2020 m. kovo 6-8 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos! Kviečiame dalyvius registruotis.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Tėvai, šuo ir vaikas

Turbūt nėra vaiko, kuris vaikystėje nebendravo su šunimi. Jei nuolat neturėjo, tai bent per vasaros atostogas kaime su juo žaidė. Šunys ir vaikai greit suranda bendrą kalbą. Gal todėl, kad jų pasaulio suvokimas panašus, vaikiškas. Šunys išmoko mūsų vaikus labai svarbaus dalyko – žmoniškumo. Tikriausiai neįmanoma išmokyti užuojautos ar gailesčio, bet vaikas, globojantis keturkojį draugą, savaime įgyja šių bruožų. Jis įgyja gėrio nuostatą, ima gerbti ir vertinti gyvybę. O gyvūnas atsidėkoja  meile be jokio išskaičiavimo.
Kad šunys veikia žmogaus jausmų pasaulį, patvirtina JAV atlikti tyrimai. Jie parodė, kad tik 1 procentas sunkius nusikaltimus padariusių nusikaltėlių vaikystėje turėjo šunį.

Taigi ne veltui šunys vadinami sielų gydytojais. Dabartiniai vaikai dažnai jaučiasi vieniši ir nesuprasti. Tėvai išvykę uždarbiauti arba  paskendę rūpesčiuose, o štai augintinis visada laukia pargrįžtančio savo mažojo šeimininko. Šuo nekritikuoja ir nepamokslauja, nes vaikas jam protingiausias ir gražiausias.

Augindamas gyvūną vaikas įpranta atlikti pareigas: pašerti, išvesti į lauką, tvarkytis namuose, slaugyti sergantį. Jis tampa atsakingas ir pakantus.

Prie šeimos židinio

Senų laikų keliautojai rašė: indėnės žindydavo vilkiukus savo pienu. Atsivertę Hanso Bauerio knygą „Jų protėviai buvo vilkai“ skaitome: „Kūdikių mirštamumas buvo nepaprastai didelis. Daug  motinų, mirus vaikui, jausdavo nemalonų maudulį nuo pritvinkusio pieno ir joms ateidavo mintis, kad jį galima duoti išžįsti vilkiukams. Jaunas tėvas, ko gero, laikė savo pareiga rasti vilkiukų ir pradžiuginti moterį „gyva“ dovana“. Peršasi mintis, kad turime dėkoti pirmykštėms moterims už  prijaukintus šunis.
Šunys nuo seniausių laikų sukiojosi prie šeimos židinio. Saugojo būstą ir žmones, padėjo medžioti, buvo vaikų auklės ir žaidimų draugai.

„Repeticija“

Laukdami šeimos pagausėjimo, neskubėkite atsisakyti augintinio.  Kinologai pataria būsimas šeimos permainas „surepetuoti“.
Šuniui reikia laiko, kad apsiprastų.

„Pristatėme mažylį mūsų retriveriui dar šiam nė negimus,– pasakojo kaunietė Goda Telyčėnienė. – Nepaisydami, kad retriveriai taikūs, vis tiek apsidraudėme nuo netikėtumų. Stebėjom, kaip kieme ir svečiuose mūsų šuo reaguoja į mažus vaikus ir jų išdaigas. Šuo buvo kantrus ir dėmesingas vaikams. Kai supirkome naujagimio kraitelį, leidom šuniui viską apuostyti. Paskui, draugų patarta, kol dar buvau su mažiuku ligoninėj, įdaviau vyrui naujagimio  marškinukus. Šuo domėjosi nepažįstamais kvapais.
Taigi retriveris pirmiausia apsiprato su naujais daiktais ir keistais kvapais. Beliko supažindinti su jų „savininku“.
Parsivežus naujagimį į namus, patartina neslėpti jo nuo šuns, nes tai gali sukelti gyvūno nerimą ir susierzinimą. Tegul šuo apžiūri mažylį. Neleiskite laižyti veiduko, lįsti per arti, liesti letena. Pažinties metu šunį reikia pagirti, paglostyti. Ramiu tonu kalbinti, neignoruoti ir neatstumti. Jei šuo labai temperamentingas, prilaikyti už antkaklio ar pavadėlio.
Svarbu nesužadinti šuns pavydo. Taip pat svarbu, kad šuo pajustų: mažas žmogeliukas stovi hierarchijos piramidėje aukščiau už jį, yra viršesnis.

Nors jaunai šeimai padaugėja rūpesčių, šuniui svarbu laikytis įprastos dienotvarkės. Puiku, jei šuo lauke gauna didesnį fizinį krūvį (namie būna ne toks judrus).

Tie, kas augino mažylį ir laikė šunį, pataria nepalikti kūdikio vieno su šunimi. Net labai gerai išauklėtas augintinis gali netyčia išgąsdinti arba nuskriausti mažą vaiką.

Dresūra, režimas, švara

Nediskutuotinas klausimas – dresūra. Tuo užsiimti reikia, kai šuo peržengia jūsų namų slenkstį. Jeigu planuojate turėti vaikų, atidžiau rinkitės šuns veislę. Reikia atsižvelgti ne tik į šuns dydį (didžiulis šuo gali būti labai ramus ir lėtas), bet į temperamentą, kokiu tikslu buvo išvesti jo protėviai.

Laukiant mažylio ir jį parsivežus, labiau, nei įprasta, reikia laikytis švaros. Nedovanotina, jei šuo turi vidaus arba išorės parazitų, yra neskiepytas nuo pasiutligės.

Jauniems tėvams prisieis dažniau valyti namus ir plauti rankas po tekančiu šiltu vandeniu. Parsivedus šunį iš lauko, ne pro šalį nuplauti jam letenas, dažniau pašukuoti kailį.

Tik neverta pulti į kraštutinumus. Mokslininkai nustatė, kad šunų turintys vaikai rečiau serga virškinamojo trakto ir peršalimo ligomis. Augdami su gyvūnu vaikai tampa atsparesni mikrobams.
Nors jūsų šuo atrodo sveikutėlis, o jūs laikotės švaros, būtina reguliariai jam duoti vaistų nuo parazitų, profilaktiškai skiepyti. Pasitarę su šeimos gydytoju, galbūt ir jūs su vaikais vartokite antihelmintikų, nes užkratą galima parsinešti ir nuo kitų gyvūnų.

Šuo – ne užgaida

Vaikai yra talentingi dovanų kaulytojai, tačiau šuniukas – ne Kalėdų Senelio dovana.
Šuns įsigijimui turi pritarti ir pasirengti visa šeima. Tai ne užgaida. „Patarčiau iškart numatyti ir išlaidas, nes šunį reikės vesti pas veterinarą, pirkti ėdalą, priežiūros reikmenis, gal teks apsilankyti gyvūnų kirpykloje“,– akcentuoja vilnietė šunų veisėja Danguolė Papinigienė.

Ir net jeigu viskas sustyguota, vienas dalykas vis tiek gali apkartinti gyvenimą. Tai alergija. Gydytoja Aiva Vaivarienė tinklapyje http://www.alergija.lt/ rašo: „Gana dažnai manoma, kad alergiją sukelia pats naminių gyvūnėlių kailis, tačiau iš tiesų alergizuoja odos atplaišos, pleiskanos, seilėse esančios dalelės, baltymai, šlapimas.“

Pasak gydytojos, reikia kuo dažniau valyti tas vietas, kur nuolat būna augintinis. Idealu, jeigu šį darbą atlieka nealergiškas žmogus. Namuose reikėtų sukurti zoną, į kurią gyvūnas nepatektų (pavyzdžiui, miegamasis). Vertėtų atsisakyti kilimų, minkštų baldų, užuolaidų. Medikai pataria bent kartą per savaitę maudyti augintinį, mažinti alergenų kiekį aplinkoje.
Žinant, kad kuris nors šeimos narys alergiškas, galima pasidairyti šuns, nesukeliančio alergijos. Tai šunys, kurie nesišeria, be to, yra šunų veislių, kurie išvis neturi kailio.

Atverkite duris naminiam vilkui, ir jis pasistengs jūsų nenuvilti…
Svetlanos Valujevos nuotr.