Erdelterjeras
Britai praminė šį šunį terjerų karaliumi ne tiek dėl ūgio, nors jis aukščiausias tarp terjerų, kiek dėl aristokratiško grožio ir drąsos. Greita reakcija, sumanumas, puiki uoslė leido erdelterjerams tapti universaliais šunimis. Trumpiau tariant, erdelterjeras gali būti viskas…
Kranto, arba vandens terjerai
Daugiau kaip šimtmetį formavosi erdelterjerų išvaizda ir charakteris. Jie buvo išvesti XIX a. viduryje vandens gyvūnų, ypač ūdrų medžioklei. Tais laikais sportas su šunimis buvo mėgstamiausia Jorkšyro darbininkų pramoga. Rungtynių azartas, galimybės lažintis sutraukdavo prie Air upės netoli Bingli miestelio minias žiūrovų. Šunys privalėjo išvaryti ūdrą iš slėptuvės, persekioti ją vandenyje ir ant kranto.
Tais laikais prie Air upės varžėsi Ūdriniai skalikai (oterhaundai ir senieji anglų juodai rudi šiurkščiaplaukiai terjerai). Netyčia, o gal savininkų valia, terjerai kryžminosi su geros uoslės, augalotais, bet flegmatiškais švelniaplaukiais oterhaundais. Jų palikuonys pasižymėjo energija, aistra medžioti, noriai bendravo su žmonėmis.Jie buvo šiurkštaus kailio, todėl tiko medžioti brūzgynuose ir vandenyje.
Air upės terjerai paplito šiaurės Anglijoje, pelnydami patikimų medžioklės pagalbininkų reputaciją. Šaukė juos kranto arba vandens terjerais. Po ilgų ginčų naują veislę pavadino erdelterjerais (Air – upės pavadinimas, dale – slėnis, Airedale terrier – erdelterjeras).
Erdelterjerų medžioklės plotuose ganėsi didelės avių bandos, todėl tikėtina, kad ganyti jie pramoko iš borderkolių bei kt. aviganių. Gal jiems įlieta Stafordšyro bulterjerų kraujo, kadangi pirmieji šunys nestokojo kovingumo ir net dalyvavo šunų kovose. Tuo metu erdelterjerų ūgis, kailis ir akių spalva, tipas, kaukolės sandara, ausų dydis ir „pastatymas“ gerokai skyrėsi (skirtingus tipus aprašė Holandas Baklis, knyga „Erdelterjeras“).
XIX a. pabaigoje veisėjams iškilo nemenka užduotis: išvesti elegantišką, bet stambų terjerą. Erdelterjerai turėjo tapti „kaulėti“, bet nesunkūs; būti raumeningi, turėti kompaktišką korpusą, lygią, ilgą, proporcingą galvą. Griežtai atrinkdami geriausius šuniukus, erdelterjerų veisėjai išvedė elegantišką tvirtuolį. Greit veislė tapo žinoma kituose Europos kraštuose ir JAV. Jungtinių valstijų vakaruose erdelterjerai dalyvavo meškų ir lūšių, o pietuose – šernų medžioklėje.
Šlovė užklupo erdelterjerus Pirmojo pasaulinio karo metais – jie tapo tarnybiniais šunimis. Pirmą kartą juos kaip Didžiosios Britanijos armijos ryšininkus panaudojo įžymus karo šunų dresuotojas pulkininkas Ričardsonas. Tai neprasprūdo pro Vokietijos karinių pajėgų kinologų akis, geranoriški ir ištvermingi erdelterjerai tapo sanitarais. Kinologai netgi drįso pareikšti, kad erdelterjerų darbinės savybės lenkia vokiečių aviganių sugebėjimus.
Erdelterjeras – ne bet kam
Dresuotojai kartais teigia, kad su erdelterjerais sunku, nes yra užsispyrėliai, o šeimininkai, gerai pažįstantys savo šunis, tvirtins: paklusnesnio ir protingesnio šuns nerasite…
Erdelterjerai – ne bet kam! Prieš pasiimdami mažą erdeliuką į namus, pasvarstykite, ar jūsų neerzins gyvybingas, veržlus augintinis. Jei neturite laiko žaidimams, pasivaikščiojimams, vengiate aktyviai judėti, erdelterjeras ne jums. Nepamirškite: nuo veislės kūrimo pradžios erdelterjerai buvo skirti sportuoti, jie ir dabar puikiai pasirodo Agility trasose bei kitose šunų sporto šakose. Be abejo, šiuolaikiniai erdelterjerai pirmiausia yra žmonių bičiuliai. Atlapaširdžiai, ištikimi šeimos šunys, mėgstantys nuotykius ir mylintys žmones – su jais nenuobodu.
Erdelterjerų mūsų krašte šiuo metu nėra daug. Prieš keletą dešimtmečių šunų mylėtojai sportininkai su erdelterjerais sėkmingai rungtyniavo sportinės daugiakovės varžybose. Pavyzdžiui, kaunietė Rūta Merkevičienė su erdelterjeru Raudžiu 1978 m. sėkmingai pasirodydavo minėtose varžybose.
Pirmieji mūsų krašto erdelterjerai pasižymėjo stipriomis darbinėmis savybėmis, o išvaizda nusileisdavo užsienio šunims. Vienu metu išgyvenę veislės populiarumo kilimą, šiuo metu erdelterjerai yra laikomi ir mylimi tikrai ištikimų gerbėjų būrio. Prie erdelterjerų skaičiaus didėjimo ir kokybiškų šunų atsiradimo daug prisidėjo kaunietė Jūratė Miliūnaitė. Šios veislės entuziastai organizuoja savo susitikimus, keičiasi informacija ir visokeriopai rūpinasi erdelterjerų populiacijos gausėjimu.
St.Barausko nuotr.