Gyvūnų gerovė neturi sienų

„Gyvūnų gerovė neturi sienų“, – atidarydamas tarptautinį renginį Vilniuje, sakė Europos Parlamento narys P. Auštrevičius.

Svečiai ir pranešėjai iš Ispanijos, Belgijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos – 13 valstybių atstovai, besirūpinantys gyvūnų gerove, rugsėjo 29-30 d. rinkosi į  konferenciją „Europos gyvūnų augintinių gerovė ir apsauga“ (European Companion Animal Welfare and Protection Conference).

„Gyvūnų gerovė yra prioritetas mano, kaip komisaro, darbe, – sveikino konferencijos dalyvius Europos komisijos Sveikatos ir maisto saugumo komisaras Vytenis Andriukaitis, daug prisidėjęs, kad šis tarptautinis forumas įvyktų. – Mūsų tikslas yra gyvūnų gerovės platformos sukūrimas visos Europos mastu. Tikiu, kad tokia platforma jau kitąmet pradės veikti“.

Susirinkusiuosius sveikino LR Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, į konferenciją trumpam atvyko Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Seimo nariai.

„Gyvūnų gerovės sąvoka daugelyje šalių iš viso neegzistuoja,– savo pranešime pabrėžė Europos Komisijos Gyvūnų sveikatos ir gerovės sk. vadovė Eva Maria Zamora Escribano. – Todėl aš džiaugiuosi, kad esu europietė. Europos Sąjungoje ši sąvoka jau įprasta (Lietuvoje gyvūnų gerovės sąvoka vartojama tik nuo 1990 m. – Red.)“.

Pranešėja pristatė naują ES gyvūnų sveikatos reglamentą: „Gyvūnų gerovė ir sveikata yra neatsiejami dalykai. Kalbėdami apie gerovę ir sveikatą, turime remtis gyvūno elgsena, savijauta ir nepamiršti: prevencija yra svarbiau nei gydymas“.

Kad gyvūnai yra juslios būtybės ir jais reikia rūpintis ne vien medicinine prasme, emocingai kalbėjo Sirpa Pietikainen, Europos parlamento intergrupės už gyvūnų gerovę ir išsaugojimą prezidentė: „Kalbėkime apie teisinius įsipareigojimus! Sukurkime ir visuotinai patvirtinkime gyvūnų gerovės teisės aktus. Gyvūnai turi teisę į orumą taip pat, kaip žmonės, todėl mūsų pareiga tai užtikrinti“.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Europoje yra apie 60 mln. šunų ir 70 mln. kačių, tačiau tik dalis jų yra bendrajame registre, todėl būtina šviesti visuomenę apie registracijos naudą ir siekti, jog ši sistema būtų vieninga.

Daug dėmesio buvo skirta nelegalaus gyvūnų pervežimo, nelegalios prekybos problemoms aptarti.

Reineke Hameleers, savo karjerą pradėjusi nuo savanorystės gyvūnų prieglaudoje, o dabar vadovaujanti „Eurogrupei už gyvūnus“, sakė, kad 16-oje ES šalių jau galioja privalomoji gyvūnų augintinių registracija, bet tarpusavyje šios sistemos neveikia ir tai sudaro landą nelegaliai prekybai. Ji atkreipė dėmesį į iškalbingus „Eurobarometro“ skaičius: „Net 74 proc. europiečių nori, kad gyvūnai būtų labiau ginami, net 85 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, jog augintiniams reikia geresnės apsaugos. Įsiklausykime į piliečių nuomonę, nes gyvūnų gerovė ir sveikata susijusi su daugeliu mūsų gyvenimo sričių, o ypač – su žmonių sveikata“.

Konferencijoje pranešimą skaitė prof. Kazimieras Lukauskas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos regioninės atstovybės Europoje vadovas.

Taip pat išgirdome Mindaugo Malakausko (LSMU VA kancleris), Vytauto Ribikausko ( LSMU Veterinarijos akademija), Rasos Sirutkaitytės (VMVT) pasisakymus.

Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos kinologų Mokymo centro atstovės. Jas ypač domino visuomenės švietimo klausimai.

„Buvo naudinga dalyvauti, nes pranešėjai – iš labai įvairių šalių, galintys pristatyti labai įvairią patirtį. Visuomenės švietimu užsiimame tik penkti metai, tačiau gerųjų patirčių mes irgi esame sukaupę. Konferencijoje dar kartą įsitikinome: be visuomenės švietimo gyvūnų gerovės neužtikrinsi…“, – įspūdžiais dalijosi MC darbuotoja Augustė Daukšienė.

„Ši konferencija yra daugelio institucijų darbo rezultatas, padedant partneriams ir bendraminčiams Europos Komisijoje. Laikui bėgant, Europos šalyse bus įsteigta daugiau gyvūnų gerovės kompetencijos centrų, o Lietuvoje šią idėją puoselėsime kartu su Veterinarijos akademija“, – kalbėjo gyvūnų gerovės konferencijos įkvėpėjas, Europos Parlamento narys, Gyvūnų gerovės intergrupės prie EP viceprezidentas Petras Auštrevičius.

Tarptautiniame forume Vilniuje dalyvavo labai įvairi publika – Europos Komisijos ir Parlamento, nevyriausybinių organizacijų atstovai, atsakingi ministerijų darbuotojai, mokslininkai ir veterinarijos praktikai – juos visus suvienijo meilė ir pagarba gyvūnams. Buvo justi, kad jiems išties rūpi gyvūnų gerovė ir kad šis rūpestis negali būti taikomas vien Europos Sąjungos šalims. Todėl buvo aptartos ir pasaulinės gyvūnų augintinių gerovės tendencijos, daug dėmesio skirta egzotinių augintinių gerovei bei neatsakingo jų laikymo keliamoms grėsmėms aptarti.

Konferencijos pranešimus iki 2016 spalio 11 d. galima pamatyti čia https://we.tl/dwlrJOAx8N

Konferencijos organizatorių ir A.Staskevičienės nuotr.