Kinologai dalyvavo EK konferencijoje
Spalio 28 d. Briuselyje įvyko Europos Komisijos konferencija „Šunų ir kačių gerovė Europos Sąjungoje“.
Europos Sąjungos šalių narių atstovai, besirūpinantys gyvūnų gerove, spalio 28-29 d. rinkosi į tarptautinį forumą Briuselyje.
Konferencijos tema buvo „Šunų ir kačių gerovė Europos Sąjungoje“, tačiau dauguma pranešėjų kalbėjo daug plačiau, jie pabrėžė gyvūnų gerovės įtaką ekonomikai, mokslo vystymuisi, visuomenės gerovei.
Konferenciją rengė Europos Komisija, bendradarbiaudama su šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančia Lietuva. Prie konferencijos rengimo taip pat prisidėjo visuomeninės gyvūnų gerovės organizacijos ,,Vier Pfoten International”, ,,Eurogroup for Animals” bei Europos veterinarijos gydytojų federacija.
Šiame tarptautiniame forume buvo galima sutikti ir nemažai Vilniuje 2011 metų pavasarį rengtos konferencijos „Atsakingas gyvūnų laikymas“ dalyvių.
Lietuvos kinologų draugijai tarptautinės svarbos renginyje atstovavo LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė ir projektų vadovė Kristė Sedlevičiūtė. Dalyvavo Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos atsakingi darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų delegatai.
Tarp renginio svečių bei delegatų buvo FCI Europos sekcijos ir Danijos kinologų klubo prezidentas Jorgen Hindse, mūsų šalyje nekart viešėjusi tarptautinės organizacijos „Vier Pfoten“ vadovė Marlene Wartenberg, Europos veterinarijos gydytojų federacijos prezidentas Christophe Buhot bei kiti gyvūnų gerove besirūpinantys įžymūs žmonės.
Vieną pagrindinių pranešimų konferencijoje skaitė JAV Pensilvanijos universiteto profesorius James Serpell. Jis kalbėjo apie kintančias socialines naminių gyvūnų laikymo tendencijas. Profesorius pateikė įdomių faktų, kaip urbanizacija, industrializacija, demografiniai pokyčiai pakeitė ne tik mūsų naminių augintinių gyvenamąją aplinką, bet ir jų paskirtį. Pakeitė ir žmonių pasirinkimą – per pastaruosius 13 metų JAV ir Didžiojoje Britanijoje ypač išpopuliarėjo mažų veislių šunys.
Apie gyvūnų gerovės problemas Lietuvoje konferencijoje pranešimą skaitė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Kristina Stakytė, ji pasidžiaugė, kad mūsų šalyje suaktyvėjo visuomenės švietimas, o tai ypač padeda stiprinti gyvūnų savininkų atsakomybę. Renginio metu dalyviams buvo pristatytas leidinys apie ES 2012-2015 m. gyvūnų gerovės strategiją, ten pat publikuojamas ir naujasis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.
„Mūsų pastangos nenuėjo veltui, – grįžusi iš konferencijos, sakė Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R.Kazlauskaitė.– Savo edukaciniais projektais, kuriuos vykdome vaikų ugdymo ir kitose įstaigose, pasivijome ilgametes kinologines tradicijas turinčias šalis – Belgiją, Švediją. Apie mūsų nuveiktus darbus renginio dalyviams paruošėme prezentaciją „Šunims draugiškos šalies kūrimas“ ir pakvietėme prisijungti prie mūsų“.
„Kai pamatai, kiek iš visos Europos susirinko suinteresuotų žmonių, gyvūnų gerovės specialistų, tai labai įkvepia dirbti toliau. Užmezgėme naujų ryšių, bendravome su didelę patirtį turinčiais žmonėmis. Kad mūsų pastangos gerai vertinamos, liudijo kvietimai bendradarbiauti, dalintis švietėjiška medžiaga“, – įspūdžiais dalijosi K. Sedlevičiūtė.
O spalio 29 d. Lietuvos atstovybėje Briuselyje vyko darbo grupių posėdžiai, vienam jų pirmininkavo R.Kazlauskaitė. Posėdžio metu Europos Komisijai buvo parengti pasiūlymai. Posėdžio dalyviai ir vėl pabrėžė visuomenės švietimo svarbą, tarpvalstybiniu mastu suderintų gyvūnų gerovės įstatymų būtinybę, visuotinės šunų veislynų registracijos ir gyvūnų indentifikavimo reikšmę. Taip pat buvo pasiūlyta valstybėms narėms apsvarstyti ir patvirtinti minimalius naminių gyvūnų veisimo standartus (reikalavimus). Dar kartą buvo akcentuota visuotinės šunų identifikacijos, kuri įsigalios nuo 2016 metų visoje ES, svarba.
Loading ...