonumą užauginti airių seteriuką, ir šis papasakos, ką tai reiškia – suniokotos šlepetės pasirodys esą vieni niekai. Dėl šios priežasties iš karto apsvarstykite ir patvaraus narvo įsigijimą ne tik namų apsaugai nuo jaunojo išdykėlio, bet ir pastarojo apsaugai nuo savęs – nežinodamas, ką daro, šuniukas gali susižaloti.

Airių seteriai nėra nei dominuojantys, nei agresyvūs – namų apsaugai tikrai rinkitės kitokį šunį. Kadangi tai tylūs šunys, gali būti, kad seteris net nesulos, pasigirdus durų skambučiui,– kiekvienas „airis“ su didžiausiu džiaugsmu pasitiks visus, atėjusius jo aplankyti!

Būdami draugiški, seteriai puikiai sutaria su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais. Išskirtinė kertelė jo širdyje skirta vaikams – galėtų nepailsdamas kartu žaisti valandų valandas, kantriai kentėdamas jų išdaigas. Nuostabu matyti, kaip energingas šuo tampa švelniu kvaileliu, kai susiduria su visai mažais vaikais. Žinoma, svarbu prižiūrėti tokius žaidimus bei išmokyti tiek šunį, tiek vaiką elgtis tinkamai.

Neišsemiamos užsispyrėlio galimybės

Išskirtinis grožis airiams užklijavo „tuščiagalvių“ etiketę – nejau toks prašmatnus raudonplaukis dar gali būti ir protingas, klusnus ir patikimas pagalbininkas medžioklėje?

Neapsigaukite, jis gali būti net gudresnis už savo nepatyrusius šeimininkus. Tikrai negalima teigti, jog airių seteriai – labai „lengvi“ šunys. Priešingai, jie yra atkaklūs ir gali užsispyrusiai siekti užsibrėžto tikslo, koks jis bebūtų – pavogti ne vietoje paliktą kojinę ar praryti pakrūmėj rastą pašvinkusį kaulą. O kartais airis lauke gali staiga susigalvoti trumpam „apkursti“. Tada nors visa gerkle plyšaukite – šuns ausys, regis, tapo tik odos gabalėliais, besimataruojančiais prie galvos, ir niekuo daugiau. Tačiau kartu šie šunys yra ir neprilygstami žinovai, kai po tokio savivaliavimo tenka meilikaujant išpirkti kaltę.

Airių seteriai – budrūs, savarankiškai mąstyti bei spręsti problemas gebantys keturkojai. Tačiau jie noriai dirba su šeimininku ir siekia jam įtikti, todėl dresuoti nesunku, nors šių šunų gudrumas ir užsispyrimas gali pareikalauti didelės kantrybės. Galbūt pamokos „airiui“ pasirodys nuobodžios arba jis tiesiog manys, jog ir taip viską žino geriau, nei šeimininkas. Dėl to žmogus pirmiausia turi su šunimi užmegzti ryšį, kuris būtų grįstas ne jėga, o draugyste ir bendradarbiavimu – pasiūlyti augintiniui tinkamą motyvaciją.

Dirbant su airiu, labai svarbu būti kantriam, nuosekliam, akimirksniu paskatinti šuns pageidaujamą elgesį; vengti prievartos, ilgų pamokų ir jas visada baigti „linksma gaida“.

Nepamirškite nuolatinio fizinio krūvio – iškrovę energijos perteklių, seteriai būna sukalbamesni. Jei nuo pat mažų dienų šuniuką socializuosite ir auklėsite, sėkmingai išugdysite manieras, priderančias šuniui – šeimos nariui, išvengsite blogų įpročių, o mokydami pažangia metodika, nesunkiai pasieksite puikių paklusnumo rezultatų.

Galite rinktis ir kitokį šunų sportą – ruoštis agility varžyboms, kurioms airių seteriai tinka dėl savo sumanumo ir vikrumo.

„Airis“ greitai ir lengvai įveiks kliūtis, tačiau gali kilti nepatogumų, jei jis sumanys trasą įveikti savo pasirinktuoju maršrutu…

Užsienyje seteriai yra  populiarūs terapijos šunys, dėl savo malonaus charakterio bei patrauklios išvaizdos jie laukiami senelių namuose, mokyklose, ligoninėse.

Airių seteriams teko išbandyti ir egzotiškesnių užsiėmimų – „Disney“ kino studija 1962 m. sukūrė filmą, kuriame airių seteriui atiteko vienas pagrindinių vaidmenų. Ši šunų veislė „užsitikrino“ vietą reklamos siužetuose, fotosesijose – nuostabi kaštono spalva suteikia žavesio ir puikiausiam modeliui. Iki šiol praeiviai gatvėje airius vadina „Chappi šuo“.

Airių seteris buvo išveistas kaip pagalbininkas medžioklėje. Ir nors dabar dauguma šių šunų auginami tik kaip kompanionai, tačiau ši nuostabi veislė išlaikė darbines savybes bei medžiotojo nosį. Tinkamai mokant airių seterį, jis gali tapti patikimu medžioklės dalyviu: tai greitas, turintis gerą uoslę šuo, ištvermingas bet kokiose vietovėse ir įvairiomis oro sąlygomis – Airijos gamta ir klimatas juos paruošė viskam.

Bene dažniausiai su airių seteriais pasirenkamas „šuniškas“ laisvalaikis – dalyvavimas šunų parodose. Visame pasaulyje tai yra populiarus šou šuo. Unikali, jokiai kitai šunų veislei nebūdinga kailio spalva yra įspūdinga, o pridėjus elegantiškus judesius ir gyvybingą temperamentą, gausime akį traukiantį reginį. Šios veislės šunys laimi ne tik savo grupės ringe, labai dažnai juos matome ir ant aukščiausiosios pakylos.

Visa ši užsiėmimų įvairovė atrodo gana nutolusi nuo airių seterio šaknų, tačiau tai tik įrodo, apie kokią nuostabią, universalią šunų veislę kalbame.


Pora žodžių apie sveikatą

Šiuo atžvilgiu airių seterius galima apibūdinti kaip iš esmės sveiką, atsparią šunų veislę. Jie nėra linkę į alergijas, virškinimo sutrikimus, neperšala nuo vėjo pūstelėjimo ir jų tikrai nereikia rengti žiemą. Tačiau svarbu saugotis skrandžio užsisukimo ir nešerti šuns tuoj po pasilakstymo, neiti pasivaikščioti tuoj po šėrimo.

Taip pat labai svarbu rinktis šuniuką, kurio tėvams (pageidautina – ir protėviams) atlikti displazijos tyrimai. Sąnarius saugoti svarbu ir šuns brendimo laikotarpiu, neduoti per didelių krūvių, pasirūpinti kokybišku ėdalu, vengti antsvorio (auksinė taisyklė – geriau per liesas šuo, nei per storas). Praeityje airių seteriams buvo būdinga progresyvios tinklainės atrofija (PRA), tačiau atsakingai veisiant ji dabar pasireiškia itin retai.

Į lauką!

Viena iš didžiausių būtinybių norint laikyti šį šunį – galimybė suteikti jam pakankamą fizinį ir protinį krūvį, tik taip jis bus sveikas ir laimingas. Airis gerai jausis ir nedideliame bute, suaugęs namie elgsis ramiai, bet tik su sąlyga, kad kas dieną galės lauke išlieti energiją. Priešingu atveju jis pats susigalvos, kaip tai padaryti namuose, ir, deja, paprastai airių seterio ir jo šeimininko požiūriai į šio klausimo sprendimą labai skiriasi – retas iš mūsų pageidauja apgraužtos sofos ar išverstos šiukšliadėžės. Tad pamąstykite, ar turėsite laiko ir vietos tinkamai pasivaikščioti su seteriu?

Tam prireiks kasdien mažiausiai valandos, optimaliai – 1,5-2 val. lakstymo be pavadėlio. Išėjus pasivaikščioti, šis šuo bėgios tiek, kiek tik jūs jam leisite – nors ir visą dieną. Seteris mielai nešios kamuoliuką, kol šeimininkui pabos jį mėtyti, ieškos laukuose besislepiančių paukščių, maudysis ežere ar žais su kitais šunimis. Tai nepamainomas kompanionas aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms. Airių seterių energijos klodai yra sunkiai išsemiami, todėl nenustebkite, kai užuot po ilgo pasivaikščiojimo kartu ramiai ir patogiai įsitaisę fotelyje, pamatysite savo draugą, su žaislu dantyse vėl reikalaujantį jūsų dėmesio. Tuo tarpu po pusvalandžio protinio darbo, airis nuvargęs snaus ne vieną valandą. Tačiau kad ir koks aktyvus ar mėgstantis būti lauke šuo tai būtų, jokiu būdu airių seteris negali visą laiką ten ir gyventi – jis geriausiai jaučiasi žmogaus draugijoje, o kailis, neturintis tankaus poplaukio, nepakankamai apsaugo nuo šalčio.

Trumpai apie kailio priežiūrą

Skirtingai nei trumpaplaukiai šunys, jie šeriasi ne ištisus metus, o tik sezoniškai (kalės daugiau, patinai mažiau). Laikotarpiais tarp šėrimosi plaukų iškrenta visai nedaug, tačiau „sezono“ metu kambarius teks valyti gerokai dažniau nei įprasta.

Tvarkos laikytis nesunku, nes šuns plaukai sukasi į gniutulėlius ir kaupiasi pakampėse, neskraido, yra lengvai surenkami. Tačiau, kadangi blogas oras lauke toli gražu nėra pretekstas sutrumpinti pasivaikščiojimo laiką, pasitikrinkite, ar turite gerą praėjimą nuo lauko durų iki vonios: airių seterių kailis sugeria iš aplinkos 90 proc. purvo ir 10 proc. drėgmės…

Parodose dalyvaujančius šunis rekomenduojama vidutiniškai kartą per savaitę išmaudyti kokybišku šampūnu ir iššukuoti. Maždaug kas 1,5 mėnesio apkirpti, nors plaukus nuo letenų tikriausiai norėsite patrumpinti ir dažniau, kad į namus neštųsi mažiau žemių.

Parodose nesilankančius šunis galima maudyti ir kirpti rečiau, bet jei norite, kad seteris atrodytų tvarkingas ir prižiūrėtas – tam vis tiek turėsite skirti pakankamai dėmesio bei laiko. Ir nepamirškite po pasilakstymo laukuose išrankioti visų šapelių, kurias jūsų augintis parsinešė plaukuose.

Pabaigai

Viskas, ką čia papasakojau, – tik bendras veislės apibūdinimas. Toli gražu ne visi airių seteriai bus tokie, kaip aprašyta. Kiekvienas jų vis kitoks: ramesnis ar aktyvesnis, paklusnesnis ar labiau užsispyręs… Tikras komikas arba solidus inteligentas.

Dėl vieno galite būti tikri: nuobodžiauti neteks! Šių šunų šeimininkai mano, jog energingumas ir nepriekaištingas charakteris yra savybės, labiausiai prisidedančios prie gyvenimo su šiais šunims žavesio. Nėra dviejų vienodų dienų, gyvenant su airių seteriu.

Jie idealūs kompanionai žmonėms, mėgstantiems aktyvų laisvalaikį. Tai šunys, nemėgstantys vienatvės, todėl apsvarstykite, ar airiui neteks vienišam tupėti namuose nuo ryto iki vakaro.

Tačiau jei norite temperamentingo, gražaus, mėgstančio bendravimą šeimos augintinio, esate pasiryžę kasdien jam skirti pakankamai laiko pasivaikščiojimams bei priežiūrai – galbūt airių seteris ir yra veislė, kurios ieškote.

Nusprendus įsigyti airių seterį, ši laisva siela mylės jus be išlygų ir žavės visus, kas ją pažins. Savo ruožtu jis iš jūsų reikalaus nuolatinio dėmesio ir švelnumo bei bus didelė jūsų gyvenimo dalis. Įsileidus airių seterį į širdį, jokia kita šunų veislė nebeužims jo vietos.

Justina Lelienė (Kiškūnaitė)
J.Lelienės ir „Karmino“ veislyno nuotr.

 

Airių seterių sveikata

Tai pakankamai geros sveikatos, aktyvūs šunys, tačiau, rinkdamiesi šios veislės augintinį, atkreipkite dėmesį į šuniuko tėvų sveikatą.
LKD išduoda kilmės dokumentus tik tiems šuniukams, kurių tėvams atlikti privalomieji sveikatos tyrimai ir jų rezultatai leidžia veisti, taip pat jei laikomasi privalomųjų veisimo reikalavimų dėl šių šunų sveikatos ir gerovės:

•    Kalytės gali būti kergiamos nuo 18 mėn., patinai – nuo 12 mėn. amžiaus.
•    Pirmo šuniavimosi metu kalė negali būti vyresnė nei 7 metų.
•    Kitą kartą kalę galima kergti po šuniukų gimimo praėjus mažiausiai 8 mėnesiams.
•    Abiem šuniukų tėvams ne anksčiau kaip 12 mėn. amžiaus turi būti atlikti klubo sąnario displazijos tyrimai. Leidžiama veisti šunis su A, B ir C laipsniu, bet jeigu bent vieno šuns iš poros laipsnis C, kitas turi turėti A arba B laipsnį.

Šuniukų tėvai privalo sudalyvauti bent dviejose parodose. Kalės turi gauti ne mažesnius vertinimus negu „labai gerai“, patinai – ne mažesnius negu „puikiai“. Airių seteriai yra diskvalifikuojami šunų parodose ir negauna įvertinimų, jeigu yra agresyvūs arba pernelyg baikštūs, turi akivaizdžių fizinių arba elgsenos sutrikimų. Atkreipiame dėmesį, kad šunys bei kalės gali būti veisiami ir nedalyvavę parodose, jeigu jie turi dviejų LKD teisėjų atliktą veislės apžiūrą su išvada, kad šuo ar kalė tinka veisimui.

Rinkdamiesi šuniuką su kilmės dokumentais, būsite tikri, kad augintinis tiek savo išvaizda, tiek charakteriu atitiks veislės reikalavimus, o veisėjai pasirūpino, kad jis būtų išveistas tinkamomis sąlygomis, užtikrinančiomis gyvūnų gerovę. Kuo kruopščiau rinksitės augintinį, tuo ilgaamžiškesnio draugo galite tikėtis, kurio sveikata nekels daug rūpesčių ir nereikalaus brangios veterinarijos gydytojų priežiūros.

Pateikiame informaciją apie airių seteriams pasitaikančius sveikatos sutrikimus.

Skrandžio išputimas ir užsisukimas. Pavojinga gyvybei sveikatos būklė, reikalaujanti skubios veterinarijos gydytojo pagalbos, nes, užsisukus skrandžiui, sutrinka ne tik virškinimas, bet ir kraujotaka – šuo gali nugaišti per kelias valandas. Maždaug 5–7 proc. airių seterių nugaišta dėl skrandžio užsisukimo. Todėl, jeigu pastebėsite išsipūtusį pilvą, šuo žiaugčioja, tarsi bando vemti, bet jokio turinio neišvemia – nedelsdami vežkite gyvūną į veterinarijos kliniką. Užsisukus skrandžiui taip pat būdingas pilvo skausmas, šuo neramus, lekuoja tankiai, paviršutiniškai. Išvengti skrandžio išputimo ir užsisukimo galite, jeigu šersite augintinį kokybišku ėdalu, nesukeliančiu dujų išsiskyrimo skrandyje. Neleiskite šuniui godžiai prisiryti sauso ėdalo, praryjant kartu orą, neleiskite daug lakti iškart po šėrimo. Šunį geriau šerkite ne vieną, o du ar daugiau kartų per parą mažesnėmis porcijomis. Nevedžiokite ir neužimkite šuns aktyvia fizine veikla iškart po šėrimo, taip pat nešerkite šuns tuoj po pasilakstymo. Patinams, vyresniems nei 7 metų šunims, kartą per parą šeriamiems šunims skrandžio užsisukimo rizika padvigubėja.

Klubo sąnario displazija. Tai skausmingas sąnario susirgimas, dėl kurio šunys ima šlubuoti. Kadangi paveldimumas turi reikšmės, rinkitės šuniuką, kurio abiem tėvams atliktas klubo sąnario tyrimas rentgenu. Leidžiama veisti šunis, kuriems nustatytas klubo sąnario displazijos laipsnis yra A, B arba C (jeigu bent vieno šuns iš poros laipsnis C, kitas turi turėti A arba B laipsnį). Idealu, jeigu abiem tėvams nustatytas A displazijos laipsnis (nėra susirgimo požymių). Šuns brendimo laikotarpiu neskirkite pernelyg didelių fizinių krūvių, šerkite kokybišku ėdalu, venkite antsvorio.

Skydliaukės nepakankamumas. Liga gali užklupti suaugusiuosius, vidutinio amžiaus šunis. Klinikiniai požymiai pastebimi tik maždaug pusei šia liga sergančių šunų. Vienas būdingiausių požymių – antsvoris. Šunys tampa mieguisti, neaktyvūs, išsišeria (abu šonai), oda pleiskanoja. Sulėtėja širdies ritmas, pulsas silpnas, šunys tampa jautrūs šalčiui, ieško šiltesnio guolio, gali sutrikti kitų organų veikla. Mokslininkai sutaria, kad genetinis paveldimumas turi įtakos sergamumui hipotiroidizmu, todėl, prieš įsigydami augintinį, pasidomėkite, ar šuniuko tėvai, seneliai ar proseneliai nesirgo skydliaukės ligomis, ar neturėjo antsvorio.

Retos paveldimos ligos. Veisėjai šuniukų tėvams prieš veisimą gali savo nuožiūra atlikti DNR tyrimus retų paveldimų ligų atžvilgiu (šunų leukocitų adhezijos trūkumas (CLAD), progresuojanti tinklainės atrofija (rcd1 ir rcd4), degeneracinė mielopatija) ir informuoti jus apie rezultatus. Šunis, turinčius mutavusių genų, nerekomenduojama veisti, net jeigu kliniškai jie yra sveiki. Būkite dėmesingi, jeigu jūsų šuo nuo mažens serga besikartojančiomis infekcijomis, anksti apanka arba vyresnio amžiaus šunis ištinka galūnių paralyžius – tai gali būti genetinės ligos, kurias patvirtinti arba paneigti gali DNR tyrimai.

Informacijos šaltiniai:

BELLUMORI, Thomas P., et al. Prevalence of inherited disorders among mixed-breed and purebred dogs: 27,254 cases (1995–2010). Journal of the American Veterinary Medical Association, 2013, 242.11: 1549-1555. http://www.2ndchance.info/cushings-Bellumori2013.pdf

DOWNS, L. M., et al. Late‐onset progressive retinal atrophy in the Gordon and Irish Setter breeds is associated with a frameshift mutation in C2orf71. Animal genetics, 2013, 44.2: 169-177. https://www.researchgate.net/profile/Jerold_Bell/publication/225294563_Late-onset_progressive_retinal_atrophy_in_the_Gordon_and_Irish_Setter_breeds_is_associated_with_a_frameshift_mutation_in_C2orf71/links/57e7cb0808aed7fe466bc469.pdf

EVANS, Katy M.; ADAMS, Vicki J. Mortality and morbidity due to gastric dilatation‐volvulus syndrome in pedigree dogs in the UK. Journal of Small Animal Practice, 2010, 51.7: 376-381. https://www.researchgate.net/profile/Katy_Evans/publication/45184025_Mortality_and_morbidity_due_to_gastric_dilatation-volvulus_syndrome_in_pedigree_dogs_in_the_UK/links/0c960515da01815d92000000.pdf

FOUREMAN, Polly; WHITELEY, Mary; GIGER, Urs. Canine Leukocyte Adhesion Deficiency: Presence of the Cys36Ser β‐2 Integrin Mutation in an Affected US Irish Setter Cross‐Breed Dog and in US Irish Red and White Setters. Journal of veterinary internal medicine, 2002, 16.5: 518-523. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1939-1676.2002.tb02380.x/pdf

GLICKMAN, Lawrence T., et al. Incidence of and breed-related risk factors for gastric dilatation-volvulus in dogs. Journal of the American Veterinary Medical Association, 2000, 216.1: 40-45. https://www.researchgate.net/profile/Larry_Glickman2/publication/12676796_Incidence_of_and_breed-related_risk_factors_for_gastric_dilatation-volvulus_in_dogs/links/00b4951a92df319bbb000000.pdf

JOBLING, A. I.; RYAN, J.; AUGUSTEYN, R. C. The frequency of the canine leukocyte adhesion defi‐ciency (CLAD) allele within the Irish Setter population of Australia. Australian veterinary journal, 2003, 81.12: 763-765. https://www.researchgate.net/profile/Robert_Augusteyn/publication/8623454_The_frequency_of_the_canine_leukocyte_adhesion_deficiency_(CLAD)_allele_within_the_Irish_Setter_population_of_Australia/links/54a763bf0cf267bdb90a0d00.pdf

NASH, H. Bloat (Gastric Dilatation and Volvulus). http://asdca.org/healrharticlesandpdf/Bloat.pdf

PFEIFFER, I.; BRENIG, B. Frequency of the canine leucocyte adhesion deficiency (CLAD) mutation among Irish red setters in Germany. Journal of Animal Breeding and Genetics, 2005, 122.2: 140-142.
Universities Federation for Animal Welfare. Genetic Welfare Problems of Companion Animals. Irish Setter Gastric Dilatation-Volvulus Syndrome (GDV). http://www.ufaw.org.uk/dogs/irish-setter-gastric-dilatation-volvulus-syndrome

ZENG, R., et al. Breed distribution of SOD1 alleles previously associated with canine degenerative myelopathy. Journal of Veterinary Internal Medicine, 2014, 28.2: 515-521. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jvim.12317/full

Papildoma statistika veisėjams:

Šunų leukocitų adhezijos trūkumas (CLAD). 2002-2005 m. duomenimis, Australijoje mutavusio geno nešiotojų buvo 7,6 %, Vokietijoje – 11%, Anglijoje ir Skandinavijoje – beveik 12 %, JAV – 13 %.
PRA (rcd4). 8 proc. turi abi mutavusio geno kopijas, 41 proc. nešiotojai (Downs, 2013).
Degeneracinė mielopatija. 16% airių seterių turi mutavusį geną (Zeng, 2014). OFA duomenimis, tik 72,7 proc. airių seterių neturi geno, 9,1 proc. turi abi mutavusio geno kopijas, 18,2 proc. yra nešiotojai.

Parengė Rūta Kudelytė