1992 metais buvo įkurta Lietuvos kinologų draugija. Prieš 20 metų ji buvo įregistruota LR Teisingumo ministerijoje.

Nuo pirmųjų savo veiklos dienų LKD ėmė aktyviai siekti narystės Tarptautinėje kinologų federacijoje (FCI), vadovavosi atsakingos kinologijos principais ir rūpinosi ne tik veisiamų šunų kokybe, bet ir gerove.

Draugija parengė ir patvirtinto šunų veisimo, veislynų registravimo, parodų organizavimo ir kitus svarbius nuostatus bei taisykles. Ji inicijavo Vieningos Lietuvos šunų veislių knygos atsiradimą.

Draugijos įstatai ir kiti svarbūs dokumentai jau nuo pirmųjų dienų liudijo, kad mūsų šalies kinologų pajėgos tapo ne tik vieningos, bet ir atsakingos dėl veislinių šunų ateities.

Šias Lietuvos kinologų pastangas netrukus įvertino tarptautinė kinologų bendruomenė – 1996 m. kovo 28 dieną Lietuvos kinologų draugija Liuksemburge vykusioje Tarptautinės kinologų federacijos Asamblėjoje buvo oficialiai pripažinta ir įgijo FCI partnerės pagal kontraktą statusą. Šioje FCI Asamblėjoje partnerės statusą taip pat gavo ir Latvijos kinologų federacija.

Minėtas statusas jau leido LKD organizuoti tarptautines šunų parodas ir kelti dar didesnius reikalavimus šunų veislininkystei.

Šiuo metu LKD yra visateisė FCI narė ir aktyviai dalyvauja ne vien tiesioginėje kinologinėje veikloje, bet užsiima visuomenės švietimu, gerosios patirties sklaida.

LKD veikla vertinama ir tarptautiniu lygiu – vasario 4-5 d. Vilniuje pirmą sykį mūsų šalyje bus surengti FCI Parodų teisėjų kolegijos ir FCI Parodų organizavimo kolegijos posėdžiai.

Draugijos 20-mečio proga vasario 4 d. Vilniaus Rotušėje vyks Lietuvos čempionų čempionatas, kuriame iš 16 jau anksčiau pusfinalyje atrinktų šunų bus išrinkti ir iškilmingai apdovanoti du gražiausi Lietuvos šunys.

Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva vasario 5-6 d. Vilniuje organizuojama Tarptautinė gyvūnų gerovės konferencija „Atsakingas gyvūno augintinio savininkas“. Tokio pobūdžio ir  tematikos tarptautinė konferencija organizuojama pirmą kartą. Šis tarptautinis renginys taip pat įeina į LKD 20-mečio renginių ciklą, kuris tęsis visus šiuos metus.

Draugija, vienydama ir remdamasi regioniniais bei specializuotais šunų mylėtojų klubais, labai vertina visų kinologų pastangas ir jubiliejaus proga linki visiems kuo didžiausios sėkmės!

Mažiau nei metai liko iki didelio kinologinio jubiliejaus – Tarptautinės kinologų federacijos (FCI), kurios narė yra ir Lietuvos kinologų draugija, šimtmečio.

Šis jubiliejus bus minimas Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, kur 2011 m. liepos 7-10 d. vyks Pasaulinė šunų paroda.

Tarptautinę kinologų federaciją sudaro penki „kinologiniai kontinentai“: Europa, Amerika ir Karibai, Azija ir Ramiojo vandenyno regionas, Artimieji Rytai ir Afrika. Šių kontinentų 83 šalių kinologų organizacijos teisėtų narių arba partnerystės sutarties sąlygomis ir sudaro Tarptautinę kinologų federaciją.

Šaliai atstovauti gali tik viena pagrindinė tos šalies kinologų organizacija. Lietuvos kinologų draugija į FCI buvo priimta prieš 13 metų.

FCI buvo sukurta Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Prancūzijos ir Nyderlandų kinologų dėka. Minėtų šalių atstovai nusprendė vienyti savo jėgas, todėl 1911 m. gegužės 22 d. Briuselyje suorganizavo steigiamąjį susirinkimą ir numatė FCI veiklos gaires.

Federacijos būstinė ir dabar tebėra Belgijoje, Thuino mieste. Federacija savo veikloje vartoja anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbas.

Prezidentas – šveicaras Hansas Müler (viešėjo LKD organizuotoje Tarptautinėje šunų parodoje Vilniuje), viceprezidentas – vokietis Hristopheris Habigas.

Kas ketvirtį federacija 4 kalbomis išleidžia iliustruotą leidinį „FCI“, o parodų organizavimo taisykles, įvairius kt. dokumentus bei renginių grafikus skelbia savo tinklapyje: http://www.fci.be/

Informacija apie Pasaulinę parodą: http://www.worlddogshow.fr

• 1587 m. pradžioje, po 20 metų kalinimo, buvo įvykdyta mirties bausmė Škotijos karalienei Marijai Stiuart. Vieniša, artimųjų išduota karalienė turėjo vienintelę paguodą – Skajaus terjerą. Jį laikė artimiausiu draugu ir Škotijos simboliu.
Karalienei buvo nukirsta galva. Bausmės dieną augintinį uždarė, bet šis sugebėjo ištrūkti pas savo šeimininkę. Vargšelį sugavo ir perdavė karalienės freilinai, tačiau šuo atsisakė ėsti ir netrukus nugaišo.

• 1837 m. sausio pabaigoje 17-metė britė Florence Nightingale atsitiktinai susidūrė su nuliūdusiu piemeniu. Žmogelis pasiguodė, kad berniūkščiai akmenimis užmėtė jo aviganį Kepą ir šis esąs leisgyvis. Merginai pagailo šuns, ir ji ėmė slaugyti gyvūną. Šuo pasveiko, o F.Nightingale nusprendė tapti gailestingąja seserimi. Ji ėmė organizuoti slaugių kursus, iš kurių vėliau išaugo medicinos seserų mokyklos. Maža to, jos dėka atsirado pirmosios veterinarinės gydyklos gyvūnams. 

• 1999 m. sausio 4 d. Pietų Afrikos mieste George borderkolių kalytė Jazz įveikė 60 kuoliukų slalomą mažiau nei per 13 sekundžių ir tapo pasauline šios Agility rungties įžymybe. Per dešimtmetį Agility pasiekimai dar labiau išaugo, tačiau Jazz rezultatas tebėra Guinnesso rekordų knygoje.

• Švedų mastifas, arba dalbohundas, kaip ir norvegų dogas, priklauso išnykusių šunų grupei. Jeigu ne 1854 m. pradžioje siautusi pasiutligės epidemija ir 1867 m. sausis-vasaris, kai visa Švedija badavo, dalbohundais džiaugtumės ir šiandien. Šie vikingų išvesti šunys buvo švedų numylėtiniai. Kinologinė spauda ir kita žiniasklaida dažnai prisimena švedų mastifus, o 2010-ųjų sausio 7-10 d. Gioteborgo tarptautinėje šunų parodoje be dabartinių šunų veislių lankytojai galės susipažinti ir su eksponatais, liudijančiais apie senovės šunis.

Parengė A.Staskevičienė

S.Valujevos nuotr.

• 1882 m. vasario 18-ąją įkurta šv. Huberto draugija – pirmoji Belgijos kinologų organizacija. Ją subūrė medžiotojai, todėl nenuostabu, kad iš pradžių draugija užsiėmė medžioklinių šunų veisimu ir parodomis, o jų leidžiamas žurnalas vadinosi „Medžioklė ir žvejyba“.
Draugija po metų pradėjo rašyti Šunų kilmės knygą. Netrukus ją ėmė globoti Belgijos karalius Leopoldas II, todėl prie pavadinimo atsirado žodelis Karališkoji. 1928 m. vasario 12 d. įkurta Šv. Huberto sąjunga, suvienijusi ir nemedžioklinių šunų gerbėtojus.

• 1942 m. vasario mėnesį paskelbtas Fila Brasileiro aprašas, kurį galima vadinti pirmuoju veislės standartu. Jį parengė veislės specialistas Dr. Paulo Santos Cruz. Ir nors Europoje tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas, kinologija vis tiek domino žmones. 1953 m. pirmasis Fila Brasileiro šuniukas pasiekė mūsų kontinentą.

• 1950 m. vasario 17 d. nugaišo neeilinis šuo, vienintelis šuo – karo belaisvis. Anglų lakūnas Frenkas Viljamsas karo belaisvių stovykloje Sumatros saloje kartą pamatė priklydusią pointerių kalytę. Priglaudė ją, o vėliau sužinojo, kad Džudi buvo anglų karo laivo talismanas. Taip Džudi tapo belaisve, o po karo kartu su savo globėju sugrįžo į Angliją ir buvo apdovanota vienu iš garbingiausių apdovanojimų, Marios Dickin medaliu.

• 1966 m. vasario 22 d. Sovietų sąjunga paleido į kosmosą raketą su 2 šunimis, Ugolioku ir Veteroku. Šunys praleido orbitoje 22 dienas. Kas jiems atsitiko po skrydžio, nežinoma (skrydžio detalės įslaptintos). Sklandė kalbos, kad keturkojai kosmonautai gavo tokią didelę radiacijos dozę, kad netrukus po grįžimo į Žemę nugaišo.

 Parengė A.Staskevičienė

S.Valujevos nuotr.

• 1996-ųjų kovo 28-oji – svarbi data Lietuvos kinologų draugijai. Šią dieną Liuksemburge vykusioje Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) Asamblėjoje mūsų krašto visuomeniniam kinologų susivienijimui buvo suteiktas FCI kontrakto partnerio statusas. Tai leido organizuoti tarptautines šunų parodas, atitinkamu lygiu rūpintis šunų veislininkyste. Šiuo metu LKD yra visateisė FCI narė. Minėtoje Asamblėjoje partnerės statusą taip pat gavo ir Latvijos kinologų federacija.

• Kovo mėnuo dažnai vadinamas šunų parodų naujojo sezono startu. Nuo 1886 m. pavasario Charles Cruft‘ui, britų verslininkui ir šunų mylėtojui, surengus pirmąją visų veislių šunų parodą, kinologijos „virusas“ iš Didžiosios Britanijos paplito po visą pasaulį. Paroda Cruft‘s vardu tradiciškai vyksta kovo mėnesį. Šiais metais ji organizuojama kovo 11-14 d. Birmingeme, čia dalyvaus apie 22 000 šunų.

• Kasmet pirmąjį kovo šeštadienį šunų kinkinių sporto gerbėjai žino: Aliaskoje startuoja garsiosios Iditarod lenktynės. Šiemet jos vyks 38-ąjį kartą. Varžybų tikslas – pakartoti vakcinos gabenimo odisėją iš Ankoridžo į Nome gyvenvietę, kuriai grėsė epidemija. Joks transportas negalėjo pasiekti atkampios vietos – žmones išgelbėjo šunų kinkiniai, laiku atgabenę vakciną. Varžybų trasos ilgis yra apie 1850 km, per dieną šunys (daugiausia haskiai ir Aliaskos malamutai) įveikia 280 km. Kasmet prie starto linijos stoja apie 70 kajūrų ir 1000 šunų. Finišą pasiekia ne visi – varžybos reikalauja nepaprastos šunų ir žmonių ištvermės.

Parengė A.Staskevičienė

St. Barausko nuotr.

• 1844 m. balandžio 26 d. nugaišo garsiausias visų laikų Skajaus terjeras, Jungtinės Karalystės karalienės Viktorijos augintinis Islay. Karalienė turėjo daug šunų, bet Islay buvo mylimiausias, todėl dailininkas Edvinas Landsyras nekart jį tapė. Sidnėjuje (Australija) prie Viktorijos rūmų stovi bronzinė Skajaus terjero Islay skulptūra. Šalia paminklo užrašas: „Padėkime neįgaliems vaikams“.

• 1890 m. balandžio mėn. Jungtinėse Valstijose, Uellsli mieste (Mičigano valstija), šunų dėka atsirado pirmoji biblioteka. Tai prasidėjo miesto merui pasirašius įsaką, kad už lėšas, surinktas už šunų laikymą, turi būti perkamos knygos. Per metus buvo surinkta bemaž 500 dolerių ir įsigyta 12 tūkst. knygų. Kasmet pinigų suma augo – žmonės noriai mokėjo rinkliavą. Ši tradicija išliko iki šiol. Miestelėnai mėgsta pajuokauti: šunys mums atnešė kultūrą.

• 1892 m. balandžio 3 d. Belgų aviganių mylėtojų klubas atskyrė 3 aviganių tipus: ilgaplaukius, trumpaplaukius ir šiurkščiaplaukius. Veterinarijos profesoriui Adolphui Reul sukvietus fermerius ir šunų veislininkus, buvo nuspręsta stiprinti nacionalines Belgijos šunų veisles. Remdamasis kolių standartu, profesorius sudarė pirmąjį belgų aviganių standartą. Bėgant laikui, įsitvirtino 4 belgų aviganių tipai: trumpaplaukiai (terviurenai), ilgaplaukiai (griunendaliai ir malinua) bei šiurkščiaplaukiai (lakenua).

• 1910-ųjų balandžio 24-ąją Burgdorfe (Šveicarija) įvyko pirmoji Berno zenenhundų paroda, kurioje dalyvavo 107 šunys. Šią dieną galima laikyti Berno zenenhundų tikruoju gimtadieniu. Parodoje šunis vertino garsus šveicarų geologijos profesorius, šunų specialistas Albertas Heimas (1849-1937). Veisėjus ir parodos dalyvius jis paragino pernelyg nesižavėti šunų dekoratyvumu, o labiau vertinti tvirtą zenenhundų konstituciją ir harmoningus judesius.

• 1916 m. balandžio 6 d. Killarney apylinkėse įvyko pirmoji airių žydrųjų terjerų (Irish Blue Terrier), vėliau pavadintų keribliūterjerais, paroda. Netrukus po parodos žurnalas „The Bazzar“ išspausdino keribliūterjerų aprašymą – būsimojo veislės standarto apmatus. Pavadinimą veislė gavo nuo Pietvakarių Airijos Kerio grafystės, kur XIX a. pabaigoje ir susiformavo ši šunų veislė.

• 1922 m. balandžio 3 d. Vokietijoje, Kurto Friedricho Königo veislyne, įregistruota pirmoji hovavartų vada – prasidėjo oficiali šios veislės istorija. Hovavartai yra tarnybiniai šunys, jų gyslomis teka niūfaundlendų, leonbergerių, vokiečių aviganių ir kuvasų kraujas. Hovavartų pavadinimas kilo iš vokiečių k.: Hova – der Hof (kiemas, sodyba), Wart – der Wachter (sargas, prižiūrėtojas). 

• Balandžio 25 d. švenčiama tarptautinė šunų, kurie dirba gelbėtojais, diena. Tarptautinė šunų gelbėtojų organizacija, arba IRO (International Rescue Dog Organization), įkurta 1993 m., vienija 89 šunų gelbėtojų organizacijas iš 36 šalių. IRO būstinė yra Zalcburge, Austrijoje. Jos prezidentas – austras Wolfgangas Zorneris. Šią tarptautinę organizaciją remia įvairūs fondai, privatūs rėmėjai, verslo atstovai (tarp jų ir Eukanuba). 

Parengė A.Staskevičienė

St.Barausko nuotr.

• 1809 m. gegužės 15-oji – paskutinis kartas, kai buvo paminėti senieji anglų buldogai. Ši data aptikta po graviūra, vaizduojančia 3 senojo tipo buldogus. Vėliau senieji anglų buldogai niekur nebeminimi, tačiau jų palikuoniai davė pradžią kitoms šunų veislėms. Senuosius anglų buldogus labai mėgo anglų aristokratai, žymiausiu jų veisėjas – hercogas Hamiltonas.

• 1937 m. gegužės 1 d. Portugalijoje, Algarbiorum šunų veislyne gimė pirmoji oficiali portugalų vandens šunų vada. Nors portugalų žvejai ne vieną šimtmetį veisė ir žvejojo su savo išvestais šunimis, plačiau apie juos nebuvo žinoma. Kai patriotiškai nusiteikęs portugalas Vasco Bensuade iš žvejų įsigijo patiną De Leao, portugalų vandens šunų vardas nuskambėjo plačiau. Jis pradėjo rūpintis veislės ateitimi, pagal De Leao buvo sudarytas portugalų šunų  standartas. Portugalų vandens šunį laiko dabartinio JAV prezidento B.Obamos šeima.

• 1911 m. gegužės 22 d. buvo įkurta Tarptautinė kinologų federacija (FCI). Steigiamajame suvažiavime dalyvavo Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Prancūzijos ir Nyderlandų kinologų delegacijos. Steigiamasis suvažiavimas įvyko Belgijos sostinėje Briuselyje, ten ir šiuo metu yra federacijos būstinė. Kitais metais FCI minės šimto metų jubiliejų, šia proga liepos 7-10 d. Paryžiuje vyks iškilmės ir Pasaulinė šunų paroda.

• 1930 m. gegužės mėnesį Kaukazo aviganiai pirmąkart išvyko iš tuometės Sovietų sąjungos teritorijos ir pasirodė Niurnberge (Vokietija) vykusioje Pasaulinėje šunų parodoje. Iš trijų parodoje demonstruotų šunų 2 gavo įvertinimą puikiai. Pasaulio kinologai pirmąkart iš arti pamatė „sovietų milžinus“.

Parengė A.Staskevičienė

St.Barausko nuotr.

• 1992 m. birželio 19-oji – Lietuvos kinologų draugijos gimtadienis. Šią dieną LKD buvo įregistruota Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje, nuo tada labai aktyviai ėmė siekti FCI narystės. Buvo patvirtintos vieningos šunų veisimo, veislynų registravimo, parodų organizavimo ir kt. taisyklės. Taip pat svarbu, kad buvo pradėta rašyti vieninga Lietuvos šunų veislių knyga. Draugijos įstatai ir kiti svarbūs dokumentai liudijo, kad mūsų šalies kinologų pajėgos tapo vieningos.

• Birželis tradiciškai laikomas Pasaulinės šunų parodos mėnesiu. Ir 2010-ųjų Pasaulinė paroda vyks birželio 24-27 d. Danijoje, didžiausiame Šiaurės šalių ekspozicijų centre Herningo mieste. Į parodą užregistruoti 19 354 šunys. Ten taip pat vyks  pasaulio Obedience varžybos, Agility, jaunųjų hendlerių bei kt. konkursai.

• Nuo 1876 m. birželio mėnesio šunų parodose ir kilmės dokumentuose vokiečių išvesti leonbergeriai vadinami būtent šiuo vardu. Iki to laiko juos vadino kalno šunimis (vok. Berghund), Alpių šunimis. Šią šunų veislę išvedė Henrikas Essigas, Leonbergo miesto tarybos narys. Leonberg, išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia liūto kalną – iš šių vietovių kilę šunys gavo liūto kalno šunų vardą.

• 1987 m. birželio 23-24 d. Izraelyje vykusioje Tarptautinės kinologų federacijos Asamblėjoje buvo patvirtintas naujas FCI dešimties šunų grupių veislių išdėstymas, kuris galioja iki šiol.

 A.Žukausko nuotr.

• Liepos 2-oji – įstatymo, ginančio šunų teises, gimtadienis. Tądien (1850 m.) prancūzų generolas J.P.D. de Grammontas pristatė deputatams dokumentą, draudžiantį žiaurų elgesį su gyvūnais. Tuo pačiu buvo uždraustos šunų kovos. 1959 m. dokumentas buvo pakoreguotas,bet  Europos šalių gyvūnų globos įstatymai ir dabar remiasi humaniškomis Grammonto nuostatomis.

• Prieš 124 metus, liepos 6-ąją, prancūzų mikrobiologas Lui Pasteras paskiepijo pasiutusio šuns sužalotą devynmetį berniuką. Vaikas išgyveno, o pasiutligės vakcina padarė perversmą medicinoje. Pasveikęs jaunuolis visą gyvenimą dirbo Pastero institute, mylėjo gyvūnus ir jų gailėjosi.

• 1903-ųjų liepos 12-13 d. Malines miestelyje Belgijoje įvyko pirmosios dresuotojų varžybos „Ringas“. Nugalėjo malinua Cora van‘t Optewel. Varžybų iniciatorius buvo Edmondas Moecheronas, turėjęs 3 dresuotus belgų aviganius. Su savo šunimis jis pasirodydavo mugėse. Vieną iš  pasirodymų pamatė Gento policijos nuovados viršininkas ir susižavėjęs  įsteigė policijos šunų mokyklą. Belgų aviganiai tapo pageidaujamais tarnybiniais šunimis, o varžybos dabar vadinamos belgų ringu.

• Šis mėnuo susijęs su buvusios Sovietų sąjungos kosmonautika. 1951 m. liepos 22 d. vertikalia raketa į kosmosą buvo iššauti ir laimingai katapultavo keturkojai kosmonautai Dezik ir Cigan. Jie atvėrė kelią sudėtingesniems skrydžiams. 1960 m. liepos 28-ąją į orbitą sėkmingai išskriejo raketa su Strelka ir Belka.

Parengė A.Staskevičienė

S.Valujevos nuotr.

• 2006-ųjų rugpjūtyje Kangalo aviganis tapo Turkijos nacionaline šunų veisle. Šios veislės šunys išvesti Kangalo vietovėje Rytų Turkijoje. Šuniukų eksportui reikalingas specialus leidimas. Skirtingai nuo kitų aviganių, Kangalo aviganių baltų nebūna.

• Rugpjūčio 16 d. daugelyje šalių minima benamių ir pradingusių šunų diena. Maskvoje benamių šunų apie 150 tūkst., bet miesto biudžete rasta lėšų dalį jų sterilizuoti, paskiepyti nuo užkrečiamųjų ligų ir implantuoti mikroschemas. Šie šunys gyvena laisvėje, tačiau yra stebimi. Jie –didmiesčio žiurkių naikintojai.

• Nuo liepos 24 iki rugpjūčio 24-osios tęsiasi Šunų dienos (angl. Dog Days). Senasis jų pavadinimas lotyniškai: Caniculae. Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje jos taip vadinamos nuo antikos laikų, nes tuo metu danguje išryškėja Sirijus, pagrindinė Didžiojo šuns žvaigždė.

• 1972 rugpjūčio 26 d. iškilmingai atidarytos Vasaros olimpinės žaidynės Miunchene. Jų talismanu pirmąkart pasirinktas šuo – taksas. Pasak žaidynių organizatorių, sportininkams, kaip ir nacionalinei vokiečių šunų veislei – taksams, būdingas užsispyrimas, jėga ir drąsa.

• 1886 rugpjūčio 26 d. JAV įkurtas vienas seniausių pasaulyje veislės mylėtojų klubų – 50 kolių savininkų susibūrė į specializuotą klubą. Klubas veikai iki šiol.

• 1931 m. rugpjūtyje amerikiečių kompanija, gaminusi treilerius, pasikvietė dirbti perspektyvų inžinierių. Jis pasiūlė gamybos naujovių, tarp jų ir   treilerių pavadinimą Great Dane Trailers (vokiečių dogų treileriai). Inžinieriaus manymu, tai jėgos, patikimumo bei ištvermės simbolis. Gamykla veikia iki šiol. Prieš gamyklos biurą Savanos mieste stovi marmuriškojo vokiečių dogo skulptūra.

Parengė A.Staskevičienė

S.Valujevos nuotr.

• 1893 m. rugsėjo mėn. Prancūzijos šunų veislių knygoje įrašytas pirmasis boseronas – čempiono titulą pelnęs Bergere de la Chapelle, gimęs 1891 m. Boseronai kilo iš Boso provincijos netoli Paryžiaus.

•  Kasmet pirmąjį rugsėjo pirmadienį, kai JAV minima Darbo diena (Labor Day), į nedidelį Alabamos valstijos Cherokee miestelį suvažiuoja kunhaundų mylėtojai. Čia yra didžiausios pasaulyje kunhaundų kapinės. Kai prieš 72 metus nugaišo vietos medžiotojo Key Underwood‘o kunhaundas, šis palaidojo savo augintinį ir pastatė paminklą. Dabar čia ilsisi apie 200 kunhaundų. Norint palaidoti savo augintinį šiose kapinėse, būtina pateikti kunhaundo veislę patvirtinančius dokumentus.

• 1871 m. rugsėjo 23 d. nugaišo legendinis Jorkšyrų „patriarchas“ Huddersfield Ben. Jo savininkė, veislyno „Bradford“ įkūrėja Mary Ann Foster  buvo pirmoji moteris, tapusi šunų teisėja. Jorkiukas Benas išgyveno tik 6,5 metų (pakliuvo po vežimo ratais), jo iškamša saugoma muziejuje. Benas laimėjo daug šunų grožio konkursų ir buvo tarp lyderių žiurkių gaudymo varžybose.

• 1862 m. rugsėjo 11 d. gimė garsus JAV rašytojas O. Henris (William Porter). Šalia jo namų Greensboro miestelyje Šiaurės Karolinoje stovi paminklas ne pačiam rašytojui, o jo mylimam šuniui Lovie.

• 1979 m. rugsėjo mėn. Masačiusetso valstijos įstatymų leidėjai vieningai balsavo, kad Bostono terjerą pripažintų valstijos šunimi. Bostono terjerų istorija prasidėjo 1860 m., pirmoji šios veislės šunų paroda įvyko Bostone. Iš pradžių juos vadino amerikiečių bulterjerais, vėliau nuspręsta pervardinti Bostono terjerais.

• 1995 m. rugsėjo 2 d. įvyko šunų plaukimo maratonas, įrašytas Guinnesso rekordų knygoje. Du amerikiečio Styvo Fichte Labradoro retriveriai įveikė 15,2 km atstumą tarp Havajų salų per 6 val. 3 min. ir 42 sek.

Parengė A.Staskevičienė

E.Vėbrienės nuotr.

 • Spalio 4-oji – Pasaulinė gyvūnų globos diena, dar vadinama šv. Pranciškaus švente. Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus kvietė globoti kiekvieną gyvą būtybę. Jis įkūrė vienuolių ordiną, kuris ir šiandien tęsia savo mokytojo darbus.

• 1873 m. spalio 9 d. Velso grafystėje (Didžioji Britanija) įvyko pirmosios aviganių varžybos. Maždaug 300 žiūrovų stebėjo Škotijos, Velso ir Anglijos aviganių varžytuves. Nepralenkiamas buvo borderkolis Tweed‘as.

• Spalio mėnuo laikomas keturkojų policijos patrulių karjeros pradžia. 1901 m. rudenį Francas Lauferis, vokiečių policininkas, pirmą kartą policijos istorijoje pasiėmė į naktinį budėjimą  vokiečių dogą Sizarą. Pareigūnas, nepaisydamas pašaipų, 3 metus ruošė savo augintinį naktiniam patruliavimui. Šuns užduotis buvo apsaugoti pareigūną. Netrukus policininkai pradėjo dresuoti šunis sekti pėdsakais, sulaikyti nusikaltėlį. Tarnybiniai šunys tapo neatskiriama policijos darbo dalimi.

• 1904 spalio 26-28 d. Edinburge vyko kasmetinė Škotijos šunų mylėtojų klubo paroda. Atskirame ringe pirmąsyk pasirodė mažai kam žinomi šuneliai, vakarų Škotijos baltieji terjerai. Žavūs balti mažyliai nustebino ir pakerėjo šunų mylėtojus. Turbūt nė viena kita šunų veislė taip mikliai neišpopuliarėjo, kaip „vestukai“.

• 1909 spalio 17 d. Bavarijos (Vokietija) šnaucerių augintojų klubas suorganizavo pirmąją specializuotą šnaucerių parodą. Pirmą kartą visuomenei buvo pristatyti ryzenšnauceriai – 27 patinai ir 2 kalytės. Nugalėjo juodas patinas Burn von Weinberg.

• 1946 spalio 12 d. Italijos mieste Neapolyje pirmąsyk po Antrojo pasaulinio karo buvo surengta šunų paroda. Išimties tvarka šioje parodoje leista pasirodyti „varganiems likučiams“ – kas liko iš Neapolio mastifų. Mažai kas tikėjo, kad pavyks atgaivinti šią šunų veislę. Ir vis dėlto didingi šunys, tikri molosai, suvirpino kinologų širdis – Neapolio mastifai atgimė.

• 1958 m. spalio 12-ąją galima laikyti ilgaplaukių rusų toiterjerų gimtadieniu – tą dieną Maskvoje kinologės Eugenijos Žarovos veislyne gimė pirmieji rusų toiterjerų ilgaplaukiai šuniukai.

Parengė A.Staskevičienė

S.Valujevos nuotr.

• Lapkričio 1-oji yra garsaus auksaspalvio retriverio Bear gimimo diena.  Bear išgarsėjo, kai gelbėjo nukentėjusiuosius Manhatane, teroristų lėktuvams įsirėžus į bokštus dvynius. Šis šuo pelnė daugybę apdovanojimų. Jis įrašytas į Guinesso rekordų knygą kaip garsiausias šuo gelbėtojas. JAV Senato sprendimu, lapkričio 1-ąją niujorkiečiai švenčia Bear gimimo dieną, nors paties šuns jau nebėra.

• Kasmet lapkričio 3 d. Belgijos Šv. Huberto (Saint Hubert) mieste minima šunų globėjo ir bladhaundų veislės pradininko šv. Huberto gimimo diena. Laikomos iškilmingos mišios už gyvūnus. Per miestelį žygiuoja iškilminga bladhaundų eisena, o išvakarėse vyksta specializuota šios veislės šunų paroda. Į renginį atvyksta bladhaundų mylėtojai iš įvairių Europos kraštų. Be to, lapkričio 3-iąją iškilmingai atidaromas medžioklės sezonas – šv. Hubertas yra medžioklės globėjas.

• 1996 m. lapkričio 15-oji yra Freestyle, arba šokių su šunimis, debiuto diena. Tądien Springfilde (JAV) įvyko pirmosios Freestyle varžybos. Dalyvavo 20 JAV ir Kanados sportininkų. Nugalėjo Carolina Scott iš Hiūstono. Freestyle – jauna kinologijos šaka. „Keturkojis šokėjas“ turi būti  lengvai valdomas, dėmesingas, noriai vykdyti triukus. Kaip Freestyle žvaigždės dažniausiai minimi borderkoliai.

• 2002 m. lapkričio 26 d. Tarptautinė kinologų federacija patvirtino baltojo šveicarų aviganio standartą. Nuo to momento jis pradėtas vadinti baltuoju šveicarų aviganiu (anksčiau – Kanados baltasis aviganis). Vokiečių aviganių veisėjams pasipriešinus baltųjų aviganių populiarinimui, šių šunų gerbėjai rado pritarimą Šveicarijos kinologų klubuose. Į Šveicariją pirmieji šios veislės šunys pateko tik 1970 m., bet jau po 20 metų juos imta registruoti Šveicarijos šunų kilmės knygoje.

• 1957 m. lapkričio 9 d. Borgo San Lorenzo miestelyje (Italija) buvo iškilmingai pagerbtas šuo Fido – jam atidengtas paminklas. Nors praėjo daugiau kaip 50 metų, kasmet šunų mylėtojai renkasi prie Fido paminklo. Fido 14 metų miestelio autobusų stotelėje laukė iš darbo sugrįžtančio šeimininko, kai tuo tarpu jis pateko į bombardavimą ir žuvo. Ištikimasis Fido buvo palaidotas žmonių kapinėse greta mylimo šeimininko.

Parengė A.Staskevičienė

St.Barausko nuotr.

• 1860 m. gruodžio mėn. Birmingemo (Didžioji Britanija) šunų parodoje pirmą kartą buvo pademonstruoti koliai. Po 10 metų ten pat sužibo dabartinių kolių protėvio, garsaus patino Old Cockie žvaigždė. Iš prigimties jo ausų galiukai buvo nukabę, o snukį puošė saldi šypsena – kolio etalonas!
Karalienė Viktorija susižavėjo koliais ir juos veisė, todėl koliai greit tapo Jungtinės Karalystės numylėtinais.

• 1892 metų gruodžio mėn. Suomijos kinologų klubas surengė pirmą medžioklinių šunų parodą. Dalyvavo 57 patinai, 28 kalės ir 8 šuniukai. Vėliau šiuos parodoje rodytus šunis suomiai ėmė vadinti suomių špicais. Gruodžio mėnesį, kai Suomijoj užšaldavo jūrų įlankos ir ežerai, palengvėdavo susisiekimas. Todėl gruodžio pabaigoje suomiai nuo seno rengia svarbiausią šunų parodą. Ir šiemet garsioji „Nordic Winner“ vyks gruodžio 13-ąją Helsinkyje.

• 1888 m. gruodyje įvyko brangiausias šuns pirkimo sandėris – pulkininkas John‘as North įsigijo lenktyninį greihaundą Fullerton by Greentick. Sandėrio suma – 850 ginėjų, kas prilygsta 6,5 kg gryno aukso. Šis šuo 4 kartus tapo prestižinių Vaterlo lenktynių nugalėtoju. Jis ir dabar laikomas nacionaline Anglijos vertybe.

• 1905 m. gruodžio 19 d. gimė keliautojas ir šiaurės šunų veislių žinovas amerikietis Normanas Vogan. Jis metė Harvardo universitetą, kad su ekspedicija galėtų keliauti į Pietų ašigalį. 1932 m. Žiemos olimpinėse žaidynėse Leik Pleside (JAV) demonstravo parodomąjį važiavimą su šunų kinkiniais. Net sulaukęs 85-erių jis dalyvavo Iditarod šunų kinkinių lenktynėse. Būdamas 88-erių su šunimis užvažiavo į Vogano kalną. Mirė sulaukęs 100-mečio, jo pelenai išbarstyti Iditarod lenktynių trasoje.

• 1988 m. gruodžio Armėnijos gyventojai neužmirš. Tą dieną šalį supurtė smarkus žemės drebėjimas. Žuvo tūkstančiai žmonių. Po katastrofos į pagalbą Armėnijos gelbėtojams atskrido nemažai užsienio šalių gelbėtojų su šunimis. Tuo metu mažai kas žinojo apie vietos įžymybę, laiką Alisą, Leninakano gyventojo A.Garibiano augintinę. Gruodžio 7-ąją, pasivaikščiojęs su augintine, jis grįžo namo. Bet Alisa ėmė spyriotis, ko anksčiau niekada nedarydavo. Ji lojo ir kaukė. Galiausiai šeimininkas suprato, kad šuo nujaučia stichinę nelaimę. Jis skambino į miliciją ir vietos valdžiai, bet niekas nereagavo. Vyriškis įtikino tik savo šeimą bei kaimynus išeiti iš namų į saugesnę vietą. Netrukus dalis Leninakano buvo palaidota po žeme, o laikos šeimininkas ir jo artimieji išsigelbėjo.

Parengė A.Staskevičienė

S.Valujevos nuotr.