Vis dažniau žmonės su savo augintiniais išsiruošia į kelionę. Ir nebūtinai nuosavu automobiliu, bet ir traukiniu ar autobusu.

Tačiau reikalavimai vežant gyvūnus augintinius viešuoju transportu Lietuvos miestuose skiriasi, ir tai sukelia nemažai nepatogumų.

Kinologijos savanorė Neringa Vanjūtė surinko įdomios bei naudingos informacijos apie gyvūnų augintinių vežimo taisykles ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

Kelionės su šunimis traukiniu

Beveik visose valstybėse su šunimi keliauti galima tam tikrose, specialiai numatytose, traukinio zonose. Negana to, gyvūno bilietui dažnai taikomos nuolaidos.

Gyvūnams augintiniams labai draugiškose Skandinavijos valstybėse nereikalaujama šunims uždėti antsnukių, kai tuo tarpu Baltijos valstybėse (taip pat ir Lenkijoje) antsnukis keliaujant traukiniu yra privalomas, jeigu gyvūnas keliauja ne savo pervežimo dėžutėje. Taip pat neleidžiama traukiniais vežtis daugiau nei dviejų šunų, o su jumis keliaujantis augintinis turi būti su antkakliu ir trumpu (0,5 m) pavadžiu.

Šunų vežimas autobusais ir troleibusais

Tik Vilniaus miesto viešajame transporte savo gyvūną augintinį jūs galėsite vežtis autobusu arba troleibusu. Ir ne pervežimo dėžėje, o laisvai. Keliausite ramiai, tačiau sostinės transportininkai savo taisyklėse vis dėlto įrašė reikalavimą: vežamam šuniui reikia užsegti antsnukį, prisegti jį prie pusės metro pavadėlio (antsnukių nereikia tik pervežimo dėžėje keliaujantiems nedideliems šuniukams).

Tuo tarpu visų kitų Lietuvos miestų viešojo transporto taisyklės yra griežtesnės. Jos numato, kad šuo ar katė gali būti vežami tik pervežimo dėžėje ir tik taikant maksimalius šios „taros“ išmatavimus. Šis reikalavimas pažeidžia didesnių šunų savininkų teises – didelio šuns pervežimas autobusu ar troleibusu tampa neįmanomas.

Neringa Vanjūtė sako, jog, panagrinėjus Lietuvoje taikomas gyvūnų vežimo taisykles, matyti, kad jos iš esmės sutampa su Estijoje bei Lenkijoje taikomomis taisyklėmis.

Tuo tarpu kitose valstybėse (taip pat ir Latvijoje) gyvūnų vežimas yra gerokai paprastesnis – užsegti šuniui antsnukį ten nereikalaujama.

Kaimyninių valstybių sostinėse (įskaitant ir Vilnių), nepaisant anksčiau minėtų ribojimų, šuns pervežimas viešuoju transportu galimas ir pakankamai patogus šeimininkui. Deja, Lietuvos miestuose ir miesteliuose susiduriama su situacija, kuomet keleivis neturi galimybių viešuoju transportu vežtis didesnio gyvūno.

Kuo bekeliautumėte, mūsų augintiniai turi būti paskiepyti, sveiki, nesukelti aplinkiniams nepatogumų – turime paisyti higienos ir kultūringo elgesio normų.

Taip pat patartina prieš kelionę pasidomėti, ar augintiniui reikės bilieto. Jeigu reikės, tokiems bilietams visada taikomos nuolaidos.

Išsiruošus į kelionę tarptautiniais traukiniais ar autobusais, dar prieš perkant bilietą, reikia sužinoti, kokias taisykles taiko minėtos transporto kompanijos, kokie reikalavimai galioja gyvūnams augintiniams tose šalyse.

Saugios ir smagios kelionės!

N.Vanjūtė – išsamiai apie gyvūnų pervežimo taisykles.

Agatos Mulerovaitės nuotraukoje – N.Vanjūtė

2017 11 13

Vasara – kelionių metas. Keliaujantiems su augintiniais svarbu žinoti įstatymus ir taisykles, taikomus gyvūnams augintiniams.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, remdamasi ES direktyvomis, papildė ir atnaujino informaciją keliaujantiems su gyvūnais augintiniais.

Prieš ruošdamiesi į šunų parodas ar atostogauti su savo šunimis būtinai iš anksto susipažinkite su gyvūnų pervežimo tvarka, tai ypač svarbu norint pervežti jaunus šuniukus.

Taip pat aktualu tai, kad dėl palankaus pasiutligės ir kitų ligų statuso kai kurios šalys įvežamiems gyvūnams augintiniams taiko griežtesnius nacionalinius reikalavimus.

Informaciją jūs galite gauti  konkrečios šalies ambasadoje arba informaciniame puslapyje.

Daugiau informacijos: http://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gyvunu-vezimas-keliavimas/keliavimas-su-gyvunais

Balandžio 24-ąją pirmąkart Lietuvoje paminėta Šuns diena, kurios pagrindinis tikslas buvo paskatinti žmones rūpintis savo gyvūnais.

Lietuvos techninės apžiūros asociacijos „Transeksta“ ekspertai, prisijungdami prie šios šventės idėjos, taip pat skatina visus būti atsakingais šeimininkais ir ragina gyvūnus automobiliuose vežti saugiai.

Ypač tai aktualu dabar, kai keičiasi šuns statusas, šuo tampa mūsų bendruomenės nariu, lydinčiu šeimininkus atostogų, kelionių metu. Pagal Kelių eismo taisykles vairuotojas privalo užtikrinti, kad vežami gyvūnai netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.

Bandymų metu nustatyta, kad 65 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi be saugos priemonių vežamas 11 kg gyvūnas gali smūgiuoti maždaug 450 kg, o 27 kg šuo – apie 1300 kg jėga.

Be abejo, tokio stiprumo smūgis nulemtų pačias tragiškiausias pasekmes ne tik gyvūnui, bet ir automobilio salone esantiems bendrakeleiviams.

Net ir mažiau ekstremaliais atvejais be specialiųjų priemonių vežami gyvūnai gali patys susižaloti krisdami, atsitrenkdami ar išsiskleidus oro pagalvėms.

Be to, juk pavojinga net ir po visai nedidelės avarijos atidaryti automobilio dureles: gyvūnas iš išgąsčio sprukdamas gali sukelti kitą eismo įvykį, žūti pats.

Skaičiuojama, kad apie 25 proc. visų avarijų kyla dėl vairuotojo dėmesio blaškymo, todėl kelionės metu gyvūnai negali nevaržomai judėti automobilio salone, sėdėti ant priekinės sėdynės ar net, kas dar vis pasitaiko, vairuotojui ant kelių.

Didesni šunys su specialiomis petnešomis, prisegti saugos diržais, turėtų būti vežami ant galinės sėdynės ar automobilio universalo kėbulu bagažinėje, atskirtoje nuo salono grotelėmis arba tinkleliu, dar geriau – specialiai bagažinėje gyvūno vežimui įrengtame narve.

Mažesnį gyvūną saugiausia gabenti narvelyje, kurį reiktų pritvirtinti automobilyje taip, kad šis nejudėtų (pvz., saugos diržais) arba bent jau pastatyti jį priekinėje keleivio vietoje ant grindų.

„Transeksta“ specialistai atkreipia šunų šeimininkų dėmesį, kad ne visos mūsų parduotuvėse siūlomos saugos priemonės gyvūnams vienodai gerai atlieka savo funkciją, nes kol kas jų sertifikavimas gamintojams yra ne privalomas, o tik savanoriškas.

Naujausi saugos testų rezultatai rodo, kad saugiausios priemonės (petnešos su diržais) šunims yra tos, kurios turi tritaškį tvirtinimą: pasitelkiant „Isofix“ sistemą (ji naudojama ir vaikiškų kėdučių tvirtinimui) iš abiejų pusių pritvirtinama sėdinčio šuns apatinė kūno dalis, o vienas tvirtinimas skiriamas nugarai.

Su tokio tvirtinimo pagalba išvengiama rimtesnių sužalojimų, nes šuo išlieka stabilus automobilį net labai staigiai stabdant. Renkantis kelioninius narvelius taip pat reiktų pasidomėti, kiek jie tvirti.

Be to, narvelis turėtų būti pakankamo dydžio, kad gyvūnas jame jaustųsi patogiai, bet jokiu būdu ne gerokai per didelis – tai taip pat svarbu šuns saugumui.

Informaciją parengė „Transeksta“

Sleepypod gamintojo filmukas-instrukcija apie tritaškį šuns saugos diržą: https://www.youtube.com/watch?v=DJMwB-Gp_L4

Nuo rugpjūčio 1 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba griežtina šuniukams išduodamų ES gyvūnų augintinių pasų kontrolę.

Išaiškinus ne vieną atvejį, kai privatūs veterinarijos gydytojai, talkindami veisėjams, klastoja gyvūnų augintinių pasus, įrašus apie jų amžius ar skiepus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) griežtina jaunikliams išduodamų dokumentų kontrolę.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d. gyvūno augintinio pasus šunų, kačių ir šeškų savininkams tiesiogiai išduos tik VMVT teritorinių padalinių valstybiniai veterinarijos gydytojai.

„Privatūs veterinarijos gydytojai, įtraukti į specialų sąrašą, laikinai negalės išduoti pasų, tačiau įrašus juose apie gyvūnui atliktas veterinarines procedūras, galės daryti“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.

Šiuo metu privatiems veterinarijos gydytojams VMVT teritoriniuose padaliniuose pasų blankai jau neišduodami.

Gydytojai, kurie už juos sumokėjo, bet dar neatsiėmė, atgaus pinigus. Pinigai bus grąžinti ir tiems, kurie nespėjo panaudoti visų, anksčiau įsigytų, blankų.

Šuns ar katės savininkas, norėdamas gauti pasą savo augintiniui ar jo išveistų augintinių vadai, turės:

•  pateikti prašymą VMVT teritoriniam padaliniui, kuriame reikia nurodyti: gyvūno augintinio rūšį, lytį, gimimo datą ir poodinės mikroschemos numerį;

•  patvirtinti pateiktų duomenų teisingumą – pristatyti dokumentus, įrodančius šuns ar katės suženklinimą ir vakcinavimą nuo pasiutligės, kilmės dokumentą (veisliniams gyvūnams augintiniams) ir dokumento, kuriuo patvirtinamas apmokėjimas už paso blanką, kopiją;

•  sudaryti galimybę valstybiniams veterinarijos gydytojams patikrinti gyvūno augintinio tapatybę, t.y. ženklinimą poodine mikroschema.

Šuniukų ir kačiukų vadoms dokumentus tiesiogiai išduos valstybiniai veterinarijos gydytojai tik tuomet, kai augintiniai atitiks nustatytus sveikatos reikalavimus.

Kilus įtarimui, kad pasui gauti pateikti neteisingi duomenys, bus tikrinama, ar pateiktuose dokumentuose nurodyta teisinga informacija.

Tai reiškia, kad bus tikrinama privačių veterinarijos gydytojų, pildžiusių dokumentus, ir veisėjų bei vežėjų veikla, atliekami laboratoriniai tyrimai.

„Sugriežtintą tvarką planuojame taikyti laikinai – iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tačiau jeigu tai nepadės sustabdyti neteisėtos gyvūnų augintinių veisėjų, prekiautojų ir vežėjų į kitas šalis veiklos,  neteisėto tokių asmenų bendradarbiavimo su įstatymus pažeidžiančiais privačiais veterinarijos gydytojais, bus imamasi dar griežtesnių apribojimų“, – pabrėžia R. Sirutkaitytė.

Kilus papildomiems klausimams, prašome skambinti VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojai Rasai Sirutkaitytei, tel. nr. (8 5) 249 1651.

http://vmvt.lt/lt/naujienos/4282/

St.Barausko nuotr.

Svarbi informacija vykstantiems į šunų parodas Baltarusijoje!

Nuo 2013 m. liepos mėnesio Baltarusijoje įsigaliojo kelių mokestis.

Vykstantieji į šią šalį gali iš anksto pasinaudoti elektronine kelių mokesčių sistema „BelToll“  http://www.beltoll.by/ru/bel-toll.aspx ir pasirūpinti specialiu lipduku.

Nesusimokėję už kelius ir neturintys atitinkamo lipduko arba sumokėję ne visą sumą, baudžiami 50-100 eurų baudomis http://www.beltoll.by/ru/bel-toll/enforcement-and-violations.

Mokamų Baltarusijos kelių žemėlapis http://www.beltoll.by/ru/bel-toll/map.aspx.

Pastaba: Baltarusijos rajoninės reikšmės keliai išliko neapmokestinti, tačiau tokiu atveju reikia labiau planuoti kelionės trukmę.

Aukšta oro temperatūra ir didelė drėgmė kelia rimtą pavojų gyvūnams augintiniams transportavimo metu. Planuojant keliones vasarą ilgiau kaip 8 valandas, būtina atsižvelgti į oro sąlygas ir tinkamai pasirengti gyvūno pervežimui.

Drėgmė gali smarkiai sustiprinti neigiamą aukštos temperatūros poveikį gyvūnams ir padidinti jų kančias. Nuo karščio gyvūnai ginasi išskirdami vandens garus prakaituodami, lekuodami.

Esant didelei drėgmei, vandens garų išskyrimas sumažėja. Kai labai karšta ir tvyro didelė drėgmė, gyvūnai gali patirti karščio stresą, pabloginantį jų būklę ar net sukeliantį žūtį.

Kelionėms su augintiniais vasaros metu reikia kruopščiai pasirengti.

Sustojimai (stovėjimas automobilių spūstyje, eilėje prie sienos ar kt.), kurie normaliomis sąlygomis neturi didelės reikšmės, karštyje gali tapti kritiniais.

Reikia numatyti, su kuo susisiekti esant kritinei situacijai, kur gauti šviežio vandens.

Su gyvūnais keliaujantys šeimininkai turi žinoti, kaip atpažinti karščio streso požymius, kokių imtis veiksmų konkrečiais atvejais, turėti pirmosios pagalbos priemonių.

Transportuojant šunis ar kates, reikia stebėti temperatūrą automobilio salone, ventiliacijos sistema turi dirbti ir po variklio išjungimo. Ventiliacijos sistema turi būti pajėgi palaikyti tinkamą temperatūrą, priklausomai nuo lauko temperatūros.

Visose transporto priemonėse turi būti įrengta funkcionali girdymo įranga, galinti visiškai patenkinti vandens ar atitinkamų elektrolitų poreikį, priklausomai nuo gyvūno rūšies ir amžiaus.

Vežėjai, gabenantys arklius arba ūkinės paskirties gyvulius ilgesniais nei 8 val. trukmės maršrutais į Europos Sąjungos valstybes ar kitas šalis, turi būti susipažinę su Reglamente 1/2005 nurodytais ventiliavimo ir temperatūros monitoringo reikalavimais.

Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklapio www.vmvt.lt informaciją

S.Valujevos nuotr.

Kokios naujovės gyvūnų pervežimo srityje? Ar vežėjai tapo draugiškesni? Deja, ne. Ypač tam priešinasi miesto viešasis transportas…

2011 m. balandžio mėnesį buvo patvirtintos naujos taisyklės, pagal kurias gyvūnus miesto viešajame transporte galima vežtis tik specialiose pervežimo dėžėse.

Taigi nuo šiol pervežamiems gyvūnams augintiniams įsigaliojo tos pačios taisyklės kaip bet kokiam gabenamam bagažui. O bagažo gabenimo taisyklėse nurodo: jei dėžės matmenų suma viršija 120 centimetrų, reikia pirkti papildomą bilietą. Blogiausia tai, kad didelius šunis vežti autobusais ir troleibusais pagal naujai patvirtintas taisykles iš viso draudžiama.

Maršrutinių autobusų, vadinamųjų „mikriukų“, vairuotojai leidžia keleiviui gabentis šunį, tačiau gali pareikalauti, kad šuns savininkas užsegtų keturkojui bendrakeleiviui antsnukį.

Traukinių trečiosios klasės vagonais taip pat galima vežtis šunis, ši paslauga nekainuoja. Važiuojant su augintiniu kitokio tipo vagonuose, reikia už jį susimokėti kaip už 10 kilogramų bagažą.

Jeigu šunys dideli, vienas keleivis traukiniu gali gabentis ne daugiau kaip 2 šunis, be to, jis privalo susimokėti už šunį kaip už 20 kilogramų bagažą. Gyvūno savininkas privalo pasiimti su savimi šuns sveikatos pažymą, šuo privalo segėti antkaklį su pavadėliu ir antsnukį.

Keliantis keltu Klaipėda – Kuršių Nerija už bet kokio dydžio šunį imamas 5 Lt mokestis.

A.Staskevičienės nuotr.

Kartu su šeimininkais automobiliu keliaujantys augintiniai Lietuvoje – įprastas vaizdas, tačiau specialiu saugos diržu prisegtas šuo – retenybė. Draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“ atkreipia dėmesį, jog laisvai po automobilį judantis geriausias žmogaus draugas, blaškydamas vairuotoją, kelia pavojų ir ragina pasirūpinti keleivių bei augintinių saugumu kelyje.

Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis teigia, kad Lietuvos kelių eismo taisyklėse, priešingai nei Vakarų valstybėse, vežant šunis ar kates specialūs saugumo reikalavimai nėra numatyti.

„Nepaisant to, kad formaliai šunų ir kačių vežimui reikalavimų nekeliama, kiekvienas jų šeimininkas turėtų įvertinti riziką ir savo iniciatyva imtis visų saugumo priemonių. Juk neprisegto šuns vežimas – tai tas pats, kas vežti be specialios kėdutės ir saugos diržais neprisegtą mažametį vaiką“, – teigia N. Giedraitis.

Nors oficialių statistinių duomenų, kiek avarijų įvyksta dėl laisvai vežamų augintinių ir kiek jos tampa skaudesnės tik todėl, kad jie buvo neprisegti, nėra, tačiau problema egzistuoja. Pasak N. Giedraičio, draudikai reguliuodami žalas neretai susiduria su tokiais atvejais, kuomet vairuotojas, avariją sukelia išsiblaškęs dėl savo augintinio elgesio.

Dvi sekundės atitraukto dėmesio padvigubina avarijos tikimybę

„Laisvai judantis šuo automobilyje kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Staigiai stabdant automobilį, gyvūnas gali būti išsviestas per priekinį stiklą, trenktis į salone esančius žmones ir taip juos sužeisti. Jeigu važiuojant gyvūnas įsitaiso ant vairuotojo kelių, avarijos atveju išsiskleidusios pagalvės gali rimtai sužaloti ne tik gyvūną, bet ir vairuotoją“, – teigia N. Giedraitis.

Keturkojus naminius gyvūnus rekomenduojama vežti už specialios apsauginės pertvaros arba prisegti juos specialiais saugos diržais su petnešomis ir reguliuojamu pavadėliu. Mažesnių gyvūnų kelionėms tinka saugos diržais tvirtai prisegti arba saugiai įsprausti toje vietoje, kur keleivis laiko kojas, specialūs krepšiai ar dėžės. „Šios priemonės gali ne tik išgelbėti žmogaus ir gyvūnų gyvybes avarijos atveju, bet ir užkerta kelią gyvūnui blaškyti vairuotojo dėmesį. Juk jį atitraukus tik dviem sekundėms, tikimybė padaryti avariją padidėja dvigubai“, – teigia N. Giedraitis.

Užsienyje problema sulaukia daug dėmesio

Užsienyje nesaugus šuns ir katės vežimas – taip pat didelė problema, tačiau jai skiriamas nemenkas dėmesys. Užsienyje atliekami įvairūs tyrimai, vairuotojai informuojami apie galimas grėsmes, o Vakarų Europos valstybėse vežant šunis ir kates net reikalaujama imtis saugos priemonių, o reikalavimo nepaisantis vairuotojas baudžiamas pinigine bauda.

Šiais metais Amerikos automobilių asociacija JAV apklausė tūkstantį vairuotojų apie šunų vežimą automobilyje. Apklausos rezultatai atskleidė, jog didžioji dauguma respondentų (80 proc.) dažniausiai visur kartu vežiojasi savo augintinius, pradedant atostogų išvykomis ir baigiant kelione iki gyvūnų parduotuvės. Ir tik 17 proc. automobiliu vežančių šunis teigė naudojantys saugos priemones, tokias kaip saugos diržai šunims, krepšiai ar pertvaros.

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad dauguma šunų augintojų veždami juos automobiliu susiduria su pavojingomis situacijomis. Trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad juos kelionės metu augintiniai blaško, o net 59 proc. apklaustųjų teigė dėl vežamo laisvai judėti galinčio šuns patyrę bent vieną pavojingą situaciją kelyje.

Net vienas iš penkių apklaustų vairuotojų leido savo augintiniui sėdėti ant kelių, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir visiems eismo dalyviams. Kaip blaškančias situacijas respondentai taip pat įvardino šuns maitinimą važiuojant (7 proc.) bei žaidimą su juo (5 proc.).

„ERGO Lietuva“ informacija

Svetlanos Valujevos nuotr.

Nuo 2010 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 703 įsigaliojo nauja iš trečiųjų šalių nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų vežimo ir tikrinimo tvarka.

LR Muitinės departamentas informuoja, kad siekiant sudaryti sąlygas asmenų su gyvūnais augintiniais vykimui per visus Lietuvos pasienio kontrolės punktus, ankstesnės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų funkcijos tikrinti į ES teritoriją įvežamų šunų, kačių ir šeškų identifikaciją ir juos lydinčius dokumentus, perduotos muitinių pareigūnams.

Nuo šiol nekomerciniais tikslais vežami augintiniai, išskyrus kambarinius paukščius, gali keliauti per visus Lietuvos Respublikos muitinės pasienio postus.

Išsami informacija apie reikalavimus iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą įvežamiems gyvūnams bei augintinių vežimo tvarką pasienio kontrolės punktuose – „Valstybės žinios“ Nr. 872010, 2010 07 22.

S.Valujevos nuotr.

Ši informacija buvo paskelbta 2010 m.  Šiuo metu Lietuvos geležinkeliai ir kiti vežėjai gerokai pakeitė savo taisykles – susipažinkite su transporto kompanijų informacija jų tinklapiuose.

Įstatymai

Prieš atostogas įsitikinę, jog poilsio namų administracija neprieštarauja jūsų šuns viešnagei, vis dėlto susipažinkite su įstatymais. Ką galite ir ko negalite keliaudami  su augintiniu.
Keliones su gyvūnais reglamentuoja teisės aktas, kurį 2003 05 26 priėmė Europos Parlamentas – Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003. Keliaujant su augintiniais iš Lietuvos į ES šalis (išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją, Švediją ir Maltą) reikia turėti ES gyvūno augintinio pasą. Vežamas gyvūnėlis turi būti daugiau nei 3 mėn. amžiaus; identifikuotas integriniu grandynu arba įskaitoma tatuiruote; paskiepytas nuo pasiutligės aktyvuota vakcina pagal gamintojo rekomendacijas; apie šį vakcinavimą turi būti pažymėta gyvūno pase (http://www.vet.lt/).

Kai kurios šalys įvežamiems gyvūnams taiko gana griežtus reikalavimus, todėl patartina susisiekti su šalių, į kurias ketinate vykti, ambasadomis.
Prieš kelionę mes draudžiamės, o ką daryti su augintiniais? Lietuvos draudimo bendrovės vis dar vangiai draudžia naminius gyvūnus, nes joms tai neapsimoka. Vakarų šalyse gyvūnų draudimas tapo norma. Štai JAV automobilių draudimo kompanija „Progressive Corp“ pati draudžia gyvūnus ir jų šeimininkus nuo autoavarijų pasekmių. Kadangi Jungtinių Valstijų gyventojai laiko daugiau kaip 150 mln. naminių gyvūnėlių ir per metus išleidžia apie 40 mlrd. dolerių jų reikmėms, norinčiųjų apdrausti keturkojį keleivį pakanka.

Automobiliu

Mūsų krašto šunys daugiausia keliauja automobiliais. Planuodami atostogas, iš anksto apsilankykite su augintiniu pas veterinarą (skiepytis, įsigyti vaistų nuo erkių ir blusų). Net jeigu keliausite netoli, vis tiek vežkitės augintinio sveikatos pasą.  Pravers ir pirmosios pagalbos vaistinėlė.
Keliaujant automobiliu patogiausia įkurdinti šunį specialioje pervežimo dėžėje. Jis neblaškys dėmesio, netrukdys keleiviams ir vairuotojui. Neturint kelioninės dėžės, patariama prisegti augintinį saugos diržais, tupdyti ant užpakalinės sėdynės. Ant sėdynės tiesiamas neslidus, lengvai plaunamas užtiesalas. Dar patogiau keliauti automobiliu, kuriame augintinį nuo keleivių atitveria specialios grotelės. Šunį vežti uždaroje automobilio bagažinėje draudžiama.
Kai kuriose šalyse (Belgija, Didžioji Britanija) jau reikalaujama, kad automobiliu vežamas šuo segėtų saugos diržus. Šių diržų galima įsigyti ir mūsų krašto zoologijos bei automobilių parduotuvėse.

Šunį pratinti keliauti reikėtų taip pat iš anksto. Iš pradžių įleiskite jį į automobilį, tegul viską apuosto, apžiūri. Tegul patupi, pasnaudžia automobilyje. Kai šuniukas apsipranta viduje, kitąkart galima pamėginti trumpai pasivėžinti. Palengva ilginkite važiavimo laiką.
Jei šuo dresuotas, keliauti nesunku. Nepaisant nieko, jis turi segėti antkaklį, būtina pasiimti ir pavadėlį, o dar geriau du – trumpą ir ilgą (susivejančią ruletę). Dideliems šunims pravers ir antsnukis, kad nesulauktumėte priekaištų. Būtina  gertuvė su „naminiu“ vandeniu, įprastas sausas ėdalas, jis visų atostogų metu nesuges, yra patogus vežiotis.

Jeigu šuo neturi tatuiruotės arba integrinio grandyno, antkaklio vidinėje pusėje  užrašykite savo koordinates.
Kelionės metu sustokite poilsio aikštelėse, duokite šuniui palakti, leiskite pasimankštinti. Nei prieš kelionę, nei jos metu augintinio nešerkite. Neleiskite jam kaišioti galvą pro atvirus automobilio langus (gresia akių arba ausų uždegimas, į akis gali įkristi svetimkūnių).

Lėktuvu

Į lėktuvo saloną galima pasiimti ne daugiau kaip 8 kg sveriantį augintinį, kuris, tupėdamas specialioje dėžėje, tilptų po keleivio sėdyne arba ant kelių (dėžės dydis – 50 x 40 x 23 cm). Pervežimo dėžėje gyvūnas turi laisvai atsistoti, apsisukti, ištiesti kojas. Didesni šunys gabenami pervežimo dėžėse atskirame lėktuvo skyriuje. Jeigu ilgos kelionės metu šunį reikia talpinti į kitą reisą, persodinimo punkte jį pavedžioja, lakina, šeria, apgyvendina gyvūnų viešbutyje. Šunį apžiūri veterinarijos tarnybos specialistai. Gyvūno pervežimo dėžė turi atitikti IATA standartus (užrašas Airline approved). Jeigu perkate bilietą per internetą ir planuojate vežtis gyvūnėlį, susisiekite su oro laivyno bendrove, nes vietų skaičius gyvūnams ribotas.
Neregių šunys įleidžiami į lėktuvo saloną ir kt. viešą transportą, jie keliauja nemokamai.

Traukiniu

„Lietuvos geležinkeliai“ (http://www.litrail.lt/) vietinio susisiekimo traukiniuose leidžia vežti kambarinius gyvūnus (šunis, kates, paukščius ir kt.), jei šeimininkas turi  pažymą apie gyvūno sveikatą ir gali užtikrinti keleivių saugumą. Smulkius kambarinius gyvūnus reikia įdėti į specialią dėžę, juos leidžiama vežti 3 klasės vagone nemokamai (kt. vagonuose mokama kaip už 10 kg lydimojo bagažo). Didelius šunis, vienam keleiviui ne daugiau kaip du šunis, leidžiama vežti 1 arba 2 kl. pirmojo vagono, esančio šalia lokomotyvo, nedarbinėje angainėje. Mokama už kiekvieną kaip už 20 kg lydimojo bagažo. Vežant 3 kl. pirmojo arba paskutinio vagono angainėje, esančioje šalia lokomotyvo, mokama už kiekvieną kaip už 20 kg lydimojo bagažo.
Šunys turi būti su pavadėliais, antsnukiais ir prižiūrimi šeimininko. Vagonuose su atskiromis kupė, sumokėjus už visas kupė vietas, taip pat galima gabenti šunis, tačiau keleivių ir šunų neturi būti daugiau kaip kupė vietų (šiuo atveju  mokestis už šunis nemokamas). Jeigu keleivis nori vežti  gyvūnus bagažo vagone, jie  talpinami į narvus ir mokama kaip už 20 kg lydimojo bagažo. Šeimininkas turi važiuoti tuo pačiu traukiniu.
Tolimojo susisiekimo traukiniuose gyvūnams gali būti papildomų reikalavimų, juos sužinosite įsigydami bilietą.

Autobusu

Autobuse keleivis turi teisę nemokamai vežti gyvūnus tik specialioje dėžėje arba narvelyje ir neužimti atskiros sėdimos ar stovimos vietos. Užėmęs atskirą vietą, perka bilietą. Gyvūno savininkas turi užtikrinti, kad nebūtų suteptos autobuso sėdynės, o gyvūnų priterštas vietas privalo išvalyti. Ne dėžėje gabenamas šuo turi būti su antsnukiu ir pavadėliu bei turėti sveikatos pažymą.

Keltu

DFDS LISCO keltai priima keleivius su augintiniais. Vienam keleiviui leidžiama vežtis ne daugiau kaip 2 šunis. Keliaujantiems su gyvūnais yra skirtos specialios kajutės, kuriose kilimai pakeisti linoleumu, po kelionės kajutės dezinfekuojamos. Keleivis, kuris plaukia su šunimi, turi išpirkti visą kajutę. Bilietas šuniui kainuoja apie 40 eurų.

Baidare

• Bus saugiau, jeigu valtyje arba baidarėje net gerai plaukiantis šuo segės gelbėjimosi liemenę.
• Kad keturkojis žygeivis neišsinertų iš antkaklio, turistiniame žygyje geriau jį „pasižaboti“ petnešomis.
• Pavadžio galą prisiriškite prie savo diržo, kad srauni upė nenusineštų šuns.
• Kad plaukiant šuo nesušaltų, apvilkite neperšlampamu kombinezonu arba liemene, apgaubkite savo lietpalčiu.
• Pasiimkite atskirą rankšluostį šuniui, laikykite jį arti savęs baidarėje.
• Karštą dieną uždėkite augintiniui kepurę, dažniau suvilgykit vandeniu galvą ir kūną. Jeigu spigina saulė, jam pravers ir šuniški akiniai nuo saulės.
• Šuns antkaklis arba petnešėlės turi būti su atšvaitais, jį geriau įžiūrėsite tamsoje.

Atsarga gėdos nedaro

Lipdami su augintiniu į autobusą, troleibusą arba traukinio vagoną, nežiopsokite. Jeigu šuo lipa lėtai, autobuso durys gali priverti letenas arba uodegą. Šoniniame veidrodėlyje  vairuotojas gali nematyti žemai esančio šuns. Pasitaiko atvejų, kai lietingą dieną lipant laipteliais į troleibusą dėl elektros iškrovos šlapias šuns letenas nupurto srovė. Gyvūnas išsigąsta, sprunka ir gali papulti po ratais.

Geriau, kad šuo į visuomeninį transportą įšoktų vienu šuoliu. Prieš šuolį reikia jį  pristabdyti ir stebėti, kad priekyje augintiniui pakaktų erdvės. Pavadėlis, kurį laikote rankoje, turi būti vidutinio ilgio, ne per trumpas, kad nepatrauktumėt šuns atgal. Trumpakojai šunys sunkiau ir lėčiau lipa laiptais. Jei šuo mažas, imkite jį į glėbį ir saugiai įlipkite, o dar geriau gabenti specialioje dėžėje.

Prieš išlipdami iš automobilio prisisekite šunį prie pavadėlio. Aplinkui juda automobiliai, jūs susirūpinę lagaminais ar kitais reikalais, o šuo, pajutęs laisvę, lekia strimgalviais.

Įlipdami ir išlipdami iš automobilio neskubėkite užtrenkti durelių, nepriverkite augintinio uodegos.

Sustoję atsipūsti, atkreipkite dėmesį, ar poilsio aikštelė švari, ar nėra stiklo šukių, maisto atliekų.

S. Valujevos ir A.Veršickienės nuotr.